Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, susipažinusi su T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismui buvo pateikta T. A. administracinio teisės pažeidimo medžiaga. Jam administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 178str. 6 d., dėl to, kad jis 2013-10-27 apie 19.15 val. Alytaus m., Jonyno gatvėje- viešoje pasirodė girtas (nustatytas 2,41 prom. girtumas), kuriam per vienerius metus buvo paskirta administracinė nuobauda už girto pasirodymą viešoje vietoje, tuo savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs įgaliotas pareigūnas nesilaikė ATPK 260 str. reikalavimų.

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N444-340/2008). Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

T. A. pareikštas kaltinimas dėl pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 178 str. 6 d.

Tačiau pareikšdamas kaltinimą pagal šią normą, pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodo pažeidimo esmę, kad T. A. girtas pasirodė viešoje vietoje, tokiais savo veiksmais įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Tokie administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra numatyti ne ATPK 178 str. 6 d., o ATPK 178 str. 1 d.

Taigi, iš tokio surašyto protokolo neaišku, už kokią veiką T. A. norima taikyti administracinę atsakomybę.

Iš bylos duomenų matyti, kad T. A. pažeidimo padarymo metu buvo nepilnametis (17 metų), todėl už girto nepilnamečio nuo 16 iki 18 metų pasirodymą viešose vietose administracinė atsakomybė numatyta yra ATPK 178 str. 5 d., o nustačius tokius pakartotinus veiksmus – taikomas ATPK 178 str. 6 d. nuostatos.

Protokole pareigūnai šio esminio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio, kad veika padaryta nepilnamečio girto asmens, savo protokole taip pat nenurodė.

Pažymėtina, kad į pažeidimų, už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 178 str. 5 d. ir 6 d., sudėties požymius taip pat neįeina ir požymis „..., įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomenės dorovę“, kuris būdingas tik ATPK 178 str. 1 d.

Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo nagrinėjamu atveju protokolas surašytas neteisingai, neatskleista pažeidimo esmė.

Kiekvienas asmuo traukiamas atsakomybėn turi žinoti kuo yra kaltinimas ir turėti galimybę apsiginti, todėl siekiant apibrėžti kaltinimo ribas, darytina išvada, kad nustatyti protokolo pažeidimai yra esminiai, trukdantys iš esmės nagrinėti bylą, todėl administracinė byla protokolo patikslinimui grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.

Teismo nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Pažymėtina, kad pagal ankščiau iki 2011-01-01 formuojamą teismų praktiką teismo procesiniai dokumentai, kuriais buvo sprendžiama grąžinti administracinio teisės pažeidimo medžiagą Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo nustatomas bendras 20 dienų apskundimo terminas, tačiau tokia praktika buvo formuojama dėl to, kad tuo metu nebuvo atskirojo skundo instituto, kuris buvo įvestas tik nuo 2011-01-01. Todėl šiuo atveju, kai yra priimami teismo sprendimai, kuriais byla iš esmės neišnagrinėta, nuo 2011-01-01 turi būti taikomos atskirojo skundo institutą reglamentuojančios ATPK normos.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai, kad apeliaciniu skundu gali būti skundžiami administracinio teisės pažeidimo byloje priimti nutarimai ar nutartys, kuriais byla išsprendžiama iš esmės. Kitos aptariamos kategorijos bylose priimtos (procesinės) nutartys, ATPK numatytais atvejais gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais (ATPK 302¹⁵ str. 1 d.). (Kauno apygardos teismo nutartis adm. byloje Nr. ATP-1057-317/2012).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. A. administracinio teisės pažeidimo medžiagą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.