Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 212 straipsnio 4 dalį 1400 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke, 2016-06-09, 17.29 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos Pilies jūrų uosto poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai; muitinio patikrinimo metu buvo paimti prekės Nr. 1 „Vitaminas Nikotinamidas (Nicotinamide)“ (TARIC kodas 2936 24 00 00) ir prekės Nr. 2 „Vitaminas K3 (MSB96)“ (TARIC kodas 2936 29 00 00) mėginiai, kurie prekės kodo patikslinimui buvo išsiųsti į Muitinės laboratoriją; Klaipėdos teritorinė muitinė, gavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus, įformino prekės klasifikavimo aktus Nr. 16L0291, 16L0292 (2016-08-05) ir prekę Nr. 1 suklasifikavo TARIC kodu 2936 29 00 00, prekę Nr. 2 TARIC kodu 2914 69 90 90, papildomas kodas 2501; 2016-09-26 Klaipėdos teritorinėje muitinėje priimta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6LM190718S, kuria pakeistas Nr. 1 TARIC kodas iš 2936 24 00 00 į 2936 29 00 00, prekės Nr. 2 TARIC kodas iš 2936 29 00 00 į 2914 69 90 90, papildomas kodas 2501, ir patikslintas aprašymas nurodant „Vitaminas K3 (menadionas) (MSB96)“; pakeitus prekės Nr. 2 TARIC kodą įregistruota mokestinė nepriemoka: muito – 283,00 Eur, įtraukta į apskaitą VMI pridėtinės vertės mokesčio suma, ją didinant – 59,00 Eur; neteisingai deklaracijoje deklaruotos prekės Nr. 2 muitinė vertė 5142,3 Eur, o tai sudaro 136,55 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių; pateikdama neteisingus duomenis apie importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruojamos prekės Nr. 2 TARIC kodą, E. M. Š. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad 2017 m. sausio 1 d. baigėsi nuobaudos skyrimo terminas, nebuvo nustatyta jokių svarbių aplinkybių, kodėl nuobauda nebuvo paskirta per Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 35 straipsnyje nustatytus terminus. Teismas konstatavo, kad nuobauda nebuvo skirta per ATPK nustatytą terminą, nes tyrimas dėl prekių kodų nustatymo buvo sudėtingas ir ilgas, tačiau muitinės įstaigai 2016-07-01 jau buvo žinomos pažeidimo aplinkybės bei pasekmės, nepaisant to, administracinė atsakomybė nebuvo pritaikyta laiku. Nebuvo jokio teisinio pagrindo pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, kadangi nebuvo nustatyta jokių svarbių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

E. M. Š. nubausta už nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą. ANK 212 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. Š. su jos nubaudimu pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį nesutinka, teigia, kad dėl neteisingų duomenų (prekių TARIC kodo) deklaracijoje pateikimo nėra jos kaltės, nes ji vadovavosi prekių gavėjo pateikta informacija. Tokie apeliantės skundo argumentai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl E. M. Š. kaltės ir jos nusižengimo kvalifikavimo.

Iš byloje esančios Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastinto patikrinimo ataskaitos matyti, kad nuspręsta importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-06-09) pakeisti deklaruotų prekių kodus. Administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. Š. apeliaciniame skunde neneigia 2016-06-09 pateikusi elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prekes deklaravo atitinkamais TARIC kodais, tačiau, ginčydama jai inkriminuotą pažeidimą, nurodo, kad prekės buvo specifinės ir jų savybių buvo neįmanoma nustatyti įvertinus vizualiai, neturint specialių žinių, priemonių ir įrenginių, o deklaracijoje prekių kodus ji nurodė pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, be to, vadovaujantis teismų praktika konkrečiose bylose, teisingų duomenų apie prekes pateikimo muitinei prievolės netinkamas vykdymas nėra pakankama sąlyga visais atvejais atsirasti administracinei atsakomybei ir taikyti itin griežtas finansines sankcijas. Šie apeliantės argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“, galiojusio deklaracijos pateikimo metu, 4 p., asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. 2010-06-29 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 7.2 punkte numatyta galimybė imti deklaruojamų prekių mėginius, jeigu kyla abejonių dėl deklaruojamų prekių muitinės nomenklatūros kodo teisingumo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nenustatyta, kad E. M. Š. turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl deklaruojamų prekės kodų teisingumo, tačiau pati apeliantė pripažino, jog deklaruojamos prekės vis dėlto buvo specifinės ir be specialių žinių, vien tik įvertinus vizualiai, nebuvo galima nustatyti šių prekių savybių. Nepaisant to, ji nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos ji įrašė į importo deklaraciją, yra teisingi, o pasitikėjo, kaip pati nurodo, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais deklaravimo duomenimis, jų nepatikrinusi, nors tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta, taigi apeliantė veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Todėl akivaizdu, jog E. M. Š., pateikusi Klaipėdos teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Apeliantės argumentai, kad ji duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių gavėjo pateiktą informaciją ir kad anksčiau AB „(duomenys neskelbtini)“ teikti prekių deklaravimo duomenys nesudarė pagrindo abejoti jų teisingumu, jos atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, E. M. Š., būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio gavėjo pateiktus duomenis. Todėl, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog neteisingus duomenis importo deklaracijoje pateikusi E. M. Š. pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį administracinėn atsakomybėn būtų patraukta nepagrįstai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nebuvo laikytasi ATPK 35 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Apygardos teismas su šiais argumentai nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. Š., būdama muitinės tarpininke, patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį (ATPK 209² straipsnis) už tai, kad 2016 m. birželio 9 d. pateikė importo deklaraciją, joje nurodydama neteisingus duomenis apie prekes. Taigi 2016 m. birželio 9 d. yra administracinio teisės pažeidimo padarymo diena. 2016 m. liepos 1 d. buvo nustatyta, kad deklaracijoje pateikti duomenys neteisingi. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus (...) taip pat už (...) 209² straipsnyje numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimu dar nepasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas pratęstas vieneriems metams skaičiuojant nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog administracinė nuobaudos skyrimo terminas šiuo atveju buvo pratęstas nepagrįstai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog atliekami veiksmai (laboratoriniai tyrimai, ataskaitos, skundo nagrinėjimas) lėmė, jog administracinio nusižengimo byla negalėjo būti užbaigta per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą, terminą pratęsė tinkamas subjektas.

E. M. Š. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti skirtą nuobaudą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, administracinėn atsakomybėn patrauktai E. M. Š. buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų apie galiojančias nuobaudas (b. l. 43-45) matyti, kad apeliantė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus baudžiama nebe pirmą kartą, jai inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė turėdama galiojančią administracinę nuobaudą. ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. Š. jai inkriminuotą pažeidimą padarė turėdama galiojančią nuobaudą už tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą, tai pagrįstai pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Skirdamas nuobaudą pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi nuobaudų skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog E. M. Š. būtų nubausta per griežtai ir nemato jokių galimybių jai skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.