Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-838-72-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
1A-838-72-2010
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00494-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Norkūnas, Tomas Zdanavičius (pran.), Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
V. M., M. G.
Advokatai
Rima Žiautienė
Kategorijos
Teisėja Laima Dumskienė Baudž. byla Nr. 1A-838-72/2010
Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00494-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.; . (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d. 2010 m. gruodžio d. Procesinio sprendimo kategorija

Panevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjai advokatei Rimai Žiautienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 182 str. 1 d. (du epizodus) ir nuteistas: pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl A. Š. turto įgijimo apgaule) – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl J. Č. turto įgijimo apgaule) – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2009-11-24 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Priteista solidariai iš V. M. ir M. G. A. Š. – 3500 Lt, J. Č. – 2100 Lt nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. (du epizodus) pripažintas kaltu ir nuteistas M. G., tačiau dėl jo apeliacinio skundo nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. ir V. M. nuteisti už tai, kad jie 2009-07-27, apie 17 val. (duomenys neskelbtini) k., Daugailių sen., Utenos r. iš anksto susitarę su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule, minėtam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus A. Š. ir melagingai nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. prisistačius A. Š. sūnumi ir pastarajai pamelavus, kad jis padaręs eismo įvykį sužalojo asmenį, dėl ko reikalinga atlyginti padarytą žalą, M. G. ir V. M. iš nukentėjusiosios A. Š. paėmė ir taip savo naudai, apgaulės būdu, įgijo 3500 Lt, tuo nukentėjusiajai A. Š. padarė 3500 Lt turtinę žalą.

Taip pat, M. G. ir V. M. nuteisti už tai, kad jie 2009-07-29, apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), Utenos m., iš anksto susitarę su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule, minėtam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus J. Č. ir melagingai nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. prisistačius J. Č. žentu ir pastarajai pamelavus, kad jis padaręs eismo įvykį sužalojo mergaitę, dėl ko reikalinga atlyginti padarytą žalą, M. G. ir V. M. iš nukentėjusiosios J. Č. paėmė ir taip savo naudai, apgaulės būdu, įgijo 2000 Lt, tuo nukentėjusiajai J. Č. padarė 2000 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendį ir jį išteisinti kaip nepadariusį veikų, jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis nuosekliai papasakojo, kad 2009 metų liepos mėnesį Elektrėnuose susitiko M. G., kuris paprašė nuvežti į Uteną ir pažadėjo duoti pinigų bei įpilti kuro. Du kartus vežė M. G. į Uteną ir už paslaugas M. G. jam sumokėjo po 100 litų. M. G. kelionės metu naudojosi jo mobiliuoju telefonu. Apie M. G. daromus nusikaltimus nieko nežinojo. Parodymų patikrinimo metu jis parodė automobilių stovėjimo aikšteles, į kurias buvo atvežęs M. G.. Tokias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, o jas teismo posėdžio metu patvirtino ir M. G.. Nurodo, kad nuosprendis surašytas nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, o jo kaltė neįrodyta, nuosprendžio dalis dėl jo kaltės nepagrįsta, todėl yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Teigia, kad teismas atskirai išdėstė A. Š. apgavimo faktą, atskirai – J. Č., po to išvardino, kad liudytoja A. Š., apklausdama M. G., laikėsi įstatymo reikalavimų, kad liudytojai V. S. skambino A. Š. sūnus. Tačiau šių įrodymų teismas neanalizavo, dėl jų nepadarė išvadų, patvirtinančių jo kaltę. Teigia, kad jo kaltės nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad sulaikius jį ir M. G., iš jų buvo paimti mobilaus ryšio telefonai. Nurodo, kad teismas nuosprendyje jo parodymus įvertinęs kaip gynybos taktiką ir, kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams, prieštaraudamas savo padarytai išvadai išdėstė M. G. teisme duotus parodymus, kuriais jis patvirtino, kad apie daromus nusikaltimus jam nieko nesakė. Teismas M. G. duotus parodymus teisme, kuriais jis paneigė jo dalyvavimą darant nusikaltimą, nemotyvuodamas įvertino kaip siekimą padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie neva prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tačiau išvadų, kokiems įrodymams prieštarauja ar kokiais įrodymais ši versija paneigta, teismas nenurodė. Nurodo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu rėmėsi nenagrinėtomis aplinkybėmis. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo tirtos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tokios aplinkybės, kad jis iš nenustatyto asmens gavo nurodymą važiuoti prie A. Š. namo, kad atsiliepinėjo į jo skambučius, kad atvažiavus perdavė telefoną M. G., kad paėmė iš jo nukentėjusiosios A. Š. pinigus. Mano, jog teismas nuosprendyje šiais argumentais negalėjo remtis ir jais remdamasis nuspręsti, kad jis yra kaltas dėl padaryto nusikaltimo. Nurodo, kad aplinkybės, kuriomis teismas rėmėsi nuosprendyje ir kurios išdėstytos Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros įvykio vietos apžiūros protokole, taip pat daiktų apžiūros protokole, kad 2008-08-07 sulaikius jį ir M. G., iš jų paimti mobiliojo ryšio telefonai, neįrodo, kad būtent jis nusikaltimo padarymo metu kalbėjo su ikiteisminio tyrimo pareigūnų nenustatytu asmeniu ar nukentėjusiąja A. Š.. Byloje nėra telefoninių pokalbių įrašų, o protokoluose išvardinti duomenys nepatvirtina jo kaltės. Analogiškai aprašytos nusikaltimo aplinkybės bei išvardinti įrodymai teismo nuosprendyje ir dėl sukčiavimo J. Č. atžvilgiu, t. y. nurodoma, kad abiejų kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, tačiau tarp išvardintų įrodymų jo kaltę patvirtinančių įrodymų nėra, o teismas vėl rėmėsi ikiteisminio tyrimo įrodymais, nepatvirtintais teisme. Nurodo, kad teismo nuosprendyje padarytos apibendrinančios išvados, kad kaltinamieji nuolat bendravo su nenustatytu asmeniu, skambinusiu nukentėjusiajai, bendrai pasirūpino priemonėmis, nusikalstamai veiklai atlikti buvo pasiskirstę vaidmenimis, nors šie klausimai teismo posėdyje net nebuvo nagrinėti. Teigia, kad įtariamojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu negali būti svaresnis už jo paaiškinimus teisme. M. G. teismo posėdžio metu davė visiškai priešingus parodymus ir patvirtino, kad jis apie daromą nusikaltimą nieko nežinojo. Nurodo, kad įrodymai nuosprendyje yra išdėstyti nenuosekliai, neaišku, kokius veiksmus atliko M. G., o kokius veiksmus, teismo nuomone pripažintinus nusikalstamais, neva atliko jis. Teigia, kad teismas abiejų kaltinamųjų veiką kvalifikavo bendrai, taip pat nurodė ir sprendė klausimus dėl lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių buvimo, dėl kaltės formos ir jos rūšies, dėl bausmės parinkimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi pasenusiais duomenimis dėl atlikto ikiteisminio tyrimo Ukmergėje, Kaišiadoryse, nes Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-04-28 nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-06-11 nuosprendžiu jis išteisintas.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam V. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nuteistojo V. M. padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo kaltės padarius šias nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais motyvais bei pateiktu įrodymų vertinimu.

Apeliantas skunde pakartoja versiją, kurios laikėsi ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu ir kurios esmė ta, kad jis du kartus už atlygį M. G. nuvežė iki nukentėjusiųjų namų, kelionių metu davė M. G. naudotis savo telefonu, tačiau nežinojo, kad yra daromi nusikaltimai. Kolegijos nuomone, ši nuteistojo V. M. versija, kurią apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip jo pasirinktą gynybos taktiką, nuosprendyje išsamiai išnagrinėta ir paneigta bylos įrodymais: nuteistojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos A. Š. parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais. Nuteistasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad būdamas skolingas asmeniui pravarde „A“, sutiko su nepažįstamų vaikinų pasiūlymu pagal jų nurodytus adresus važiuoti paimti iš žmonių pinigus. Apie šį pasiūlymą pasakė V. M., kuris po 3-4 dienų atvažiavęs pas jį pasakė „važiuojam dirbti į Uteną“. Nuteistojo M. G. teigimu, nuvykę su V. M. į Uteną, laukdavo nurodymų mobiliuoju telefonu. Asmuo, paskambindavęs V. M., nurodydavo adresus kur jiems reikia vykti, o privažiavus prie nukentėjusiųjų namų, V. M. perduodavo telefoną jam, po ko jau jis vykdydavo konkrečius nurodymus, gaunamus iš asmens telefoninių pokalbių metu. Iš nukentėjusiųjų gautus pinigus atiduodavo V. M., kuris jam duodavo 10 procentų nuo paimtos iš nukentėjusiųjų sumos. Tokius savo parodymus nuteistasis M. G. patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Nuteistasis M. G. teisme ir toliau neneigdamas savo dalyvavimo nusikaltimų padaryme pakeitė parodymus dėl V. M. veiksmų, nurodydamas, kad pastarasis nežinojo apie jo daromas nusikalstamas veikas. Tačiau teismas tokius nuteistojo M. G. parodymus teisingai įvertino kaip jo siekimą padėti išvengti V. M. baudžiamosios atsakomybės ir pagrįstai nurodė, kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, pagrįstai rėmėsi nuteistojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, nes jie sutapo su kitais bylos įrodymais. Liudytoja A. Š., atlikusi ikiteisminį tyrimą, teisme parodė, kad nuteistasis M. G. prie advokato apklausiamas įtariamuoju, prisipažino kartu su V. M. daręs nusikalstamas veikas, nuosekliai papasakojo jų padarymo aplinkybes. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2009-08-07 sulaikius V. M. ir M. G., pas M. G. kelnių kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas Nokia, kurio ekrane rasti praleisti 4 skambučiai, o V. M. priklausančiame automobilyje Mazda MX-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti dar penki mobiliojo ryšio telefonai, trys „Pildyk“ SIM kortelės, kurių viena - nauja. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie V. M. priklausiusio automobilio buvusi I. M. parodė, kad automobilyje esantis rožinės spalvos korpusu (Samsung SGH-U600) mobiliojo ryšio telefonas priklauso jai, o visi kiti automobilyje esantys daiktai priklauso V. M.. 2009-11-03 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad tarp pas nuteistuosius rastų telefonų buvo telefonai, kurių IMEI Nr. 351539001119744, 354328009042539, 35475000895346. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad 2009-07-27 mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. 351539001119744, veikė SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Bitė Lietuva“ tinkle ir minėtam numeriui, veikusiam UAB „Bitė Lietuva“ celėse BAIBC ir SALAKB, kurių zona yra (duomenys neskelbtini) k., Utenos r., kuriame gyvena nukentėjusioji A. Š., laikotarpiu nuo 17.21 val. iki 18.01 val. penkis kartus skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), veikusio celėje MAR01A. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2009-08-07 sulaikius nuteistuosius ir apžiūrėjus pas M. G. buvusį mobiliojo ryšio telefoną, jo ekrane rastas praleistas skambutis iš numerio (duomenys neskelbtini), iš kurio, kaip matyti iš TEO abonento pokalbių išklotinės, 2009-07-27 kelis kartus skambinta nukentėjusiajai A. Š. į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoninių pokalbių išklotinių duomenys taip pat patvirtina, kad 2009-07-29 17.12 val. mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. 35475000895346, veikė SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tele2“ tinkle bazinės stoties 269C, esančios (duomenys neskelbtini), Utenos m., veikimo zonoje ir šiuo telefonu skambinta į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), veikusį bazinėje stotyje 097C, esančioje Elektrėnuose. 2009-07-29 nuo 14.51 val. iki 19.42 val. mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. 354328009042539 veikė SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tele2“ tinkle, bazinėje stotyje 269C, esančioje (duomenys neskelbtini), Utenos m. Kaip matyti, šiuo telefonu bendrauta su numeriu (duomenys neskelbtini), veikusiu bazinėse stotyse 332C ir 330A, esančiose Marijampolės mieste. Apžiūrėjus pas M. G. rastą mobilaus ryšio telefoną, jo ekrane rastas praleistas skambutis iš telefono Nr.(duomenys neskelbtini), t. y. to paties numerio, kuriuo su nenustatytu asmeniu, buvusiu Marijampolėje, nuteistieji bendravo apgaulės būdu įgydami nukentėjusiosios J. Č. turtą. Be šio rasto praleisto skambučio numerio, pas M. G. buvusiame mobilaus ryšio telefono ekrane buvo rastas praleistas skambutis ir iš numerio (duomenys neskelbtini), iš kurio, jau kaip minėta, ne tik 2009-07-27 buvo kelis kartus į laidinį telefoną skambinta nukentėjusiajai A. Š., bet 2009-07-29 nuo 17.06 val. iki 17.37 val. penkis kartus į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta J. Č.. Aptartos aplinkybės patvirtina nuteistojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo visus nurodymus dėl sukčiavimo jam ir V. M. duodavo telefonu bei telefonu kalbėdavo ir su nukentėjusiomis, kurios po pokalbių su juo (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu), M. G. perduodavo pinigus. Kolegija konstatuoja, kad visos aukščiau išdėstytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistieji telefonu bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris skambindavo nukentėjusioms bei joms pranešdavo melagingą informaciją apie neva jų artimų žmonių padarytus eismo įvykius bei jų metu sužalotus asmenis, kuriems reikalinga atlyginti padarytą žalą, bendrai pasirūpindavo priemonėmis nusikalstamai veikai atlikti, t. y. automobiliu, telefonais, žemėlapiu, buvo pasiskirstę vaidmenimis – V. M. vairuodavo automobilį, kuriuo kartu su M. G. nuvykdavo į Uteną, ten telefonu gavęs nurodymus, žemėlapyje surasdavo nukentėjusiųjų gyvenamuosius adresus ir jais nuvykdavo kartu su M. G., M. G. eidavo pas nukentėjusiąsias į namus ir iš jų paimdavo pinigus tariamai žalai atlyginti, V. M. paimdavo iš M. G. iš nukentėjusiųjų užvaldytus pinigus, atiduodamas jam iš anksto pažadėtą dalį, t. y. kiekvienas realizavo dalį nusikaltimo objektyviosios pusės. Tiek nuteistasis V. M., tiek ir nuteistasis M. G. suvokė, kad jie iš nukentėjusiųjų turtą - pinigus įgyja neturėdami tam teisės, t.y. juos įgyja apgaule, todėl jų tyčia šiuo atveju yra visiškai įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir ją grindžiantiems argumentams, kad V. M. veiksmai pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1d., požymius, todėl tenkinti apelianto prašymą jį išteisinti, kolegija neturi pagrindo.

Kolegijos nuomone, teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai, nuosprendį grindė įrodymų visetu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos LR BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikaltimų aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atspindi veikų sudėties elementus ir visa tai, kas reikšminga juridiniam kvalifikavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 305 str. reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinių argumentų ir įstatyminių pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Ričardas GilysVytautas NorkūnasNijolė Sušinskienė