Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-108/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
1-88-108/2014
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00330-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Špelveris
Kaltinamasis
V. P.
Advokatai
Jelena Pališaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-108/2014Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00330-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.4.; 1.1.7.2.4.;1.1.7.2.7.; (S) 1.1.10.1.;1.1.8.10.; 1.2.19.4.; 1.2.29.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, Daivai Kaminskienei, dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui, kaltinamųjų gynėjams advokatams Jelenai Pališaitienei, Romui Kersnauskui, Rimvydui Paulauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Žemesnės instancijos teismas

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „SV Energija“ direktoriumi, teistas: 2013-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05), 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams bei 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant 1metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį,

E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Transpex“ ekspeditoriumi, teistas: 1) 2013-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d. (Žin., 2011, Nr. 81-3959) redakcija) ir paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. 2013-09-06 nutartimi nuosprendis patikslintas ir nurodyta, kad įskaičius sulaikymo laiką(1 parą-2 MGL), E. L. paskirti 12740 Lt. baudą; 2) 2013-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05), 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05), 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams bei 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį,

Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Orkos“ ekspeditoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį,

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė bei juridinis asmuo, taip pat panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus: V. P. 2010 m. laikotarpiu nuo birželio 18 d. iki liepos 16 d. už materialinį atlygį paprašė Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus E. L. paveikti muitinės pareigūną, kad jis už materialinį atlygį įformintų fiktyvias tranzito procedūras įvairioms prekėms, į tranzito bendruosius administracinius dokumentus (toliau – BAD) surašant tikrovės neatitinkančius duomenis dėl šių prekių tranzito. E. L. pažadėjus tai padaryti, 2010 m. birželio 21 d. V. P. telefoninio pokalbio metu paprašė E. L. nurodyti paskirties muitinės įstaigos kodą, kurį E. L. tą pačią dieną apie 17.05 val. jam išsiuntė SMS žinute. 2010 m. liepos 9 d. V. P. perdavė E. L. du suklastotus tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius CMR, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys krovinio gavėjo duomenys, tranzito procedūrai įforminti.

E. L., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė bei juridinis asmuo, taip pat panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus: E. L., tesėdamas pažadą ir pasinaudodamas tarnyba bei pažintimi, siekdamas turtinės naudos, 2010 m. laikotarpiu nuo birželio 18 d. iki liepos 16 d. įkalbėjo Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresnįjį inspektorių Ž. M., kad jis už materialinį atlygį įformintų fiktyvias tranzito procedūras įvairioms prekėms, į tranzito BAD-us surašant tikrovės neatitinkančius duomenis dėl šių prekių tranzito, ir 2010 m. liepos 14 d. perdavė Ž. M. iš V. P. gautus du suklastotus tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius CMR tranzito procedūrai įforminti.

Tokiais savo veiksmais E. L., pažeisdamas Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. RŽ3-55 patvirtinto „Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto inspektoriaus pareigybės aprašymo“ 7.10 punktą - laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 9.12. ir 19.13 punktus - vengti nestatutinių santykių ir nedelsiant tarnybiniu pranešimu pranešti Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyriui apie bet kokius asmenų reikalavimus atlikti neteisėtus veiksmus arba susilaikyti nuo teisėtų veiksmų siekiant išvengti muitinės kontrolės ar kitu būdu paveikti pareigūnų sprendimus, ir veikdamas priešingai tarnybos interesams, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir pakenkė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prestižui.

Ž. M., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė bei juridinis asmuo, taip pat suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo: Ž. M., 2010 m. liepos 16 d. dirbdamas Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto poste, adresu Nemuno g. 24, Klaipėda, kaip paskirties muitinės įstaigos pareigūnas

- turėdamas patikrinti ir įsitikinti, kad deklaruojamos prekės pateiktos muitinei (jos yra muitinės nustatytoje arba muitinei priimtinoje vietoje, arba sudaryta galimybė jas patikrinti), t.y. laikinojo saugojimo deklaracija pateikta muitinei ir/arba pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad prekės atgabentos į uosto komplekso naudotojo muitinės prižiūrimą zoną,

- galėdamas užbaigti muitinį tranzito procedūros įforminimą tik po patikrinimo ir įsitikinimo, kad deklaruojamos prekės pateiktos muitinei;

- po muitinio tranzito procedūros įforminimo privalėdamas įforminti prekėms kitą muitinės sankcionuotą veiksmą,

ir žinodamas, kad prekės muitinei nėra pateiktos, įkalbėtas E. L. ir siekdamas turtinės naudos, laikotarpiu nuo 0.32 val. iki 1.28 val. NCTS sistemoje priėmė pateiktus tikrinimui tranzito BAD-ą Nr. 10PL401010119DF742 prekei – sportinė avalynė guminiu padu, - ir tranzito BAD-ą Nr. 10PL303080119E2E15 prekei – nerūdijančio plieno plautuvės, - o laikotarpiu nuo 6.35 val. iki 6.42 val. NCTS sistemoje patvirtino prekių atgabenimą į paskirties muitinės įstaigą ir priėmė sprendimą išleisti prekes, kurio pagrindu NCTS sistemoje Lenkijos muitinei buvo išsiųsti pranešimai apie tranzito procedūros užbaigimą, t. y. užbaigė muitinį tranzito procedūros įforminimą paskirties muitinės įstaigoje nepatikrinęs ir neįsitikinęs, kad prekės pateiktos muitinei; po muitinio tranzito procedūros įforminimo neįformino prekėms kito muitinės sankcionuoto veiksmo, o po to perdavė į muitinės archyvą tranzito BAD-ų ir dviejų suklastotų tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių CMR kopijas, nepažymėtas numeruotu muitinės įstaigos antspaudu. Šiais veiksmais Ž. M. melagingai patvirtino, kad išvykimo muitinės įstaigoje išleistos prekės kartu su dokumentais pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pažeidimų nenustatyta, išorinio tranzito procedūra užbaigta ir prekėms gali būti įformintas kitas muitinės sankcionuotas veiksmas, bei suklastojo šiuos tikrus dokumentus ir juos panaudojo, išsiųsdamas NCTS priemonėmis Lenkijos muitinei, dėl to Lenkijos Respublikos bendrovei „Agencja Celna DTA Sp. z o. o.“ buvo padaryta 3 569 818 Lt dydžio turtinė žala.

Tokiais savo veiksmais Ž. M., pažeisdamas:

- 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 92 straipsnio 1 dalies nuostatas – išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta muitinės procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis; 48 straipsnio nuostatas – muitinei pateiktoms ne Bendrijos prekėms turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama taikyti tokioms ne Bendrijos prekėms;

- 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 358 straipsnio 2 dalies nuostatas – išleidus prekes, tranzito lydimasis dokumentas vežamas su prekėmis, kurioms taikoma bendrijos tranzito procedūra;

- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS priemonėmis, taisyklių (toliau – Taisyklių) 19 punktą – prekės ir Lydinčiojo dokumento A forma per išvykimo įstaigos nustatytą tranzito terminą privalo būti pateiktos deklaruotai paskirties įstaigai. Paskirties įstaigos muitinės pareigūnas, atliekantis Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros įforminimą, įregistruoja Lydinčiojo dokumento A formoje nurodytą MRN NCTS, tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą (po šio veiksmo NCTS priemonėmis išvykimo įstaigai išsiunčiamas nustatytos struktūros elektroninis pranešimas, patvirtinantis prekių atvykimo į paskirties įstaigą faktą); Taisyklių 23 punktą – vykdytojo pateikta Lydinčiojo dokumento A forma kartu su kitais paskirties įstaigai skirtais muitiniam įforminimui atlikti dokumentais paliekama paskirties įstaigoje ir tvarkoma teritorinės muitinės viršininko nustatyta tvarka;

- Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. RŽ3-437 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos, Pilies, Molo jūrų ir Palangos oro uosto posto vidaus darbo taisyklių“ patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Taisyklių) 1 priedo 19.3 punktą – muitinės postui pateikta elektroninė deklaracija laikoma priimta, kai deklaruojamos prekės pateiktos muitinei (jos yra muitinės nustatytoje arba muitinei priimtinoje vietoje, arba sudaryta galimybė jas patikrinti), t. y. laikinojo saugojimo deklaracija pateikta muitinei, ir/arba pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad prekės atgabentos į uosto komplekso naudotojo muitinės prižiūrimą zoną; šių Taisyklių 2 priedo 18.1.1. punktą - įsitikinti, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, taip pat pateikta muitiniam tikrinimui;

- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos 36 punktą – po muitinio įforminimo prie muitinės įstaigai skirto deklaracijos egzemplioriaus pridedami instrukcijos 37 punkte nurodyti muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai ar jų kopijos, pažymėtos numeruotu muitinės įstaigos antspaudu;

- Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. RŽ3-358 patvirtintos Muitinės dokumentų ir duomenų magnetinėse laikmenose tvarkymo Klaipėdos teritorinėje muitinėje instrukcijos 39 punktą – paskirties įstaigai pateikti tranzito lydintieji dokumentai kartu su pateiktais dokumentais (jų kopijomis) formuojami į paketą, kuriame rūšiuojami pagal MRN dokumentų numerius mažėjančia tvarka ir nustatyta tvarka perduodami į archyvą;

- Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. RŽ3-162 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto nuostatų 3 punktą – postas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Bendrijos muitų teisės aktais, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais muitinę veiklą, Muitinės departamento ir teritorinės muitinės įsakymais, potvarkiais, instrukcijomis, taisyklėmis bei šiais nuostatais;

- Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ3-193 patvirtinto Posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.1. punktą - atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais;

ir veikdamas priešingai tarnybos interesams, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir pakenkė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prestižui.

Kaltinamasis Ž. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad muitinėje jo darbo stažas yra 15 metų. Jie kartu su E. L. atėjo į muitinę dirbti 1997 m., palaiko ryšį šeimomis. Visi pareiginiai veiksmai aprašyti reglamentuose, pareiginėse instrukcijose. Pagrindinis reglamentas yra Nr. 2454/93 Europos bendrijos. Per tiek metų darbo stažo buvo daug procedūrų. Jis užregistruoja prekes į sistemą. Nei L., nei P. nebuvo prašęs melagingai registruoti prekes. CMR važtaraštis nėra muitinės dokumentas. Jo pagrindu nei pradėti, nei užbaigti muitinės procedūros neįmanoma. Norint pradėti procedūrą, turi būti pateikta tranzito deklaracija, o norint užbaigti procedūrą, turi būti pateiktas CMR. Kad, E. L. perdavė CMR, nepamenu. Kitą muitinės veiksmą gali įrašyti tik tada, pateikiama tranzitinė deklaracija. Kartu pateikiamas laikino saugojimo dokumentas. Tame dokumente nurodoma, kur ir kiek jų saugojama. Smeltės teritorija – muitinės sandėliai, UAB „Valikeda“ ir Progreso teritorija. Jam turėjo būti pateikta muitinės saugojimo deklaracija. Kiek pamena, ji ir buvo pateikta. Kai baigėsi terminai, ji turi būti perduota į archyvą. Tikrina jie pasirinktinai. Deklaracijas pateikia vairuotojai, tuomet numeris įvedamas į sistemą, taip pat prie šio dokumento turi būti pateikta bendroji deklaracija. Užregistravo ją sistemoje ir grąžino. Procedūros atšaukti neįmanoma. Žmogui duodamas terminas pateikti reikiamus dokumentus ar pataisyti. Jis tuo metu buvo laikinai einantis pareigas. Pamainas perduoda pamainos viršininkai. Tranzitas yra prekes gabenti per Lietuvą į trečiąsias šalis, todėl jų galutinis taškas nėra Lietuva. Yra procedūra – laikinas saugijimas iki atvyks laivas. Šiuo atveju jis turėjo įforminti tik laikiną saugojimą. Paaiškinime rašė, kad dokumentai buvo grąžinti papildymai, kažkas buvo netvarkoje. Iki pamainos galo, jis dokumentų negavo. Kai jie įformina dokumentus, jis nežino, kas darosi toliau sistemoje, ar iš karto ir kokius pranešimus sugeneruoja ir kur siunčia. Jo dokumentą priėmė į sistemą ir procedūra baigėsi. Toliau ta procedūra nesidomėjo, ir kam perdavė pamainą, nežino. Kita pamaina turėjo užbaigti. Turėjo atnešti bendrą deklaraciją. Bendroji deklaracija, kurioje buvo klaidų, buvo sugrąžinta vairuotojui, o CMR ir tranzitinė deklaracija liko pas juos. Procedūra yra kaip ir nebaigta, nes nustatytos klaidos. Priduodant pamainą visi dokumentai surišami ir perduodami į archyvą. Buvo pasakyta, kad ateis asmenys ir likusius dokumentus atneš. Jis nespėjo įforminti veiksmo, kad prekės sandėliuojamos, nes trūko dokumentų. Sausumos transportu atvykusios prekės sandėliuojamos 20 parų. Pasibaigus terminams arba grąžinamos, arba išgabenamos. Tarp dokumentų matosi, kad prekės atvyko į Lietuvą. Dokumento ir deklaracijos pateikimas – tai pranešimas, kad prekės atvyko ir stovi „Valikeda“ teritorijoje, kurių sandėliai yra ne muitinės teritorijoje. Jis dokumentų neklastojo ir tarnyba nepiktnaudžiavo.

Kaltinamasis E. L. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad Ž. M. pažįsta, dirba toje pačioje darbovietėje, bendrauja šeimomis. Jis neprašė Ž. M. pakeisti ir pagreitinti procedūros. Jokio atlygio nebuvo. Su V. P. taip pat bendrauja šeimomis. V. P. jo klausdavo su muitine susijusių klausimų, kad greičiau vyktų darbas, keisdavosi patirtimi. Ar jis siuntė V. P. muitinės kodus, neprisimena ir jam V. P. jokių dokumentų, susijusių su muitinės veikla, vežėjo dokumentų neperdavė. Su Ž. M. taip pat yra bendravęs apie muitines procedūras.

Kaltinamasis V. P. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis dirba Vilniuje (duomenys neskelbtini) ir nuomojasi muitinės sandėlius. Užsiima prekių eksportu. Jam dažnai tenka pasikonsultuoti su E. L., kreipiasi į jį dėl kodų, taip pat klausė, ar pažįsta kokią įstaigą, kuri galėtų pervežti prekes. Tačiau E. L. suklastotų važtaraščių neperdavė. Jo įmonė neturėjo reikalų su guminiu padu avalyne ir plautuvėmis. S. R. dėl tokių prekių į jį nesikreipė. Galėjo perduodi kažkokį įgaliojimą dėl konteinerių, bet mano, kad jie buvo siunčiami paštu. Rusijos bendrovei „Stagos“ ir piliečiui S. neteko vežti krovinio. Krovinius veža samdytu transportu, jie veža krovinius tik sau, realizuoja prekes Azijos, Rusijos rinkai.

Liudytojas S. R. parodė, kad dirba UAB „Vilniaus energija“. UAB „SV Energija“ yra akcininkas, o įmonės direktorius yra V. P.. Užsiima krovinių pervežimu, eksportu, pardavimais iš ES. Bendrovė nuomojasi ir paprastus ir muitinės sandėlius. Su V. P. dažnai bendrauja ir asmeniškai ir telefonu. Tyrėja davė pasiklausyti pokalbių, su protokolu dėl pokalbių susipažino, jie teisingi. Santykiai su V. P. bičiuliški, jie bendrauja virš 20 metų, telefonu kalbasi kiekvieną dieną.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo B. S. V. parodymai, kurie gauti pagal teisinės pagalbos prašymą iš Rusijos federacijos, kuris parodė, kad nuo 2003 metų yra įmonės OOO STAKOS MURMANSK direktorius. Jų firma užsiima didmenine-mažmenine automobilių atsarginių dalių prekyba. Nuo 20003 metų firmos juridinis adresas tai ir faktinis jo registracijos adresas, Murmanskas, Mira 11-21 ir šis adresas nesikeitė. Firma buvo išsidėsčiosi įvairiose vietose. Nuo 2003 metų iki 2011 metų lapkričio jų organizacija buvo Murmanske, Domostroitelnaja g. 18. Šiuo metu jų firma randasi Murmanske, Podgornaja g. 75. šiame name yra parduotuvė, kurioje prekiaujama automobilių atsarginėmis dalimis. Atsarginės automobilių dalys į jų parduotuvę vežamos iš Maskvos ir SaNKT Peterburgo. Kas jiems teikia atsargines detales, jis nežino. Taip pat pasakė, kad jokių sutarčių dėl prekių pristatymo iš kitų valstybių jų organizacija nesudarinėjo. Lenkiškų firmų pavadinimus AGENCIJA CELINA DTA ir /neišskaitoma/ POL išgirdo pirmą kartą apklausos metu. Ankščiau šių organizacijų vykdomos veiklos rūšies nežinojo. Kodėl deklaracijose MRN OPL401010119DF742 ir CMR /neišskaitoma/ 303080119E2E15 organizacija STAKOS MURMANSK, kurios direktoriumi jis yra, nurodyta kaip gavėja, jis nežino. Transporto priemonių numeriai CE5809AH//CE3779XX ir 19867TA//BC4981XT jam nežinomi. Kokias prekes gabeno šios transporto priemonės, jis nežino. Prie apklausos protokolo prideda OOO STAKOS MURMANSK steigimo dokumentų kopijas (T. 6, b.l. 20).

Iš 2011-04-04, 2011-05-11 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų ir suvestinės, kuriuose užfiksuota V. P., E. L. ir Ž. M. elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, matyti, kad V. P., E. L. ir Ž. M., bendraudami telefonu ir susitikimų metu, žinodami, kad pagal Lenkijoje pradėtą tranzito procedūrą prekės kartu su dokumentais nebus pateiktos muitinei, susitarė už materialinį atlygį įforminti Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto poste dvi tranzito deklaracijas įvairioms prekėms, nepateikiant prekių muitinei ir neįforminant prekėms kito muitinės sankcionuoto veiksmo, pateikiant muitinei suklastotus CMR-us, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys krovinio gavėjo duomenys, ir tokiu būdu melagingai patvirtinant, kad prekės kartu su dokumentais pateiktos paskirties muitinės įstaigai, išorinio tranzito procedūra užbaigta ir prekėms gali būti įformintas kitas muitinės sankcionuotas veiksmas (T. 3, b. l. 89-109, 110-149; T. 4, b. l. 3-99).

Iš 2013-03-01 operatyvinių veiksmų pažymos matyti, kad V. P., E. L. ir Ž. M., bendraudami telefonu ir susitikimų metu, susitarė už materialinį atlygį įforminti Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto poste Lenkijoje pradėtas tranzito deklaracijas įvairioms prekėms, nepateikiant prekių muitinei ir neįforminant kito muitinės sankcionuoto veiksmo su prekėmis (T. 4, b. l. 104-119).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM informacinės sistemos registro apie transporto priemonių valst. Nr. CE5809AH/CE3775XX ir 19867TA/BC4981XT vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2010-07-07 iki 2010-10-26 duomenų nėra (T. 1, b. l. 9-12, 15-18).

Iš 2010-11-03 AB „Klaipėdos Smeltė“ pateikto atsakymo matyti, kad transporto priemonės valst. Nr. CE5809AH/CE3775XX ir 19867TA/BC4981XT laikotarpiu nuo 2010-07-07 iki 2010-07-17 LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje nesilankė (T. 1, b. l. 20).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2010-10-27 teikimo matyti, kad dėl tranzito deklaracijų Nr. 10PL401010119DF742 ir Nr. 10PL303080119E2E15 užbaigimo buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, ar minėtose deklaracijose nurodytos prekės išvyko iš Europos bendrijos teritorijos bei ar buvo po tranzito procedūros užbaigimo įformintos kitos muitinės procedūros. Tyrimo metu patikrinta:

- LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išduotų transporto priemonėms įvažiavimo-išvažiavimo leidimų archyvas už laikotarpį nuo 2010-07-07 iki 2010-07-18. Duomenų apie transporto priemonių, nurodytų tranzito dokumentuose, įvažiavimą (išvažiavimą) į (iš) LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teritoriją nurodytu laikotarpiu nerasta;

- Pilies jūrų uosto postui pateikti prašymai perkrauti prekes už laikotarpį nuo 2010-07-07 iki 2010-07-17. Duomenų apie tranzito dokumentuose nurodytas transporto priemones ar prekes nerasta;

- iš Pilies jūrų uosto posto išvykusių laivų bylos už laikotarpį nuo 2010-07-07 iki 2010-07-17. Duomenų apie prekes, nurodytas tranzito dokumentuose, nerasta;

- Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje esantys duomenys bei Bendrųjų deklaracijų duomenų bazė (FoxPro). Duomenų apie tranzito dokumentuose nurodytas prekes nerasta.

Tyrimo išvada – duomenų, jog prekės, nurodytos tranzito deklaracijose Nr. 10PL401010119DF742 ir Nr. 10PL303080119E2E15 buvo išgabentos iš Europos Bendrijos, Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto poste nerasta. Duomenų apie kitus po Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros užbaigimo įformintus muitinės dokumentus, nerasta (T. 1, b. l. 22).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2010-10-29 teikimo matyti, kad Pilies jūrų uosto poste nėra duomenų ar informacijos apie transporto priemonių, nurodytų tranzito lydinčiuose dokumentuose Nr. 10PL401010119DF742 ir Nr. 10PL303080119E2E15, atvykimą į Pilies jūrų uosto postą. Kokiais teisės aktais vadovaujantis ir kokiu pagrindu vyresnysis inspektorius Ž. M. tranzito lydintiesiems dokumentams Nr. 10PL401010119DF742 ir Nr. 10PL303080119E2E15 užbaigė Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą ir ar buvo muitiniam įforminimui pateikti aukščiau minėti tranzito lydintieji dokumentai, pateikti vyresniojo inspektoriaus Ž. M. paaiškinimo negali (T. 1, b. l. 24).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-11-03 raštas Nr. (LM18)-20/14-20256, matyti, kad, vadovaujantis 2002-04-10 duomenų teikimo sutartimi Nr. 018/21/137, sudaryta tarp Muitinės departamento ir valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT), buvo patikrinti VSAT duomenys ir nustatyta, kad minėtos transporto priemonės neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Pilies jūrų uosto posto viršininkas informavo, kad nėra duomenų apie įformintus muitinės sankcionuotus veiksmus, užbaigus Bendrijos tranzito procedūrą (T. 1, b. l. 29).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos tranzito deklaracijos MRN 10PL401010119DF742 ir Nr. 10PL303080119E2E15 bei du tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai CMR (T. 1, b. l. 69-71).

2011-07-29 ir 2012-07-27 gauta Muitinės informacinių sistemų centro informacija apie tai, kad muitinės procedūros pagal tranzito deklaracijas Nr. 10PL401010119DF742 (2010-07-07) ir Nr. 10PL303080119E2E15 (2010-07-07) yra užbaigtos Klaipėdos teritorinės muitinės poste LTLUB000 2010 m. liepos 16 d. Duomenų apie įformintas kitas muitinės procedūras minėtų deklaracijų pagrindu Muitinės informacinių sistemų centro duomenų bazėje neužfiksuota. Duomenų apie kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimą su prekėmis, deklaruotomis tranzito procedūroms įforminant MRN Nr. 10PL401010119DF742 (2010-07-07) ir Nr. 10PL303080119E2E15 (2010-07-07), Muitinės informacinių sistemų centro duomenų bazėje neužfiksuota (T. 1, b. l. 73, 75).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-11-19 rašto Nr. (LM63)-20/14-23593, matyti, kad, vadovaujantis sutartimi tarp LKAB „Klaipėdos Smeltė“ (toliau – Bendrovė), Klaipėdos teritorinės muitinės ir VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės dėl prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punkto teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, Bendrovė yra parengusi Apsaugos ir leidimų nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie reglamentuoja krovinių ir kitų materialinių vertybių įvežimą (įnešimą) ir išvežimą (išnešimą) iš Bendrovės nuomojamos uosto teritorijos. Pagal minėtą sutartį Bendrovė yra parengusi Konteinerių priėmimo, sandėliavimo, išdavimo konteinerių terminale taisykles Nr. 3 (toliau – Taisyklės Nr. 3) bei Generalinių krovinių priėmimo ir išdavimo terminale taisykles (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja Bendrovės gamybinius procesus (T. 1, b. l. 77);

Nuostatų 4.1. punkte nurodyta, kad kroviniai ir kitos materialinės vertybės į Bendrovės nuomojamą uosto teritoriją įvežamos (įnešamos) ir išvežamos (išnešamos) iš jos pagal materialinius leidimus tik per kontrolinius punktus, gavus atitinkamą Bendrovės leidimą (T. 1, b. l. 87);

Nuostatų 5.1 punkte nurodyta, kad visos per uostą importuojamos, eksportuojamos ir tranzitu gabenamos prekės bei kitos vertybės, visų rūšių transporto priemonės bei asmenys per valstybės sieną vyksta per pasienio punktus ir muitinės postus (T. 1, b. l. 87);

Nuostatų 5.2 punkte nurodyta, kad ne Bendrijos prekės (kroviniai) į muitinės prižiūrimas zonas priimamos ir iš jos išleidžiamos tik turint muitinės nustatyta tvarka įformintus dokumentus. Jos gali būti iškrautos iš jas atvežusių transporto priemonių tik muitinei leidus (T. 1, b. l. 87);

Nuostatų 5.7. punkte nurodyta, kad muitinės prižiūrimose Bendrovės zonose ne Bendrijos prekės (kroviniai) gali būti iškraunamos, pakraunamos ir perkraunamos tik su muitinės sutikimu (T. 1, b. l. 89);

Taisyklių 14 punkte aprašyta krovinių, atgabenamų autotransporto priemonėmis, priėmimo tvarka (T. 1, b. l. 99-100);

Taisyklių 14.1 punkte nurodyta, kad materialinės vertybės (prekės) į uosto teritoriją įvežamos pagal krovinio važtaraščius tik per apsaugos postus, gavus atitinkamą Bendrovės leidimą (T. 1, b. l. 99);

Taisyklių 14.2 punkte nurodyta, kad, krovinį įvežant autotransportu, jį lydintis asmuo apsaugos poste pateikia asmens dokumentą, krovinys užregistruojamas, krovinio važtaraštyje pažymima, kas ir kada įvežta arba bendra tvarka išrašomas leidimas (T. 1, b. l. 99);

Taisyklių 14.3. punkte nurodyta, kad ne Bendrijos prekės (kroviniai) į muitinės prižiūrimas zonas priimamos tik turint muitinės nustatyta tvarka įformintus dokumentus. Jos gali būti iškrautos iš jas atvežusių transporto priemonių tik muitinei leidus (T. 1, b. l. 99);

Taisyklių 14.4 punkte nurodyta, kad pagrindinis dokumentas, įleidžiant autotransporto priemonę su kroviniu į Bendrovės teritoriją, esančią muitinės prižiūrimoje zonoje, yra važtaraštis (tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR) arba vietinis krovinio važtaraštis bei PVM sąskaita-faktūra, kuriuose nurodyta, kad krovinys turi būti perkrautas Bendrovės teritorijoje (T. 1, b. l. 99).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-07-17 rašto Nr. (LM18)-20/14-13902, matyti, kad, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 92 straipsniu, išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai. Muitinė užbaigia procedūrą, kai palyginusi išvykimo įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali patvirtinti, kad procedūra buvo atlikta tinkamai. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 48 straipsniu, muitinei pateiktoms ne Bendrijos prekėms turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžia taikyti tokioms ne Bendrijos prekėms. Tranzito procedūra užbaigiama įforminus prekėms vieną iš Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 15 ir 16 punktuose nurodytą muitinės sankcionuotą veiksmą.

Vadovaujantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 219 straipsniu, tranzito deklaracijoje nurodytos prekės pateikiamos su transporto dokumentu.

Vadovaujantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 361 straipsnio 5 punktu, tranzito operaciją galima užbaigti kitoje įstaigoje nei nurodyta tranzito deklaracijoje. Tokiu atveju ši įstaiga tampa paskirties įstaiga (T. 1, b. l. 108).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-11-23 rašto Nr. (LM18)-20/14-23945, matyti, kad paskirties įstaigos muitinės pareigūnas, atliekantis Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros įforminimą, įregistruoja lydinčiojo dokumento A formoje nurodytą MRN NCTS, tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą. Vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 358 straipsnio 2 dalimi, tranzito lydintysis dokumentas turi būti gabenamas su prekėmis, kurioms įforminta Bendrijos tranzito procedūra. Pilies jūrų uosto posto pareigūnai, užbaigdami tranzito procedūrą, vadovaujasi Muitinės departamento 2004-04-27 įsakymu Nr. 1B-414 patvirtintų Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos 55 punkto nuostatų reikalavimais. Pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad prekės yra Bendrovės teritorijoje ir pristatytos į paskirties įstaigą, yra materialinis leidimas su apsaugos tarnybos antspaudu arba žyma ant važtaraščio. Asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis, pateikia važtaraštį pravažiavimo kontrolės posto apsaugos darbuotojui, kuris, patikrinęs dokumentą, įrašo autotransporto registravimo knygoje mašinos valstybinį numerį, įvažiavimo laiką bei tikslą. Po to važtaraštis žymimas apsaugos tarnybos antspaudu arba bendra tvarka išrašomas materialinis leidimas, leidžiantis autotransportui su kroviniu įvažiuoti į teritoriją (T. 1, b. l. 110-112).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2013-02-12 rašto Nr. (LM18)-20/14-2972, matyti, kad, vadovaujantis Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2008-11-21 įsakymu Nr. RŽ3-437 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto vidaus darbo taisyklių 1 priedo 19.3 punktu bei 2 priedo 18.1.1. punktu ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-04-25 įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (NCTS) priemonėmis, taisyklių (toliau – taisyklės) 19 punktu, paskirties įstaigos muitinės pareigūnas, atliekantis Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros įforminimą, registruoja lydinčiojo dokumento A formoje nurodytą MRN NCTS, tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą, todėl, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, pareigūnas pirmiausia turėjo įsitikinti, ar pateiktos prekės, nurodytos tranzito lydinčiuosiuose dokumentuose Nr. 10PL401010119DF742 ir Nr. 10PL303080119E2E15, įformintuose Bendrijos tranzito procedūrai, ir vadovaujantis taisyklių 20 punktu, paskirties įstaigoje patvirtinus NCTS priemonėmis prekių atvykimą, priimti sprendimą dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo bei tolesnio Bendrijos tranzito procedūros įforminimo paskirties įstaigoje (T. 1, b. l. 114).

Iš UAB „Valikeda“ 2013-01-15 rašto matyti, kad 2004-2010 metų byloje „Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartys“ sutarties su „Stakos-Murmansk“ nėra. 2002-2010 metų sutarčių registracijos žurnale tokia sutartis su įmone „Stakos-Murmansk“ taip pat neužregistruota (T. 3, b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Iš teisinės pagalbos prašymo iš Lenkijos Respublikos medžiagos matyti, kad:

- liudytojas, muitinės agentūros „DTA Sp. Z.o.o“ direktorius Lech Lis, parodė, kad 2010 m. birželio 22 d. S. V. Georgijevič kreipėsi į muitinės agentūros „DTA Sp. Z.o.o.“ skyrių Pšemyslyje dėl konsignacijos prekei – 30240 porų batų jų agentūros muitinės sandėlyje. Šalys sudarė konsignacijos sutartį Nr. 1/2010. Iš V. S. pateiktų dokumentų matyti, kad prekės buvo atgabentos jūra iš Kinijos į Hamburgą, o vėliau pervežtos į Pšemyslį. Vėliau V. S. pareiškė, kad sandėlyje padėtas prekes nori pervežti į Murmanską Rusijoje per Lietuvą. Tai turėjo vykti taip: iš Pšemyslio prekės turėjo būti pervežtos krovininiu automobiliu į Malkas Lietuvoje, po to turėjo būti pristatytos į Murmanską Rusijoje. V. S. kreipėsi į muitinės agentūrą dėl bendros tranzito procedūros taikymo. Muitinės agentūra pritaikė procedūrą T1 ne Bendrijos prekėms. Ši procedūra vyksta taip, kad išvykimo įstaigoje (Pšemyslio muitinė) pateikiama muitinės deklaracija. Vėliau prekės gabenamos į nurodytą MRN dokumente paskirties įstaigą (Malkų įlankos postą, Lietuva), kur baigiama tranzito procedūra, galimai atliekamas prekių muitinis tikrinimas ir NCTS sistemoje įrašomas kodas, informuojantis apie prekių muitinį statusą. Muitinės agentūra buvo garantu ir pagrindiniu įpareigotu subjektu, kuris muitinės procedūros neužbaigimo atveju (prekių nepateikimo paskirties įstaigoje) privalės padengti muitinės skolą ir kitus galinčius atsirasti mokėjimus, susijusius su prekėmis. V. S. nurodė save kaip prekių savininką ir jų siuntėją bei nurodė vežėją, kuris turėjo atlikti prekių gabenimą. Prekių gavėju V. S. nurodė „Stakos – Murmansk“, Domostroitelnaja g. 18, Rusija. Prekės buvo išduotos vežėjui A. Š.. 2010 m. liepos 16 d. iš NCTS muitinės sistemos gautas pranešimas IE45, kuris reiškia, kad tranzito procedūra užbaigta teisingai.

2011 m. rugpjūčio 16 d. Muitinės agentūrai DTA pristatytas Klaipėdos muitinės 2011-08-05 sprendimas. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad V. S. ir A. Š. nepristatė prekių į Malkų įlankos paskirties įstaigą. Užbaigimo procedūrą atliko Klaipėdos muitinės įstaiga ir ta pati įstaiga išsiuntė užbaigimo pranešimą IE45. Po to muitinės pareigūnai Lietuvoje nustatė, kad tranzito procedūra buvo užbaigta neteisėtu būdu. Muitinės agentūra DTA buvo įpareigota sumokėti muitinės mokesčius, kurių dydis kartu su paskirtomis baudomis sudarė 2 737 111 litų, tai yra apie tris milijonus Lenkijos zlotų.

2011-09-26 Muitinės agentūra DTA išsiuntė V. S. raštą, kuriame ragina išsiaiškinti susidariusią situaciją, tačiau V. S. iki šios dienos su muitinės agentūra nesusisiekė.

2011-10-21 Muitinės agentūra DTA pateikė Pšemyslio rajono prokuratūrai pranešimą apie V. S. padarytą nusikaltimą – sukčiavimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 4 Ds.655/11.

MRN Nr. 10PL401010119DF742 Muitinės agentūra DTA nurodyta kaip prekių siuntėjas, tačiau agentūra nebuvo prekių siuntėja. Pagal muitinės teisės reikalavimus ne ES šalies pilietis be tinkamo leidimo negali teikti prekių į muitinės sandėlį. V. S. neturėjo reikalaujamo leidimo naudotis muitinės sandėlio procedūra, todėl šalys sudarė konsignacijos sutartį, pagal kurią prekės buvo priimtos į muitinės sandėlį. Pagal konsignacijos sutarties 1/2010 2 dalį Muitinės agentūra DTA parengė muitinės deklaravimo dokumentus. Tikrasis prekių siuntėjas yra V. S.. V. S. sumokėjo už T1 garantijos suteikimą 200 Lenkijos zlotų, už sandėliavimą ir prekių perkrovimą – 1800 Lenkijos zlotų (T. 5, b. l. 20-26).

- liudytoja, Tomašuvo-Liubelskio muitinės B. P. skyriaus pareigūnė Ivona B. N., parodė, kad dėl tranzito procedūros įforminimo kreipėsi įmonė „Brach-Pol“. Ji prekių netikrino, nes tikrina kontrolierius. Prekės nebuvo užplombuotos. Prekės nuvyko iki Lietuvos Pilies pasienio posto (T. 5, b. l. 112-116).

- liudytoja, įmonės „Brach-Pol“ biuro vedėja A. M. K., parodė, kad įmonė turi muitinės sandėlį. Įmonės klientai – bendrovės ir fiziniai asmenys visoje Europoje, įskaitant Ukrainą. Prekės Rusijos įmonei „Stakos-Murmansk“ pagal MRN Nr. 10PL303080119E2E15 galėjo būti išsiųstos kaip paprastai pagal kliento nurodymą telefonu. Prekių pirkimo-pardavimo sutartis su Rusijos įmone nebuvo pasirašyta, nes įmonė „Brach-Pol“ suteikė tik sandėliavimo paslaugą. Pagal apklausos metu pateiktus dokumentus matyti, kad prekių siuntėja buvo Kinijos įmonė, gavėjas – įmonė „Stakos-Murmansk“. Kas konkrečiai pasiėmė prekes iš sandėlio, neprisimena, tai galėjo būti transporto priemonė iš Ukrainos. Kas buvo tikrasis prekių gavėjas, kas užmokėjo už prekes ir jų gabenimą, nežino. Krovinys buvo neplombuotas. Kliento žodiniu nurodymu paruošė ir pateikė muitinei dokumentus įforminimui. Kliento duomenų neprisimena, nes bendrauja su daugeliu klientų. Apie įforminimą muitinėje duomenų neturi. Kas surado vežėją ir davė jam nurodymus dėl prekių gabenimo, nežino (T. 5, b. l. 117-121);

Iš teisinės pagalbos prašymo iš Rusijos Federacijos medžiagos matyti, kad:

- liudytojas – RAB „Stakos – Murmansk“ direktorius B. S. parodė, kad bendrovė užsiima didmenine ir mažmenine prekyba automobilių dalimis. Nuo 2003 metų įmonės juridinis adresas yra Murmanskas, Mira g. 11-21. Nuo 2003 metų iki 2011 metų lapkričio mėnesio įmonė buvo Murmanske, Domostroitelnaja g. 18. Šiuo metu įmonė yra Murmanske, Podgornaja g. 75. Šiame name yra parduotuvė, kurioje įmonė prekiauja automobilių atsarginėmis dalimis. Automobilių dalys vežamos į parduotuvę iš Maskvos ir Sankt Peterburgo. Jokių sutarčių dėl prekių pristatymo iš kitų valstybių įmonė nepasirašė. Lenkijos įmonių pavadinimai „Agencja Celna DTA“ ir „Brach - Pol“ nežinomi. Kokia veikla užsiima šios įmonės, nežino. Kodėl tranzito deklaracijose įmonė „Stakos – Murmansk“ nurodyta kaip prekių gavėja, nežino. Transporto priemonių numeriai CE5809AH/CE3775XX ir 19867TA/BC4981XT nežinomi. Kokios prekės buvo gabenamos šiomis transporto priemonės, nežino (T. 6, b. l. 18-21).

- duomenų apie transporto priemonių valst. Nr. CE5809AH/CE3775XX ir 19867TA/BC4981XT vykimą per Muitų sąjungos sieną Murmansko muitinės veiklos regione laikotarpiu nuo 2010-07-07 iki 2010-07-30 nėra (T. 6, b. l. 28-29).

- prekės, kurias pagal muitinės tranzito dokumentus firmos „Agencja Celna DTA“ ir „Brach - Pol“ siuntė įmonei „Stakos – Murmansk“ su transporto priemonėmis valst. Nr. CE5809AH/CE3775XX ir 19867TA/BC4981XT per Kaliningrado srities muitinės veikimo zoną 2010 metais gabenamos nebuvo, nėra užfiksuota ir tai, kad prekės buvo gabenamos iš Europos šalių ir į likusią Rusijos Federacijos teritoriją (T. 6, b. l. 36-37).

- pagal duomenis, esančius Rusijos FMT duomenų bazėje, prekės, kurios buvo įvežtos laikotarpiu nuo 2010-07-06 iki 2010-07-30 transporto priemonėmis valst. Nr. CE5809AH/CE3775XX ir 19867TA/BC4981XT, muitinėje įformintos nebuvo. Kompanija „Stakos – Murmansk“ kaip užsienio ekonominės veiklos dalyvis Rusijos Federacijos muitinės institucijose neįregistruota (T. 6, b. l. 43-44).

Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimo būtinas požymis ir pasekmė – didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei. Piktnaudžiavimo vykdytojais pripažįstami tik specialaus subjekto požymius turintys asmenys – valstybės tarnautojai arba jiems prilyginti asmenys.

Byloje esantys duomenys apie kaltinamųjų V. P., E. L., Ž. M. įvykio metu užimamas pareigas, leidžia daryti išvadą, kad jie gali būti Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektais. Dėl šio fakto baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jokių abejonių nekilo.

Nors kaltinamieji E. L., Ž. M. savo kaltės nepripažino, o kaltinamasis V. P. kaltę pripažino iš dalies, tačiau visų kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinkta ir teisme išnagrinėta bylos medžiaga. Iš 2011-04-04 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad klausantis V. P. telefoninių pokalbių, užfiksuotas pastarojo susižinojimas (pokalbiai, sms žinutės) su kitais asmenimis, tame tarpe ir su kaltinamuoju E. L., S. R., bei užsienio valstybės piliečių vardu Aleksandras, dėl fiktyvių tranzitinių deklaracijų Nr. 10PL401010119DF742 ir Nr. 10PL303080119E2E15 įforminimo, kurias 2010-07-16 Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto poste už neteisėtą atlygį įformino posto vyresnysis inspektorius Ž. M. (T. 4, b.l. 3-99). Taip pat iš 2011-05-11 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad klausantis E. L. telefoninių pokalbių, užfiksuotas pastarojo susižinojimas (pokalbiai, sms žinutės) su kitais asmenimis, tame tarpe ir su kaltinamaisiais V. P. ir Ž. M., dėl fiktyvių tranzitinių deklaracijų Nr. 10PL401010119DF742 ir Nr. 10PL303080119E2E15 įforminimo, kurias 2010-07-16 Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto poste už neteisėtą atlygį įformino posto vyresnysis inspektorius Ž. M. (T. 3, b.l. 89-109, 110-149). Teismui patikrinus byloje esančias išklotines bei teismo posėdžio metu išklausius pagarsintus telefoninių pokalbių įrašus, teismui neliko abejonių dėl kaltinamiesiems padarytų veikų inkriminavimo, kadangi pokalbiuose aiškiai kalbama apie iš anksto planuojamas padaryti nusikalstamas veikas, t.y. tranzitinių deklaracijų įforminimą, konkrečiai kas, kada, kur ir kas perduos, kokius atsiųs kodus bei atlygio gavimą. Visą šį neteisėtą deklaracijų įforminimo mechanizmą patvirtina ne tik tai neabejotinai ir neginčytinai patvirtinantys telefoniniai pokalbiai, sms žinutės bei kita bylos medžiaga, bet ir nustatytos faktinės aplinkybės, kai atlikus tarnybinį patikrinimą Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo nustatyta, kad posto vyresnysis inspektorius Ž. M., tuo metu atliekantis pareigas Pilies jūrų uosto poste, nepatikrinęs ar buvo gautos prekės, nurodytos tranzito lydinčiųjų dokumentų Nr. 10PL401010119DF742 ir Nr. 10PL303080119E2E15, 31 langelyje užbaigė minėtas IT deklaracijas ir ne Bendrijos prekėms neįformino sekančių muitinės sankcionavimo veiksmų, pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 92,48 straipsnių ir įforminimo taisyklių 19 punkto nuostatas (T. 1, b.l. 2-4).

Analizuojant kaltinamojo V. P. telefoninius pokalbius nuo 2010-02-04 nustatyta, kad į V. P. kreipėsi užsienio valstybės pilietis vardu A., kuris paprašė jo pagalbos įforminant fiktyvias tranzito procedūras prekėms, O V. P. sutiko jam padėti. Šiuo klausimu V. P. kreipėsi į savo pažįstamą E. L., dirbantį muitinėje, kuris taip pat sutiko bendradarbiauti tuo klausimu. Po kurio laiko V. P. buvo atsiųstos dvi fiktyvios deklaracijos dėl sportinės avalynės ir nerūdijančio plieno plautuvių, dėl kurių įforminimo V. P. tarėsi su E. L.. Analizuojant kaltinamojo E. L. telefoninius pokalbius nuo 2010-07-14 nustatyta, kad E. L. dėl dviejų fiktyvių deklaracijų įforminimo kreipėsi į savo pažįstamą muitinėje dirbantį Ž. M., kuriam perdavė visus su fiktyviomis deklaracijomis susijusius dokumentus ir kuris 2010-07-16 šias fiktyvias deklaracijas įformino. Iš 2010-06-14 19.16 val. V. P. siųstos sms žinutės R. L. matyti, kad pranešime buvo nurodyta, kad „10PL402030E03082 kolkas viena =14 t”. Nors šios fiktyvios deklaracijos įforminti nepavyko, šis pranešimas patvirtina, kad būtent nusikaltimo įvykdymo dieną, t.y. 2010-07-16 įformintos dvi fiktyvios deklaracijos, kurios susideda iš tiek pat simbolių – 14, turi tokią pačią pradžią - 10PL, bei kurių prekių svorį bei kainą nurodė V. P. E. L. bei paaiškino, kokiai prekei sudaryta deklaracija. Analizuojant tolesnius kaltinamųjų pokalbius matyti, kad 2010-06-20 E. L., V. P. ir S. R. persiuntinėjo vienas kitam sms žinutę su tekstu „LTL9000“. Būtent šis paskirties kodas buvo nurodytas įforminant fiktyvias deklaracijas muitinėje.

Nustatydamas šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir darydamas atitinkamas išvadas, teismas remiasi objektyviais įrodymais, t.y. operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais pokalbiais, kurių suvestinės, kaip įrodymų šaltinis buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka (T. 7, b.l. 119-142), apžiūros protokolais, Klaipėdos teritorinės muitinės raštais, teikimais, medžiaga gauta pagal teisinės pagalbos prašymą ir kt., bei bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų asmenų parodymais, kiek tai neprieštarauja minėtiems objektyviems įrodymams.

Nors kaltinamieji neigia siekę materialinės naudos, tačiau iš byloje esančių duomenų – telefoninių pokalbių, kurie buvo teismo posėdyje išklausyti ir kurių turinio bei dalyvių kaltinamieji neginčijo, akivaizdu, kad kaltinamieji tarėsi derino savo veiksmus, materialus atlygis buvo žadamas, dėl jo buvo tariamasi. Iš pokalbio 2010-04-18 Nr. 2034 tarp V. P. ir E. L. matyti, kad V. P. klausia E. L. kainos, o E. L. atsako, kad kainos nesakys, o V. P. tegu pats sugalvoja „pagal sąžinę“. Po dviejų minučių V. P. siunčia sms pranešimą E. L. „1000 e i“, t.y. V. P. siūlo 1000 eurų už fiktyvios deklaracijos įforminimą. 2010-06-16 pokalbio tarp E. L. ir V. P. kalbama apie kainas, ar jos bus senos ar kita, priduria, kad kuklintis nereikia, nurodo, kad čia bus reguliariai taip, kad kainos užkelt nereikia. 2010-06-18 16.37 val. pokalbio tarp S. R. ir V. P. metu kalbama apie pinigų sumas už fiktyvios deklaracijos įforminimą – „jeigu pusantro eurų gautųs, būtų gerai“. 2010-07-02 15:05:27 S. R. parašė sms V. P. „tai imam kaip snekejom 1,5?“, V. P. atrašė - „aha“, S. R. sms nurodė, kad „ok, as jam maila parasysiu, kad darytu mokejima“. 2010-07-10 15.06 val. E. L. skambino A. L. ir pranešė, kad „pusę paimta yra, dar pusę antradienį atiduosiu“. Telefoninių pokalbių, vykusių 2010-07-14 – 201-07-15, išklotinė patvirtina pinigų perdavimą per pažįstamą daktarę Dalią, kuri perdavė E. L. pinigus. Visi šie telefoniniai pokalbiai įrodo, kad nusikalstama veika padaryta siekiant gauti turtinės naudos, kad visi trys kaltinamieji buvo suinteresuoti už vykdomas veikas gauti materialinį atlygį ir to sąmoningai siekė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo būtinas požymis ir pasekmė – didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytas kvalifikuojamasis požymis – siekimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

Šiuo atveju V. P. sukurstęs valstybės tarnautoją E. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o E. L. įkalbėjęs valstybės tarnautoją Ž. M. ir Ž. M. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, diskreditavo valstybės tarnautojo – Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus - vardą, sumenkino valstybinės institucijos autoritetą ir prestižą, iškreipė Klaipėdos teritorinės muitinės principus bei funkcijas. Tokia neturtinė žala be jokios abejonės laikytina didele. Taip pat, nagrinėjamu atveju buvo padaryta ir didelė turtinė žala juridiniam asmeniui, t.y. Lenkijos Respublikos bendrovei „Agencja Celna DTA Sp. z o. o.“ buvo padaryta 3 569 818 Lt dydžio turtinė žala, kadangi nustačius, kad muitinės procedūra buvo apgaulinga, prekės neišvyko ir muitinė įregistravo įmonei mokestinę prievolę muitui, PVM, baudos bei delspinigių ir taip susidarė nurodyto dydžio turtinė žala, dėl ko ši įmonė buvo priversta bankrutuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Lenkijos Respublikos bendrovė „Agencja Celna DTA Sp. z o. o.“ ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu(T. 3 b.l.28, 45), kartu su prašymu pripažinti civiliniu ieškovu, ši bendrovė nurodė, kad civilinį ieškinį pateiks vėliau. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad įmonei iškelta bankroto byla, įmonės atstovas advokatas K. Ž. neteko įgaliojimų atstovauti šią įmonę (T.7 b.l. 93), todėl teismas nutarė iš šios bylos proceso pašalinti civilinį ieškovą, kadangi nebuvo laikytasi šiai proceso šaliai įstatymo keliamų reikalavimų, iki įrodymų tyrimo pradžios šioje byloje nepateiktas civilinis ieškinys, o iki įrodymų tyrimo pabaigos naujasis atstovas į bylą proceso šalimi nebuvo įtrauktas ir civilinio ieškinio nepareiškė, todėl teismas tokio bendrovės ieškinio dėl žalos atlyginimo ir įtraukimo į bylą šalimi nesvarstė, nes neturėjo tam įstatyminio pagrindo, nes toks prašymas ir civilinis ieškinys teismui iki įrodymų tyrimo pabaigos nebuvo pateikti. Proceso šalis nepareiškusi civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 112 str. 1 ir 2 d.)

Pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas.

Kad eksporto lydimieji dokumentai MRN Nr. 10PL401010119DF742 ir Nr. 10PL303080119E2E15 buvo suklastoti, t.y. jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad su šiais dokumentais muitinei pateikiamos prekės – sportinė avalynė guminiu padu (MRN 10PL401010119DF742) ir nerūdijančio plieno plautuvės (Nr. 10PL303080119E2E15), nors realiai šių prekių nebuvo, patvirtina medžiaga, gauta iš Rusijos Federacijos, apie įmonę STAKOS MURMANSK, į kurią neva buvo eksportuojamos prekės, šios įmonės direktorius B. S. Viktorovič apklausos metu nurodė, kad jų firma užsiima didmenine-mažmenine automobilių atsarginių dalių prekyba, jokių sutarčių dėl prekių pristatymo iš kitų valstybių jų organizacija nesudarinėjo. Lenkiškų firmų pavadinimus AGENCIJA CELINA DTA ir /neišskaitoma/ POL išgirdo pirmą kartą apklausos metu, kodėl deklaracijose jų įmonė nurodyta kaip gavėja, jis nežino, transporto priemonių numeriai CE5809AH//CE3779XX ir 19867TA//BC4981XT jam nežinomi. Kaltinamųjų parodymus neabejotinai paneigia bei jų kaltę įrodo faktas, kad prekės nurodytos minėtose tranzito deklaracijose buvo išgabentos iš Europos bendrijos, Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uoste nerasta (Klaipėdos teritorinės muitinės 2010-10-27 teikimas), Klaipėdos teritorinės muitinės raštas, kuriame nurodyta, kad buvo patikrinti VSAT duomenys ir nustatyta, kad transporto priemonės, kurių registracijos Nr. CE5809AH//CE3775XX ir 19867TA//BC4981XT neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Darytina pagrįsta išvada, kad joks oficialus krovinys su sportine avalyne guminiu padu ir nerūdijančio plieno plautuvėmis, kurių eksporto deklaracijos buvo užpildytos, į Lietuvos Respubliką nebuvo atgabentas. Kad deklaraciją pildė kaltinamais Ž. M., eidamas valstybės tarnautojo pareigas, jis pats to neneigia, nors pagal Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ3-193 patvirtinto Posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.1. punktą Ž. M. turėjo pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų prekių muitinį tikrinimą, tačiau šios pareigos neatlikęs užpildė eksporto deklaraciją tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

Netikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja. Netikro dokumento pagaminimas - tai veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje yra neginčijamai nustatyta, kad Ž. M. veikoje yra objektyvieji nusikaltimo - netikro dokumentų pagaminimo, sudėties požymiai, t.y. neginčytinai nustatyta, kad Ž. M. eksporto deklaracijose MRN NR. Nr. 10PL401010119DF742 ir Nr. 10PL303080119E2E15 sąmoningai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – jog per Lietuvos Respublikos sieną gabenami kroviniai – sportinė avalynė guminiu padu bei nerūdijančio plieno plautuvės, nors šie kroviniai realiai gabenti nebuvo, ir šį suklastotą dokumentą panaudojo išsiųsdamas MDAS sistemoje Lenkijos muitinei. Byloje taip pat būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Netikrų dokumentų gaminimas padaromi tik esant tiesioginei tyčiai. Kaip jau nustatyta aukščiau, pildydamas deklaracijas, Ž. M. suvokė, kad realiai prekės per muitinę nėra gabenamos, t.y. kaltinamasis suvokė savo nusikalstamų veikų pobūdį ir vis tiek juos atliko. Telefoniniai pokalbiai tarp kaltinamųjų įrodo, jog tokius neteisėtus veiksmus Ž. M. atliko ne savo iniciatyva, o E. L. įkalbėtas.

Be to, ištirta bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamieji V. P. ir E. L. panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t.y. 2010-07-09 V. P. perdavė E. L. du suklastotus tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius CMR, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys krovinio gavėjo duomenys, tranzito procedūrai įforminti, o E. L. 2010-07-14 perdavė Ž. M. iš V. P. gautus du suklastotus tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius CMR tranzito procedūrai įforminti. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad 2010-07-08 V. P. 14:35:32 paskambino E. L. ir paklausė „ar namuose, darbuose?“, E. L. atsakė „ne, Druskininkuose“, V. P. pasakė, kad „aišku, nes porą dovanėlių tau norėčiau duot“. 2010-07-09 11:56:00 V. P. skambino E. L. ir nurodė, kad jam liko „trisdešimt kilų“, E. L. paklausė „tu kada Druskininkus privažiuosi, a ne?“. Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. P. parodė, kad galėjo perduoti kažkokį įgaliojimą dėl konteinerių, bet mano, kad jie buvo siunčiami paštu, tačiau ištirta bylos medžiaga, telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad 2010-07-09 V. P. Druskininkuose perdavė E. L. du suklastotus tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius CMR, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys krovinio gavėjo duomenys, tranzito procedūrai įforminti, t.y. panaudojo žinomai suklastotus dokumentus. Taip pat iš telefoninių pokalbių matyti, kad E. L. 2010-07-14 11:00:57 skambino Ž. M. ir pasakė „tai paskui prilėksiu“, Ž. M. tą pačią dieną 16:20:08 skambina E. L. ir klausia „nu, nebeatvažiuosi“, E. L. atsako, kad „važiuosiu, atvažiuosiu, atvažiuosiu“, „už pusė valandos būsiu“, Ž. M. atsako „nu, tai tvarkoj tada. Pamajakink“. Tą pačią dieną 17:20:03 E. L. paskambino Ž. M., girdisi kvietimo signalai, tačiau niekas neatsiliepia, taip E. L. duoda signalą Ž. M. išeiti į lauką iš tarnybinių Pilies jūrų uosto posto patalpų, nes jis jau privažiavo. Šie telefoniniai pokalbiai neginčytinai įrodo, kad E. L. 2010-07-14 perdavė Ž. M. iš V. P. gautus du suklastotus tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius CMR tranzito procedūrai įforminti, t.y. panaudojo žinomai suklastotus dokumentus.

Telefoniniai pokalbiai yra įrašyti, telefonu kalbėję V. P., E. L., Ž. M. identifikuoti, todėl galima teigti, jog minėtomis išklotinėmis neginčijamai nustatyta tai, kad nurodytu laiku buvo užfiksuotas kontaktas tarp kelių mobilaus ryšio telefono aparatų, kuriose veikė atitinkamos SIM kortelės. Todėl nurodytos telefoninių skambučių išklotinės, kaip E. L. bendravimo su V. P. ir Ž. M. įrodymas, yra kaltinamųjų kaltės ir sistemingo bendravimo nusikaltimų rengimo ir vykdymo tikslais, įrodymas.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Subjektyvieji kurstymo požymiai yra kurstytojo suvokimas, kad jis lenkia kitą asmenį nusikalstamai veikai, supratimas, kad jo žodžiai yra lemiami vykdytojui apsisprendžiant ir noras, kad kitas asmuo padarytų nusikaltimą. Įvertinus tai, kas nustatyta byloje, akivaizdu, kad V. P. tikslas buvo įkalbėti E. L. padaryti nusikalstamas veikas, t.y. sąmoningai palenkti jį nusikaltimų darymui. Įkalbinėjimas nagrinėjamu atveju pasireiškė materialinio atlygio siūlymu. Be V. P. iniciatyvos, E. L. ir Ž. M. nebūtų apsisprendęs daryti šių nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, V. P. veiksmai vertintini kaip kurstymas daryti nusikalstamą veiką.

Visapusiškai įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo V. P. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtys, o kaltinamųjų E. L. ir Ž. M. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtys.

Kaltinamųjų V. P., E. L., Ž. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri 2011-06-21 LR baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1472 pakeista nuo 2011-07-05. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios normos sankcijoje numatyta bausmė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 11 straipsniu, pagal veikų padarymo metu galiojusią teisės normą, Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už apysunkį nusikaltimą, tuo tarpu šiuo metu galiojanti norma numato atsakomybę už sunkų nusikaltimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1, 2 dalimis, kuriose nurodoma, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Tuo remiantis, teismas laiko, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi teisės norma yra švelnesnė ir ją taiko.

Kaltinamasis V. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbe charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau kaltinamasis yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, todėl jam už įvykdytus nusikaltimus pagal LR BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija) skiriama laisvės atėmimo bausmė, o pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalį skiriama bauda. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta iš dalies, dirba, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus. Nors kaltinamojo gynėja prašo taikyti LR BK 54 str. 3 d., esant ypatingoms aplinkybėms, kadangi kaltinamasis augina mažą vaiką, turi kreditorinių įsipareigojimų, išlaiko pilnametę besimokančią dukrą, tačiau teismas jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nenustatė. Kaltinamasis V. P. nusikalstamas veikas atliko sistemingai, yra baustas už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą, veikė tiesioginė tyčia ir iš savanaudiškų paskatų, siekdamas turtinės naudos sau, buvo nusikaltimo kurstytojas, be to, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs ne tik su aplinkybių, apibūdinančių veiką padariusį asmenį, bet ir su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą, vertinimu. Todėl teismas nenustatė nagrinėjamu atveju išimtinių aplinkybių, taip pat pažymima, kad teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo principo nuostatas, atidėjo kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą, taip suteikdamas kaltinamajam galimybę dirbti bei išlaikyti šeimą.

Kaltinamasis E. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbe charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau kaltinamasis yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, todėl jam už įvykdytus nusikaltimus pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija) skiriama laisvės atėmimo bausmė, o pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalį skiriama bauda. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, jam pritaikytos drausminės atsakomybės priemonės, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus.

Kaltinamasis Ž. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kita apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis dirba, anksčiau neteistas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo veiksmuose atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam už įvykdytus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija) skiriama laisvės atėmimo bausmė, o pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalį skiriama bauda. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, jam pritaikytos drausminės atsakomybės priemonės, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus.

Kaltinamiesiems V. P., E. L., Ž. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 6, b.l. 73-74, 92-93, 110-112), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija), 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija) - 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams bei 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3, 4, 9 d., šias bausmes subendrinti su bausmėmis, paskirtomis 2013-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudedant, o paskirtas baudas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams bei 20 MGL (2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nustatyti, kad V. P. paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Sumokėjus baudą, teismo raštinei turi būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija), 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija) - 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams bei 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3, 4, 9 d., šias bausmes subendrinti su bausmėmis, paskirtomis 2013-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2013-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudedant, o paskirtas baudas visiškai sudedant ir paskirti E. L. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 108 MGL (14 040 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nustatyti, kad E. L. paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Sumokėjus baudą, teismo raštinei turi būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

Ž. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija), 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija) - 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams bei 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nustatyti, kad Ž. M. paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Sumokėjus baudą, teismo raštinei turi būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. P., E. L., Ž. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Špelveris