- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- I1-4186-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00415-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Pareiškėjas
- A. L.
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovei R. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos įstaiga) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 11 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 1-6).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2020-03-27 atvyko į Marijampolės PN Kybartų sektorių. Nurodė, jog 5 būrio patalpose nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki gegužės mėnesio buvo kandžiojamas blakių, nes buvo pilna blakių, nebuvo atliekama dezinfekcija, o jei atliekama, tai netinkamai, nekokybiškai. Nebuvo laiku atliktas Oasys testas, todėl negalėjo anksčiau laiko išeiti į laisvę. 2021-05-17 buvo pervežtas į Marijampolės PN ir be pareiškėjo sutikimo buvo perkeltas į 10 būrį, neteisėtai ir nepagrįstai buvo skiriamos nuobaudos, kai jis atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 10 būryje, kadangi iškilo jo gyvybei ir sveikatai pavojus. Nurodė, kad 2021-07-13 atsisakė būrio dėl saugumo, todėl buvo nubaustas 10 parų arešto laikino sulaikymo kameroje, ko pasėkoje negalėjo anksčiau laiko išeiti į laisvę. Laikino sulaikymo kameroje nebuvo tualeto, kriauklės, lovos. Po to buvo perkeltas į vienutę kur nebuvo nei dieninės, nei naktinės šviesos, tik palubėje langelis, tokiomis sąlygomis išbuvo apie 2-3 savaites. Būdamas drausmės kameroje reikalavo indų, tačiau jam pareigūnai nedavė, o jo atžvilgiu naudojo kovinius veiksmus. Nurodė, kad Marijampolės PN pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų ir neužtikrino pareiškėjo teisės į saugumą, ko pasėkoje jis buvo sumuštas 20 būrio pasivaikščiojimo kiemelyje kitų nuteistųjų. Atsakovas neužtikrino į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, aplinką. Dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 34-39). Atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas nuo 2020-03-24 iki 2021-05-17 bausmę atliko Marijampolės PN Kybartų sektoriuje. Nuo 2020-03-31 iki 2020-09-18 buvo paskirtas į 5 nuteistųjų būrį. Nuo 2021-05-17 bausmę atliko MK. Nuo 2021-07-14 iki 2021-08-12 pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą (toliau - KTP) Nr. 22. 2021-08-05 iš kameros buvo išvežtas etapu. Pagal MK KTP schemą, kamera Nr. 22 schemoje pažymėta (2-5), jos plotas yra 20.39 kv. m., joje viso gali gyventi iki 5 nuteistųjų. Kiekvienam nuteistajam tenka po 4.07 kv. m. Nurodė, jog dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka HN 134:2015 reikalavimus. MK KTP Nr. 22 yra lovos, tualetas, kriauklė, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius argumentus. Marijampolės PN buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlikdavo parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atliko ir Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus nedelsiant apie tai pranešdavo Marijampolės PN direktoriui ir UAB „Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Atsakovo atstovas neturi jokių Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojų ar kitų skyrių pareigūnų - prižiūrėtojų pranešimų apie pastebėtus tarakonus bei kitokius parazitus. Marijampolės PN esančios patalpos buvo nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlikdavo defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą. Pareiškėjas į Marijampolės PN Kybartų sektorių atvyko 2020-03-24. Pareiškėjo asmens byloje yra tik OASys vertinimas ruoštas 2020-11-27. Pareiškėjas į įstaigos administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nebuvo kreipęsis, todėl atsakovo atstovui nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir kitų (jį sumušusių) nuteistųjų. Galima daryti išvadą, jog nenustatyta, kad atsakovo atstovas žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo. Todėl nesant neteisėtų veiksmų nėra pagrindo priteisti ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas nurodė, jog 5 būrio patalpose nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki gegužės mėnesio buvo kandžiojamas blakių, nes buvo pilna blakių, nebuvo atliekama dezinfekcija, o jei atliekama, tai netinkamai, nekokybiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020-03-31 iki 2020-09-18 buvo paskirtas į 5 nuteistųjų būrį (1 t., b. l. 43).
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Nustatyta, jog Marijampolės PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“ (1 t., b. l. 45-49). Sutarties sudarymo faktą patvirtina į bylą pateiktos darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos iš kurių matyti, jog darbus atliko UAB „Dezinfa“ darbuotojas. Pateiktos teismui darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos (1 t., b. l. 185-187). Tai patvirtina, jog atsakovė vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus. Pareiškėjas nenurodė konkrečiai kada kreipėsi dėl kenkėjų netinkamo naikinimo, nepateikė į bylą tai pagrindžiančių įrodymų. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo nariuotakojų ar blakių naikinimo atmestini. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas, iš dalies galėjo buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kenkėjų gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose buvimo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, o dėl įkandimų ginčo laikotarpiu – į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybą. Iš į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ir Lietuvos kalėjimo tarnybos 2023-03-24 rašto Nr. 1S-1846 (1 t., b. l. 78) nustatyta, kad pareiškėjas dėl blakių įkandimo į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2021-08-24, tačiau teismas pažymi, kad tai nepatenka į ginčo laikotarpį.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo laiku atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, todėl negalėjo anksčiau laiko išeiti į laisvę.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015-08-26 įsakymu Nr. V-313 yra patvirtinta Individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodika (toliau – ir Metodika), kurio 5 punkte nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigą atvykusiam nuteistajam, individualų socialinės reabilitacijos planą naujai į būrį paskirtam nuteistajam, jam dalyvaujant sudaro nuteistųjų būrio, į kurį paskiriamas nuteistasis, viršininkas ir pateikia tvirtinti pataisos įstaigos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui per 10 darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą. Tuo tarpu Metodikos 16 punkte nustatyta, kad per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir/ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.
Taigi, įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas turi būti atliekamas per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Marijampolės PN Kybartų sektorių buvo pervežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-03-24 (1 t., b. l. 42). Marijampolės PN pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pirmą kartą atliko tik 2020-11-27 (1 t., b. l. 50). Todėl atsižvelgus į Metodikoje išdėstytą reglamentavimą ir tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas turi būti atliktas per vieną mėnesį, nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos, teismas daro išvadą, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į greitą ir operatyvų nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojami neteisėti Marijampolės PN veiksmai.
Pareiškėjas skunde teigia, jog jam ginčo laikotarpiu neteisėtai ir nepagrįstai buvo skiriamos nuobaudos, kai jis atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 10 būryje, kadangi iškilo jo gyvybei ir sveikatai pavojus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Marijampolės PN direktoriaus 2021-05-17 įsakymą „Dėl naujai atvykusių ir pervedamų nuteistųjų paskyrimo į brigadas“ Nr. 7/07-452, pareiškėjas buvo paskirtas į 10 nuteistųjų būrį. Marijampolės PN direktoriaus 2021-07-13 nutarimu Nr. 8.59/745, 2021-07-14 nutarimu Nr. 82/04-619 pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kadangi pareiškėjas atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 10-ame būryje(I t., b. l. 131, 135). Buvo konstatuota, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 2 dalį bei 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjas paskirtos nuobaudos teisės aktų numatyta tvarka neskundė.
LR BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1–2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Drausminės nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Administracinėje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 10 būryje. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės PN specialisto dinaminei priežiūrai tarnybinis pranešimas (I t., b. l. 132). Aplinkybės, jog atsisakė eiti gyventi į 10 būrį nei skunde teismui, nei paaiškinimuose, pateiktuose Marijampolės PN administracijai, neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas 2021-07-13 pasiaiškinime dėl atsisakymo atlikti bausmę 10 būryje nenurodė jokios atsisakymo priežasties, o tik nurodė, kad atsisako atlikti bausmę 9-10-11-12 būriuose (I t., b. l. 133). Teismas pažymi, kad tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Atsakovės atstovė nurodė, jog skiriant pareiškėją į 10 nuteistųjų būrį, Marijampolės PN skirstymo komisijoje, kurios metu dalyvavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau - KŽS) pareigūnas, pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių dėl kurių negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės komisijos paskirtame būryje. Į KŽS su skundais, prašymais, pareiškimais nesikreipė. Iš kitų ikiteisminio tyrimo institucijų, jog nuteistasis jiems padėjo ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus ar suteikdamas kitokios reikšmingos informacijos ir jo saugumui gali grėsti pavojus, negauta. KŽS pareigūnai bendravo su pareiškėju, kai šis atsisakė atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 10 būryje, pokalbio metu nuteistasis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, faktų ar kitokių priežasčių, kurias būtų galima vertinti objektyviai ir nustatyti, kad nuteistasis turi rimtų ir išimtinių aplinkybių kliudančių jam saugiai atlikti tolimesnę laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. KŽS neturėjo duomenų, jog nuteistajam kiltų grėsmė iš kitų nuteistųjų, kiltų pavojus jo saugumui Marijampolės PN, kad nuteistasis negalėtų saugiai atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje (1 t., b. l. 125-126).
Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 10 būryje aplinkybės buvo pagrįstos ir tai, kad kilo reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei ir, kad būtent 10 būryje ketinama susidoroti, ar kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl kitų nuteistųjų priešiško elgesio. Pareiškėjas teigia, jog prašė, jog jį perkeltų į kitą būrį, tačiau neįvardino konkrečiai su kokiu prašymu bei kada kreipėsi į Pataisos įstaigos administraciją. Pareiškėjui atsisakius persikelti į 10 būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems Marijampolės PN pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino KŽS pareigūnas. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudas būtų pažeisti BVK numatyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos tik išnagrinėjus pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus.
Nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017). BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, pareiškėjo atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimus vykti į 10 būrio konkrečias gyvenamąsias patalpas priežastys yra itin abstrakčios. Pareiškėjas neįvardino konkrečių nuteistųjų, kurie jam kelia grėsmę jo gyvybei bei sveikatai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjas padarė, pažeidimai įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių skundžiamų nutarimų neteisėtumą, nepadaryta. Todėl teismas sprendžia, jog paskirtos nuobaudos buvo teisėtai ir pagrįstai, jokių neteisėtų veiksmų skiriant nuobaudas teismas nenustatė, taip pat nenurodė konkrečių neteisėtumo pagrindų ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti administracijos nurodymus atlikti bausmę skirtame būryje, šiais veiksmais pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, dėl to pagrįstai jam buvo skirta drausminės nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, todėl nėra pagrindo tvirtinimui, kad Marijampolės PN atliko neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas nurodė, kad laikino sulaikymo kameroje nebuvo tualeto, kriauklės, lovos. Vėliau buvo perkeltas į vienutę, kur nebuvo nei dieninės, nei naktinės šviesos, tik palubėje langelis, tokiomis sąlygomis išbuvo apie 2-3 savaites.
Atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjas nuo 2021-07-13 17.30 val. buvo paskirtas į laikino sulaikymo kamerą areštinėje. Nuo 2021-07-14 10.45 val. iki 2021-08-12 30 parų pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą Nr. 22. 2021-08-05 iš kameros buvo išvežtas etapu. Nuo 2021-09-24 iki 2021-09-26 buvo paskirtas į KTP Nr. 9, ši kamera ir yra vienutė.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-389, 12.7 p. kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas; 12.9 p. nurodo, jog naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos.
Atsakovės atstovė nurodė, kad, jog dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus natūralaus apšvietimo koeficientas pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose, o grotų ant langų įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Be to, vertinant pareiškėjo teiginių apie netinkamas kameros, į kurią jis buvo paskirtas, apšvietimo sąlygas pagrįstumą, atsižvelgiama į tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamų apšvietimo sąlygų ir kad pagal jo skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. LVAT teisminėje praktikoje laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A246-624/2015). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie neužtikrinamą apšvietimą yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, daroma išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Marijampolės PN ginčo laikotarpiu neužtikrino tinkamų patalpų apšvietimo sąlygų ir pareiškėjo argumentai dėl kameros netinkamo apšvietimo atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.
Atsakovės atstovė 2023-07-12 pažymoje Nr. SV-20-2131 nurodė, kad nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti laikino sulaikymo kameroje jiems įstaigos išduotus čiužinius su patalyne, nuteistieji, jiems paprašius, pareigūnų dirbančių poste, vedami į tualetą bei dušo patalpas, nuteistiesiems esant laikino sulaikymo kamerose yra sudaromos visos sąlygos fiziologiniams poreikiams atlikti (1 t. b. l. 136).
Iš į bylą pateiktų nuotraukų nustatyta, kad laikinojo sulaikymo kameroje yra įrengtas suoliukas, sanitarinis mazgas su praustuve, liuminescencinis apšvietimas (1 t., b. l. 141-147). Teismas pažymi, kad HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas numato, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms. Teisės aktai taip pat nenumato, kad laikinojo sulaikymo kamerose turi būti įrengtos lovos.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie laikinojo sulaikymo patalpos būklę ginčo laikotarpiu, tačiau kita vertus, pareiškėjas turėjo galimybę rašyti skundus dėl, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Bylos duomenimis, pareiškėjas į pareigūnus, administraciją ar į visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikino sulaikymo kameroje nesikreipė. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kamerų tipo patalpos baldais (lovomis) ar kitu inventoriumi (praustuvėmis, geriamuoju vandeniu), ginčo laikotarpiu buvo aprūpintos netinkamai. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog laikino sulaikymo patalpa ar kitos kamerų tipo patalpos ginčo laikotarpiu buvo įrengtos netinkamai, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmesti kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam būnant drausmės grupėje jis negavo pietų, nes nebuvo jam išduoti indai, pareiškėjo atžvilgiu pareigūnai panaudojo kovinius veiksmus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas G. S. bei Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus specialistas, atliekantis pamainos vyresniojo specialisto funkcijas E. Š. 2021-09-24 surašė tarnybinius pranešimus „Dėl 20-o būrio nuteistojo A. L. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo“ Nr. 57/05-1575(1) ir Nr. 57/05-1575(2) (1 t., b. l. 154, 155). Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2021-09-24 apie 12.20 val. 20 - ame būryje dirbęs jaunesnysis specialistas R. G. pranešė, jog 6-oje kameroje nuobaudą atliekantis 20-o būrio nuteistasis A. L., pietų maitinimo metu atsisakė pateikti savo indus maistui įdėti ir pradėjo reikalauti naujų. Atsisakius jam duoti naujus indus, nuteistasis pradėjo reikšti nepasitenkinimą, vartoti necenzūrinius žodžius. Vyriausiasis specialistas G. S. su specialistu E. Š. apie 13.00 val. nuėjo į 20-ą būrį ir priėję prie kameros Nr. 6, pamatė per durų apačią iš kameros į koridorių bėgantį vandenį. E. Š. nuteistojo paklausė, kodėl jis pila vandenį, o nuteistasis atsakė, jog „Jums įstatymai negalioja, tai kodėl man turi galioti, jūs su savo neteisėtais reikalavimais“. G. S. nuteistajam nurodė nusiraminti, tačiau jis nenurimo, dar labiau pradėjo rėkauti, koja spardė duris, vartojo necenzūrinius žodžius. Netrukus buvo atrakinta kamera ir nuteistajam nurodyta išeiti iš jos. Nuteistasis elgėsi agresyviai, į nurodymus nusiraminti nereagavo, todėl Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies 1, 2, 6 punktais, 4 dalies 1 punkto 5 dalies (suvestinė redakcija galiojusi iki 2022-06-30) pagrindais, prieš nuteistąjį kartu su pareigūnu E. Š. panaudojo fizinę prievartą - uždėjo antrankius. Vedamas į laikino sulaikymo kamerą, nuteistasis toliau vartojo necenzūrinius žodžius. Antrankiai uždėti 13.00 val., o nuteistajam nurimus nuimti 13.50 val. Savo veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 12 straipsnio 1, 2 dalies (galiojusi suvestinė redakcija iki 2021-12-31) bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojusių iki 2023-01-01) 18.4 punkto reikalavimus.
Minėti pareigūnai 2021-09-24 surašė Specialiųjų priemonių panaudojimo aktą Nr. 8.54-21, kuriame paaiškino specialiųjų priemonių panaudojimo aplinkybes. Akte slaugytoja nurodė, jog 15.30 val. po specialiųjų priemonių panaudojimo, abiejų rankų riešų srityje stebima antrankių žymės (1 t., b. l. 156).
Pagal Marijampolės PN 2021-09-24 Protokolą „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ Nr. 60/05-1738, nuteistasis atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu nurodė, jog ką aš turiu rašyti, aš noriu valgyti, aš ministerijai parašysiu (1 t., b. l. 157).
Pagal Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus 2021-09-29 Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl fizinės prievartos panaudojimo prieš nuteistąjį A. L.“ Nr. 63/05-61, buvo nustatyta, kad nuteistasis pažeidė BVK 12 straipsnio 1, 2 dalies (galiojusi suvestinė redakcija iki 2021-12-31) bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.4 ir 18.15 punktų (galiojusių iki 2023-01-01) reikalavimus. Pareigūnai fizinę prievartą panaudojo teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 4 dalies 1 punkto (suvestinė redakcija galiojusi iki 2022-06-30) reikalavimais (1 t., b. l. 158-160). Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog 2021-09-24 pareigūnai su pareiškėju elgėsi netinkamai (ABTĮ 56 str.).
Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2021-09-28 nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 82/04-868, nuteistajam nutarta skirti vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (1 t., b. l. 161). Pareiškėjas paskirtos nuobaudos teisės aktų numatyta tvarka neskundė.
Bylos duomenimis, pareiškėjas į pareigūnus, administraciją dėl naujų indų išdavimo ar negautų pietų nesikreipė, taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas indus turėjo tik dėl neaiškių priežasčių reikalavo jų naujų, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmesti kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų ir neužtikrino pareiškėjo teisės į saugumą, ko pasėkoje jis buvo sumuštas 20 būrio pasivaikščiojimo kiemelyje kitų nuteistųjų.
BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Apsaugos ir priežiūros instrukcija), kurios 11.1 punkte numatyta, jog asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Pataisos įstaiga turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių pusės, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto. Be to, ar, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Iš į bylą pateikto Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus 2021-10-09 tarnybinio pranešimo Nr. 106/05-1590 nustatyta, jog 2021-10-09 apie 10.00 val., Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui M. Ž. budint drausmės grupėje, einant parvesti nuteistųjų iš 20 būrio pasivaikščiojimo kiemelio, kuriame tuo metu vaikščiojo kamerų Nr. 6 ir Nr. 7 nuteistieji, pareigūnas pastebėjo, jog nuteistajam R. D. praskeltas kairys skruostas, o nuteistajam A. L. nubrozdinta kakta. Minėti nuteistieji nuvesti į Sveikatos priežiūros skyrių, jiems liepta pasiaiškinti raštu (1 t., b. l. 150).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs Marijampolės PN, kriminalinės žvalgybos skyrių dėl gresiančio pavojaus ir grasinimų susidoroti.
Pareiškėjas 2021-10-09 pasiaiškinime nurodė, jog paslydo, trenkėsi į sieną. Problemų ir pretenzijų niekam neturi. Išskyrus Marijampolės PN administracijai, kad neatlieka savo darbo. Nurodė, jog čia viskas normalu, čia žmonės pjaustomi, žudomi su valdžios žinia. Čia gi „Kunc-lageris“, kuriame įstatymai negalioja. Čia iš žmonių daro žvėris, čia Kunca su Kavaliausku sprendžia, kas gyvens, o kas mirs, kas valgys, o kam antrankius uždės. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog įvykio nekomentuoja (1 t., b. l. 151).
Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021-10-11 Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 72/13-132 pareiškėjo kūno sužalojimų pobūdis nurodytas kaip - poodinė hematoma kaktoje 5 cm x 3 cm, nubrozdinta kairė nosies pusė 2 cm x 3 cm. Pareiškėjas apžiūros metu nurodė, jog įvykio nekomentuos.
Pagal Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus 2021-10-14 pažymą „Dėl nuteistojo A. L. susižalojimo“ Nr. 106/05-1615, 2021-10-09 iš Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto M. Ž. gautas tarnybinis pranešimas Nr. 106/05-1590, kuriame nurodoma, jog 2021-10-09 apie 10.00 val., parvedant iš pasivaikščiojimo kiemelio 20 būrio nuteistąjį A. L., buvo pastebėta, kad nuteistajam nubrozdinta kakta. Nuteistasis paaiškino, kad paslydęs atsimušė į sieną ir susižalojo kaktą. Nuteistasis buvo palydėtas į Sveikatos priežiūros skyrių. 2021-10-11 iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus gauta Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 72/13-132, kurioje nurodoma, jog nuteistajam poodinė hematoma kaktoje 5 cm x 3 cm, nubrozdinta kairė nosies pusė 2 cm x 3 cm. Nuteistasis savo rašytiniam pasiaiškinime Nr. 60/05-1692, teigė, kad 2021-10-09 apie 10 val. paslydęs atsimušė į sieną ir susižalojo kaktą. Nuteistasis niekam pretenzijų neturi.
Teismo vertinimu, minėtų įrodymų pakanka konstatuoti faktą, kad pareiškėjas 2021-10-09 patyrė sužalojimą, tačiau nepakanka vienareikšmiškai išvadai, jog pareiškėją dėl priešiško nusistatymo tikrai sužalojo kitas su juo pasivaikščiojimo kiemelyje buvęs nuteistasis, taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas pasiaiškinime nurodė, kad aukščiau paminėtus sužalojimus patyrė pats paslydęs ir atsimušęs į sieną. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo neabejotinai konstatuoti, kad valstybė pareiškėjo neapsaugojo nuo kito nuteistojo smurto, nes nėra pakankamų įrodymų vienareikšmiškai išvadai, kad pareiškėjas buvo sužalotas kito nuteistojo.
Tačiau esminė aplinkybė šioje byloje yra tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, dėl galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei. Tai reiškia, kad Marijampolės PN nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) susijusių su pareiškėjo saugumo neužtikrinimu.
LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53261/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).
Ištyrus bylos rašytinę medžiagą, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog buvo pažeistos jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas iš dalies yra pagrįsti. Teismas, įvertinęs patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, pripažįsta, kad nebuvo užtikrintas tinkamas ir operatyvus pareiškėjo elgesio rizikos įvertinimas ir, kad jis dėl neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų patyrė tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad dėl laiku neatlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo negalėjo anksčiau laiko išeiti į laisvę. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad dėl laiku neatlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo pareiškėjui buvo užkirstas kelias anksčiau laiko išeiti į laisvę. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl nurodytų aplinkybių neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.