Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-4189-1130/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-26
Bylos Nr.
1-4189-1130/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01884-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Kaltinamasis
J. S.
Nukentėjusysis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-4189-1130/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01884-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.1.8.12; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko (dalyvaujančiai nuotoliniu būdu),

kaltinamajam J. S. (J. S.) (dalyvaujančiam nuotoliniu būdu) ir jo gynėjui advokatui Rimantui Aliukoniui,

nukentėjusiajai G. B. (dalyvaujančiai nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, nedirbantis, 2 klasių išsilavinimo, teistas, paskutinį kartą:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį - 20 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. apėmimo būdu, griežtesne 3 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 20 parų arešto bausmę, ir jam skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo

nustatytos aplinkybės

Žemesnės instancijos teismas

J. S. neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, 2025 m. sausio 9 d. laikotarpiu 14.10 val. iki 14.25 val. šalia namo, adreso (duomenys neskelbtini), rado svetimą mokėjimo instrumentą t. y. G. B. vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę - bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą finansinei operacijai inicijuoti ir iki nenustatyto laikotarpio neteisėtai ją laikė su savimi.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. S. neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, o būtent: jis, 2025 m. sausio 9 d. laikotarpiu nuo 14.10 val. iki 14.25 val. neteisėtai panaudojo G. B. vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę - bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini): 2025 m. sausio 9 d., 14.00 val. degalinėje „Viada“, adresu (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas 11,88 Eur už pirkinį ir 2024 m. sausio 9 d., 14.25 val. greito maisto restorane „Pit stop grill cafe“, adresu (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas už pirkinį 4,20 Eur ir tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, padarydamas G. B. 16,08 Eur. turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir parodė, kad datos tiksliai neprisimena, banko kortelę rado Naujininkų rajone, kažkur stotyje ir pasiėmė. Tuo metu jos nenaudojo, važiavo į Subačiaus g. ir užėjo į degalinę, ten tą kortelę ir panaudojo. Ką tiksliai pirko, neprisimena, kažką lygtais pavalgyti, jam atrodo, jis du kartus tą kortelę panaudojo. Dar buvo Maxima parduotuvėje užėjęs, bet neprisimena ar ten kortelę naudojo ar ne, degalinėje tikrai panaudojo. Paskui tą kortelę išmetė, nežinojo kieno ta kortelė. Tuo metu jis niekaip nevertino savo poelgio, nes vartojo narkotikus, fentanilį, tiesiog norėjo nusipirkti pavalgyti. Šiuo metu narkotikų nevartoja, yra Alytaus kalėjime. Atsiprašė nukentėjusiosios. Sutiko su civiliniu ieškiniu. Parašė prašymą lankyti profesinę mokyklą, kad įsidarbinti, bandys mokytis elektriko ar mechaniko specialybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. B. parodė, kad 2025 m. sausio 9 d. apie 14.10 val. dirbdama darbe, adresu (duomenys neskelbtini), savo mobilaus ryšio telefone pastebėjo AB „Swedbank“ programėlės pranešimą, kuriame buvo nurodoma, kad jos banko kortelė 2025 m. sausio 9 d. 14.10 val. buvo panaudota, t. y. sumokėta 11,88 Eur už prekes, degalinėje „Viada“. Pastebėjusi minėtą pranešimą ji iš kart nesuprato, kas įvyko, t. y. pagalvojo, kad gavo pranešimą apie ankstesnio mokėjimo pinigų rezervaciją. Gavus pirmąjį pranešimą apie atliktą mokėjimą jai kilo įtarimas, kadangi ji degalinės „Viada“ paslaugomis naudojasi labai retai. Begalvodama apie minėtą pranešimą ji pastebėjo, kad į savo mobilaus ryšio telefoną gavo antrąjį AB „Swedbank“ programėlės pranešimą, kuriame buvo nurodoma, kad jos banko kortelė 2025 m. sausio 9 d. 14.25 val. buvo panaudota, t. y. sumokėta 4,20 Eur už prekes, greito maisto restorane „Pit stop grill cafe“. Gavusį antrąjį pranešimą ji iškart suprato, kad pametė savo piniginę, kurioje buvo jai išduota AB „Swedbank“ banko kortelė Nr. ************1313 (banko kortelės numerio šiuo metu nurodyti negaliu), ir kažkas radęs jos piniginę naudojasi jai išduota AB „Swedbank“. Jai išduota AB „Swedbank“ banko kortele buvo galima sumokėti už prekes ir paslaugas naudojant bekontaktį mokėjimą. Pamačiusi, kad kažkas neteisėtai naudojasi jai išduota AB „Swedbank“ banko kortele, ji iškart, t. y. 2025 m. sausio 9 d. apie 14.30 val., naudodamasi internetine bankininkyste, užblokavo minėtą banko kortelę. Šio įvykio metu, t. y. dėl atliktų neteisėtų atsiskaitymu jai išduota banko kortele, jai padaryta 16,08 Eur turtinė žala. Nori nurodyti, kad piniginę su dokumentais galėjo pamesti prie darbovietės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.30 val. išlipdama iš automobilio. Jos pamesta piniginė juodos spalvos odinė, ant kurios buvo sidabrinės spalvos užrašas „TH“. Pamestos piniginės vertės nurodyti negali. Pamestoje piniginėje buvo jai išduota asmens tapatybės kortelė, jai išduotas Lietuvos Respublikos pažymėjimas, jai išduota AB „Swedbank“ kortelė, ir apie 70 Eur grynųjų pinigų. Jos niekas neinformavo, kad rado jos pamestą piniginę su minėtais dokumentais. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinį ieškinį dėl šio įvykio pateiks tuomet, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo. Prarasta banko kortelė buvo susieta su jos AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išrašą pateiks elektroniniu paštu. Pamestoje piniginėje buvo jai išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Prarasto vairuotojo pažymėjimo Nr. nurodyti negali. Prarasta AB „Swedbank“ kortelė užblokuota. Prašo paskelbti prarastų dokumentų paiešką (t. 1, b. l. 35-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. parodė, kad jis pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos nepadarė, visiškai neprisipažįsta. Lietuvių kalbą supranta, skaityti bei rašyti nemoka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Gynėjo pageidauja, nes yra sulaikytas. Įtarimas jam yra pagarsintas, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Su įtarimu nesutinka, neprisipažįsta, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad įvykio dienos 2025 m. sausio 9 d. jis visai nepamena, tuo metu vartojo narkotines medžiagas, tad būdamas apsvaigęs, neprisimindavo savo dienos eigos. Taip pat, nori nurodyti, kad įtarime paminėtos moters bankinės kortelės jis niekada nevogė, niekada jokios pamestos piniginės pastebėjęs ir pasisavinęs nėra, tad visiškai neprisipažįsta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Minėtą dieną, būdamas VIADA degalinėje ir užkandinėje atsiskaitė galimai grynaisiais pinigais (to taip pat nepamena) (t. 1, b. l. 172-175).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas J. S. parodė, kad jam jo teisės ir pareigos išaiškintos, gynėjo dalyvavimo pageidauja, vertėjas jam nereikalingas. Nori papildomai pasakyti, kad jam parodytame vaizdo įraše iš „Viada“ degalinės 2025 m. sausio 9 d., nuo 14:10-14:25 val. vaizdo įraše rodomas asmuo prie kasos ir atsiskaitęs bekontakte kortele yra jis. Atpažįsta save iš bruožų, drabužių. Nori pasakyti, kad 2025 m. sausio 9 d. atsiskaitė su rasta bankine „Swedbank“ kortele, kurią rado Naujininkų mikrorajone (tiksliai nepamena kur). Ją rado pamestą, ji nebuvo įdėta piniginėje. Paskui su minėta bankine kortele atsiskaitė už cigaretes, maisto prekes. Paskui nuėjo į užkandinę (tikslaus pavadinimo nepamena), Subačiaus g. ir ten vėl atsiskaitė už maistą. Paskui nuėjęs į dar kažkokią parduotuvę (tiksliai nepamena kur) bandė atsiskaityti dar kartą, tačiau bekontaktė banko kortelė buvo užblokuota, nepavyko apmokėjimas. Jis, supratęs, kad daugiau nepavyks apmokėti su minėta bankine kortele, ją tiesiog išmetė (nepamena kur). Labai dėl savo poelgio gailisi, žada pasitaisyti (t. 1, b. l. 194-197).

2025 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „10.97.208.203“ matome, kad degalinės teritorijoje vaikšto vidutinio kūno sudėjimo asmuo, vilkintis tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos džinsus ir avintis tamsius batus. Ant galvos dėvi tamsios spalvos kepurę, o per petį persimetęs tamsios spalvos tašę. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „mx10-26-66-226“ matome, kad 2025 m. sausio 9 d. 14:08:17 val. aukščiau minėtas asmuo užeina į degalinę. Asmuo prieina prie gėrimų lentynos ir paima 2 vnt. galimai energetinių gėrimų. 14:09:06 val. asmuo priėjęs prie kasos, pastato 2 paimtus gėrimus ir šokoladą, kurį paima prie kasos. Taip pat degalinės darbuotoja paima cigarečių pakelį, nuskenuoja visas prekes (2 vnt. gėrimų, 2 vnt. šokolado ir cigaretes). 14:09:48 val. asmuo prie kasos aparato prideda banko kortelę ir atsiskaito už prekes. Sudėjęs visas prekes į maišelį, asmuo išeina iš degalinės. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „10.97.208.202-1“ matome, kaip minėtas asmuo išeina iš degalinės, rankoje laikydamas galimai 2 energetinius gėrimus. Asmuo, geriantis galimai energetinį gėrimą, eina link vaizdo įrašo dešinės pusės. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „10.97.208.205“ matome, kad minėtas asmuo geria galimai energetinį gėrimą ir eina link vaizdo įrašo kairės pusės. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „10.97.208.204“ matome, kad aukščiau minėtas asmuo vaikšto degalinės teritorijoje. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „10.97.208.203_1“ matome, kad minėtas asmuo eina link pėsčiųjų perėjos, matomos vaizdo įrašo dešinės pusės viršuje. Vaizdo įrašų apžiūra baigta (t. 1, b. l. 60-62).

2025 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektai yra UAB „Neste“, pateikti du vaizdo įrašai iš „Neste“ degalinės esančios adresu, (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „09_01_2025 14_10_19 (UTC+02_00).mkv“, matoma dalis degalinės teritorijos ir išvažiavimas, o vaizdo įrašo viršuje matomi pilkos spalvos kraštai, kurie uždengia viską, kas yra už degalinės teritorijos. Reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „09_01_2025 14_13_19 (UTC+02_00).mkv“, matoma dalis degalinės teritorijos, du įvažiavimai, įvažiavimas į automobilių plovyklą ir dalinai matomos kuro kolonėles, o vaizdo įrašo viršuje kairėje pusėje matomas pilkos spalvos kraštas, kuris uždengia viska, kas yra už degalinės teritorijos. Reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta (t. 1, b. l. 82-84).

2025 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad įjungiame vaizdo įrašą „2025-01-20 11-25-04 T788 Uzupis - Kasos - SCO bendra“. Vaizdo įraše prekybos centro „Rimi“ savitarnos kasų zona. Vaizdo įrašo 4 sek. matome į savitarnos kasų zoną ateinantį vyrą, kuris ant galvos užsidėjęs juodos spalvos gobtuvą, vilki juodos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batus bei rankose neša popierinį „Rimi“ maisto prekių maišą. Vaizdo įraše matoma, kaip minėtas vyras, nešdamas popierinį maišą, tik atėjęs iš parduotuvės salės bando išeiti pro savitarnos kasų zonos išėjimą. Vaizdo įrašo 14 sek. matome, kad minėtas vyras išeina ir pro savitarnos kasų zonos išėjimą ir iškart grįžta. Vaizdo įraše matome, kad prie į savitarnos kasų skyrių grįžusio vyro prieina apsaugos darbuotojas bei prekybos centro darbuotoja ir tuomet minėti asmenys pradeda kalbėtis. Vaizdo įrašo 1 min. 56 sek. apsaugos darbuotojas, nešdamas minėtą popierinį maišelį, kartu su minėtu vyru išeina iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. Vaizdo įrašo 2 min. 7 sek. matome, kad apsaugos darbuotojas ir minėtas vyras grįžta į savitarnos kasų zoną, kurioje būnant apsaugos darbuotojas apieško minėtą vyrą. Vaizdo įrašo 2 min. 48 sek. matome, kad apsaugos darbuotojas mobilaus ryšio telefonu kažkam skambina. Vaizdo įrašo 3 min. 9 sek. atlieka antrą skambutį, o 4 min. 33 sek. atlieka trečią. Vaizdo įrašo 5 min. 23 sek. apsaugos darbuotojas kartu su minėtu vyru pro išėjimą išeina iš savitarnos kasų zonos (t. 1, b. l. 104-106).

2025 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimuose vaizdo įrašuose užfiksuotas tas pats vaizdas skirtingu kampu, todėl bus apžiūrimas ir aprašomas tik 1 vaizdo įrašas „Išvažiavimas_Vilnius_20250109140500_20250109143910_10146785“. Apžiūrimame vaizdo įraše yra matomas maitinimo įstaigos įėjimas/išėjimas. Minėtame vaizdo įraše matoma, kaip į maitinimo įstaigą užeina vyras, kuris ant galvos užsidėjęs juodos spalvos gobtuvą, vilki juodos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batus, per petį pasikabinęs nešiojamą tašę. Vaizdo įraše matoma data 2025 m. sausio 9 d. ir laikas nuo 14.05 val. iki 14.39val. Vaizdo įraše 14.20 val. matome į maitinimo įstaigą užeinantį minėtą vyrą. Vaizdo įraše 14.26 val. matome iš maitinimo įstaigos išeinantį minėtą vyrą. Vaizdo įraše daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 1, b. l. 112-114).

2025 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra AB „Swedbank“ pateiktas G. B. mokėjimo kortelės Nr. 516793******1313 išrašas laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. liepos 22 d.. Tarnybiniame kompiuteryje „HP“ atidarius AB „Swedbank“ pateiktą atsakymą, matome mokėjimo kortelės Nr. 516793******1313 išrašą laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. liepos 22 d.. -2025 m. sausio 9 d. 14:10:03 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – VIADA LT (duomenys neskelbtini) >Vilnius LT; Suma - 11,88 Eur; Statuso reikšmė – Patvirtinta. -2025 m. sausio 9 d. 14:25:03 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – PIT STOP GRILL CAFE VILNIUS LT; Suma – 4,20 Eur; Statuso reikšmė – Patvirtinta. -2025 m. sausio 9 d. 14:47:38 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – MA*IMA/*-416 MA*IMA >Vilnius LT; Suma – 32,41 Eur; Statuso reikšmė – Atmesta. Blokuota kortelė. -2025 m. sausio 9 d. 14:49:05 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – MA*IMA/*-416 MA*IMA >Vilnius LT; Suma – 7,64 Eur; Statuso reikšmė – Atmesta. Blokuota kortelė. -2025 m. sausio 9 d. 20:07:26 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – TOKS VILNIUS LT >Vilnius LT; Suma – 0,5 Eur; Statuso reikšmė – Atmesta. Blokuota kortelė. -2025 m. sausio 9 d. 21:48:02 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – NARVESEN/LIETUVOS SPAUDA >Vilnius LT; Suma – 1,5 Eur; Statuso reikšmė – Atmesta. Blokuota kortelė. -2025 m. sausio 10 d. 00:11:27 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – NYA*MB VanKo Vilnius 000LT ; Suma – 1,5 Eur; Statuso reikšmė – Atmesta. Blokuota kortelė. -2025 m. sausio 10 d. 00:12:26 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – NYA*MB VanKo Vilnius 000LT ; Suma – 1,5 Eur; Statuso reikšmė – Atmesta. Blokuota kortelė. 2025 m. sausio 10 d. 05:38:16 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – IKI (duomenys neskelbtini) - LT; Suma – 0 Eur; Statuso reikšmė – Atmesta. Blokuota kortelė. -2025 m. sausio 10 d. 05:38:55 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – IKI (duomenys neskelbtini) - LT; Suma – 0 Eur; Statuso reikšmė – Atmesta. Blokuota kortelė. -2025 m. sausio 12 d. 03:30:19 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – BOLT.EU/O/2501120130 Tallinn 000EE; Suma – 17,5 Eur; Statuso reikšmė – Atmesta. Blokuota kortelė. -2025 m. sausio 12 d. 03:30:25 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – BOLT.EU/O/2501120130 Tallinn 000EE; Suma – 17,5 Eur; Statuso reikšmė – Atmesta. Blokuota kortelė. -2025 m. sausio 12 d. 03:30:35 atliktas mokėjimas; Operacijos rūšis – Pirkinys; mokėjimo aprašymas – BOLT.EU/O/2501120130 Tallinn 000EE; Suma – 17,5 Eur; Statuso reikšmė – Atmesta. Blokuota kortelė. Pateiktame išraše yra užfiksuotos kitos operacijos, tačiau jos neturi tyrimui reikšmingų duomenų. Apžiūra baigta (t. 1, b. l. 141-144).

2025 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar UAB „Viada LT“ pateiktuose vaizdo įrašuose matomas asmuo, kuris galimai degalinė „Viada“, adresu (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas už prekes panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, nebuvo užėjęs į šalia minėtos degalinės esantį prekybos centrą „Rimi“, adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 20 d. apie 14.00 val. buvo nuvykta į prekybos centrą „Rimi“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su minėtame prekybos centre dirbančiu saugos tarnybos „Eurocash1“ apsaugos darbuotoju A. K. peržiūrėjus 2025 m. sausio 9 d. prekybos centro vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad svetimą elektroninę mokėjimo priemonę degalinėje galimai panaudojęs asmuo į prekybos centrą minėtą dieną nebuvo užėjęs. Tikslinga paminėti tai, kad peržiūrint prekybos centro vaizdo stebėjimo kamerų įrašus prekybos centro apsaugos darbuotojui A. K. buvo parodyta asmens, galimai įvykdžiusio tiriamą nusikalstamą veiką, nuotrauka, kurią parodžius A. K. iškart nurodė, kad nuotraukoje matomas asmuo jam yra žinomas, kadangi minėtą asmenį A. K. dėl prekybos centre „Rimi“, adresu (duomenys neskelbtini), įvykdytos smulkiosios vagystės sulaikė 2025 m. sausio 20 d. 11.30 val. Taip pat A. K. nurodė, kad sulaikytą asmenį perdavė policijos pareigūnams. Kartu su A. K. buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota minėta smulkioji vagystė, kuriuos peržiūrėjus matyti, kad A. K. 2025 m. sausio 20 d. sulaikė tą patį asmenį, kuris užfiksuotas UAB „Viada LT“ pateiktuose vaizdo įrašuose degalinėje galimai atsiskaitantis už prekes svetima elektronine mokėjimo priemone. Paminėtina ir tai, kad tiek degalinėje „Viada“, tiek prekybos centre „Rimi“ užfiksuotas asmuo dėvi tuos pačius rūbus. Nustatyta, kad apsaugos darbuotojo pranešimas policijai apie įvykdytą smulkiąją vagystę registruotas ROIK 0125000037974. Į pranešimą, registruotą ROIK 0125000037974, reagavę policijos pareigūnai nustatė sulaikyto asmens tapatybę - J. S. (t. 1, b. l. 145).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinime nurodyta, kad J. S. „2025 m. sausio 9 d. laikotarpiu nuo 14.10 val. iki 14.25 val. neteisėtai panaudojo G. B. vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę - bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. 5167932025521313: 2025 m. sausio 9 d., 14.00 val. degalinėje „Viada“, adresu (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas 11,88 Eur už pirkinį <...>“. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad J. S. neteisėtai panaudojo G. B. vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę degalinėje „Viada“, adresu (duomenys neskelbtini) todėl teismas ištaiso kaltinime padarytą rašymo apsirikimo klaidą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis J. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo J. S. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad rado banko kortelę Naujininkų rajone, kažkur stotyje ir pasiėmė. Tuo metu jos nenaudojo, važiavo į Subačiaus g. ir užėjo į degalinę, ten tą kortelę ir panaudojo. Ką tiksliai pirko, neprisimena, kažką lygtais pavalgyti, jam atrodo, jis du kartus tą kortelę panaudojo. Dar buvo Maxima parduotuvėje užėjęs, bet neprisimena ar ten kortelę naudojo ar ne, degalinėje tikrai panaudojo. Paskui tą kortelę išmetė, nežinojo kieno ta kortelė. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios apklausos protokolas (t. 1, b. l. 35-38), kitų objektų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 60-62, 82-84, 104-106, 112-114, 141-144), tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 145), vaizdo įrašai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl J. S. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytos dvi apysunkės nusikalstamos veikos), nusikalstamos veikos yra baigtos, įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia, bei J. S. asmenybę – teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, itin daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirbantis, šiuo metu atliekantis bausmę kalėjime. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės atėmimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 214 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą J. S. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už padarytą BK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, J. S. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. S. paskirtas bausmes subendrina dalinio sudėjimo būdu ir skiria subendrintą – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir J. S. skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, daugiausiai už vagystes bei sukčiavimus, nusikalstamas veikas jis daro sistemingai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės jo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamasis dėl savo priešingo teisei elgesio išvadų nedaro, pajamų siekia įgyti neteisėtais būdais, todėl bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

V. Kiti klausimai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 216,08 Eur (200 Eur neturtinės ir 16,08 Eur turtinės) žalos atlyginimo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji G. B. prašė priteisti 200 Eur neturtinės ir 16,08 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog dėl nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusioji patyrė ne tik turtinę žalą – kaltinamasis naudojosi jos mokėjimo kortele, atliko finansines operacijas, bet ir patyrė stresą – negalėjo naudotis savo mokėjimo kortele, atsiskaityti už prekes, o tai neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir sutiko atlyginti padarytą žalą, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinei ieškovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinės ieškovės civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir G. B. iš kaltinamojo J. S. priteisiama 200 Eur neturtinės ir 16,08 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam J. S. BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra kalėjime, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo J. S. turtinę padėtį (nedirba, turi skolų, nuosprendžiu paskirtas realus laisvės atėmimas) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti jam subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nukentėjusiosios G. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. S. 216,08 Eur (du šimtus šešiolika eurų ir aštuonis centus) žalai atlyginti.

Nepriteisti iš J. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis