Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. 2016-08-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti, 2016-08-12 17.02 val. kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 220 kilometre, kur leistinas nustatytas maksimalus greitis 70 kilometrų per valandą, vairavo automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 147 kilometrų per valandą greičiu, taip viršijo greitį 75 kilometrais per valandą (pritaikius paklaidą). I. J. padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje – nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – ir ATPK 128 straipsnio 2 dalyje – transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones – sudėtis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būtį teisinga pusiausvyra (proporcingumas). I. J. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros direktoriumi. Dėl to nuolat ir tiesiogiai privalo organizuoti abiejų įmonių kasdieninę veiklą, dalyvauti gamybiniuose pasitarimuose, tiesiogiai ir nuolat bendrauti su užsakovais, įmonių priežiūrą vykdančiomis valstybinėmis institucijomis, kitais trečiaisiais asmenimis, susitikinėti su potencialiais naujais užsakovais, pasirašinėti įvairias sutartis bei vykdyti kitas tiesiogines darbo funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu I. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 124 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, todėl, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad teismas nepagrįstai paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą – 20 parų administracinį areštą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Priešingai, nei yra nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarime, apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas turėjo nustatyti lengvinančią aplinkybę, kadangi I. J. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir dėl šių pažeidimų gailisi. Tačiau šių apelianto teiginių bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, t. y. tik iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad pažeidėjas gailisi dėl savo veiksmų. Vis tik dar iki nagrinėjamų teisės pažeidimų tą pačią dieną, t. y. 2016-08-12 1.40 val., I. J. padarė kitą administracinį teisės pažeidimą – taip pat vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Taigi akivaizdu, jog I. J. gailėjimasis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra tik formalus, siekiama, kad būtų paskirta švelnesnė administracinė nuobauda, todėl tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. J. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį – įvykdyti tyčiniai teisės pažeidimai, į pažeidėjo asmenybę – I. J. per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka baustas 28 kartus, iš jų – 27 kartus (remiantis Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis – 26 kartus (b. l. 10–24)) už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį I. J. jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko M. Džermeikos 2016-10-12 atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodyta, jog „I. J. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra baudžiama specialiosios teisės atėmimu, nes minėtam asmeniui buvo atimta teisė vairuoti anksčiau, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė.“ Duomenys iš Administracinių teisės pažeidimų registro taip pat patvirtina, jog I. J. per 2016 m. bauda jau buvo paskirta penkis kartus ir visais atvejais informacijos apie jos sumokėjimą nėra. Šie duomenys suteikia objektyvų pagrindą manyti, kad nagrinėjamas pažeidimas nėra atsitiktinis I. J. gyvenime, o yra dėsningas tokio gyvenimo būdo rezultatas. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. J. nuobaudą, atsižvelgė į jo asmenybę, kad jis sistemingai daro analogiškus bei kitus administracinės teisės pažeidimus, nevykdo paskirtų nuobaudų – baudų. Šios aplinkybės apeliantą apibūdina neigiamai, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, ir rodo jo polinkį nuolat daryti teisės pažeidimus, o anksčiau I. J. taikytos poveikio priemonės, įskaitant ir baudas, teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, galima teigti, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti I. J. paskyrus griežčiausią administracinę nuobaudą – areštą. Atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, apygardos teismas daro išvadą, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.

Apelianto tvirtinimas, jog dėl padaryto pažeidimo ir jam paskirtos nuobaudos jis jau patyrė neigiamas pasekmes, yra visiškai nepagrįstas, kadangi jis dar net nepradėjo atlikti administracinio arešto. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Vien išskirtinai teigiamai asmenį apibūdinanti charakteristika taip pat savaime nėra pagrindas švelninti administracinę nuobaudą. Nors I. J. charakteristikoje išties apibūdinamas teigiamai (b. l. 42), tačiau ji labiau siejama su nepriekaištingu I. J. darbo funkcijų atlikimu, o ne apibūdina jį kaip asmenį apskritai. Tuo tarpu Administracinių teisės pažeidimų registro duomenys, ankstesni teismų nutarimai, kuriais buvo paskirtos administracinės nuobaudos, padarytų administracinių teisės pažeidimų gausa rodo, kad vis tik I. J. anksčiau skirtos švelnesnės nuobaudos nepaskatino jo keisti savo gyvenimo būdo ir rodyti deramos pagarbos aplinkiniams. Pažymėtina ir tai, jog I. J. daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai – transporto priemonės vairavimas, neturint teisės vairuoti, bei leistino greičio viršijimas – yra vieni šiurkščiausių, keliančių didelį pavojų transporto priemonių eismo saugumui ir kitų žmonių sveikatai bei gyvybei.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.