- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- 2YT-1286-522/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00002-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irina Serafin (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina S. B.. Po motinos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamas turtas: 1/3 dalis gyvenamojo namo su statiniais ir 1/3 dalis žemės sklypo, kurį pareiškėjas iš karto pradėjo valdyti. Nežinodamas, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą per tris mėnesius po palikėjo mirties, kreiptis pavėlavo, dėl ko notarine tvarka pagal CK 5.50 straipsnį negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos S. B. palikimo perėjimą valstybei. Jeigu išnagrinėjus bylą teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos S. B. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra S. B. sūnus. S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po S. B. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 1. 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2. 1/3 dalis daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3. 1/3 dalis tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 4. 1/3 dalis viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5. 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugsėjo 27 d. testamentu S. B. minėtą turtą paliko pareiškėjui. Iš Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro 2021 m. gruodžio 1 d. liudijimo matyti, kad dėl S. B. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėjas nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po motinos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjo motinos S. B. mirties pareiškėjas per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjo teigimu, jis rūpinosi po jos mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Kartu su pareiškimu pateikti įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė pareiškėjui, jo sutuoktinei A. B. ir palikėjai S. B. po 1/3 dalį. Taigi pareiškėjas po motinos mirties iš karto pradėjo naudotis palikėjai priklausiusia gyvenamojo namo ir priklausinių bei žemės sklypo dalimi. Šiame name jis iki šiol deklaruoja savo gyvenamąją vietą, po palikėjos mirties ir iki šiol moka mokesčius už name sunaudojamą elektrą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjas priėmė savo mirusios motinos S. B. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui dėl turto, likusio po S. B. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.