Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Viktorijai Akelienei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam L. V., gynėjui Redui Bradūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. A. ir nuteistojo L. V. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 228 str. 2 d. laisvės atėmimu – 1(vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal LR BK 300 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1(vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas L. V. atidėtas dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 4 p., L. V. įpareigotas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti 10 MGL dydžio (1300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusiosios J. A. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. nuteistas už tai, jog piktnaudžiavo tarnyba siekdamas asmeninės naudos bei suklastojo dokumentus ir juos panaudojo t.y. būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Juridinio personalo skyriaus vedėjas, 2007-06-27 laikotarpyje nuo 10.00 iki 11.05 val. savo darbo kabinete Nr.205, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciniame pastate, (duomenys neskelbtini), siekdamas padėti savo žmonai L. V. laimėti 2007-06-27 vykusį konkursą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigoms užimti, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas testų 1-6 lapuose, išimtuose iš internetinio puslapio www.vrm.lt, 6-9 lapuose išimtuose iš internetinio puslapio www.kapitalas.lt bei 1-5 lapuose testų, ruoštų savivaldybėje, pažymėjo teisingus atsakymus. Po to ant visų testų lapų, išskyrus iš www.kapitalas.lt išimtą 6 testo lapą, dešiniame viršutiniame kampe užrašė konkurse dalyvaujančios žmonos L. V. šifrą (duomenys neskelbtini) šiuos suklastotus testų lapus, pasinaudodamas tuo, jog Pretendentų atrankos komisijos sekretorė Z. M. N. visų pretendentų raštu išspręstus, tačiau komisijoje dar neištaisytus testus atsinešė į savo kabinetą, kuriame darbo vieta yra ir L. V., bei palikusi juos be priežiūros išėjo iš kabineto, išėmė žmonos L. V. pretendentų atrankos komisijoje spręstus testus bei vietoje jų įdėjo kabinete paties išspręstus testus, kuriuos vėliau paėmė komisijos sekretorė Z.M. N. bei pateikė šiuos suklastotus testus komisijai taisymui, taip padėdamas žmonai L. V. laimėti konkursą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigoms užimti. Tokiais savo veiksmais L. V. diskreditavo pagrindinius valstybės tarnybos principus, numatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje, sumenkino savivaldybės, kaip institucijos autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą, padarė valstybės ir savivaldybės interesams bei kitiems konkurso dalyviams didelę moralinę žalą.

Skunde apeliantė, jog apylinkės teismas paskyrė per švelnią bausmę kaltinamajam, nepagrįstai atmetė jos civilinį ieškinį, byloje neapklausė visus liudytojus, nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn L. V. padaryti nusikaltimą padėjusios Z.M. N. ir visiškai nepasisakė dėl 2007 m. birželio 27 d. vykusio konkurso į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigas rezultatų galiojimo.

Apeliantės nuomone, kaltinamajam L. V. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, neadekvati padarytajam nusikaltimui. Nors teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau paskyrė bausmę, kuri ne tik kad nesiekia 300 str. 1 d., 228 str. 2 d. straipsnių sankcijų vidurkio, tačiau yra daug mažesnė nei jų vidurkis. Jos nuomone, teismas pažeidė LR BK 61 str. 2 d. ir 54 str. 2 d. reikalavimus. Skundo autorės teigimu, teismų praktikoje ypač paplitusi bausmė už piktnaudžiavimą tarnyba yra teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tačiau teismas net nesvarstė tokios galimybės paskirti kaltinamajam bausmę, susijusią su teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu, kas realiai atitiktų padaryto nusikaltimo pobūdį ir leistų pasiekti bausmės tikslus.

Skundo autorės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jos 20000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes neįvertino aplinkybės, kad konkurso testo rezultatų pakeitimas klastojant dokumentus, sumenkino visos savivaldybės kaip institucijos autoritetą, sukėlė visuomenės nepasitikėjimą savivaldybe, pažeidė jos, kaip konkurso dalyvės, lygiateisiškumo principą, privertė abejoti valstybės tarnybos reputacija. Teismas pripažino, kad kaltinamasis diskreditavo pagrindinius LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. numatytus valstybės tarnybos principus, tarp kurių yra pagarbos žmogui ir nešališkumo principas. Sąžiningai dalyvaudama konkurse kaip pretendentė užimti laisvas valstybės tarnautojo pareigas, tokio paties sąžiningo dalyvavimo ji tikėjosi ir iš kitų dalyvavusių pretendentų, tačiau nešališkumo principas konkurso metu nebuvo užtikrintas. Taip vykdytas konkursas pažemino ją, o kaltinamasis L. V. savo veiksmais parodė jai didelę nepagarbą.

Apeliantės nuomone, nepagrįstai nepatraukta baudžiamojon atsakomybėn Z. M. N., nes ji padėjo kaltinamajam įvykdyti nusikaltimą. Z.M. N. veiksmai nebuvo įvertinti kaip galimai sukėlę priežastis, palengvinusias kaltinamajam L. V. lengviau paimti jo sutuoktinės išspręstą testą ir pakeisti jo lapus bei pataisyti atsakymus. Šiuo atveju kaltinamasis pasinaudojo ne tik savo tarnybine padėtimi, bet ir aplaidžiais bei tyčiniais komisijos sekretorės Z.M. N. veiksmais. Apeliantė pažymi, jog Z.M. N. yra kaltinamojo pavaldinė valstybės tarnyboje, todėl neatmestina galimybė, kad Z.M. N. veikė kartu su kaltinamuoju, kuris ją- savo vadovaujamo skyriaus specialistę galėjo paveikti kaip skyriaus viršininkas. Šios aplinkybės duoda pagrindo apeliantei manyti, kad Z.M. N., būdama ne tik konkurso komisijos sekretore, bet ir eidama valstybės tarnautojo pareigas (duomenys neskelbtini) savivaldybės Teisės ir personalo skyriuje, nepagrįstai išvengė baudžiamosios atsakomybės dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Anot apeliantės, nors teismas konstatavo, kad L. V. savo veiksmais siekė asmeninės naudos, tačiau nepasisakė dėl Z.M. N., kaip galimos nusikaltimo bendrininkės ir neįvertino to fakto, kad Z.M. N. galimai padėjo kaltinamajam įvykdyti nusikaltimą. Be Z.M. N. veiksmų sekos L. V. galimai nebūtų turėjęs galimybės pataisyti savo sutuoktinės L. V. išspręsto testo. Tokiais savo veiksmais Z.M. N. galimai taip pat siekė asmeninės naudos ir skyriaus viršininko L. V. palankumo.

Skundo autorės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklausti liudytojai, galėję turėti reikšmingų duomenų byloje - tuometinė savivaldybės administracijos direktorė L. M. ir tuometinis savivaldybės meras V. P., todėl šiuos asmenis buvo būtina apklausti liudytojais byloje.

Jo teigimu, teismas konstatavo, jog nusikalstama veika yra padaryta 2007-06-27 nuo 10.00 val. iki 11.05 val. Tačiau konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuoti, jog testų lapai buvo suklastoti būtent šiuo laikotarpiu, byloje nėra. Nors ikiteisminio tyrimo metu gynėjas buvo pareiškęs pageidavimą išsamiai ištirti visas aplinkybes, nustatyti tikslų laiką, kuomet buvo kreiptasi į www.kapitalas.lt. tinklalapį siekiant parsisiųsti testą, ištirti kompiuterį, iš kurio buvo atliktas kreipimasis į tinklalapį, tačiau prokuroras šių aplinkybių netyrė ir visiškai nesiaiškino šių svarbių bylai faktų. Dėl to nebuvo nustatytas tikslus laikas, kada buvo pakeisti testai. Jų pakeitimas galėjo būti vykdomas tiek konkurso metu, tiek ir po jo.

Skunde nurodoma, jog teismas LR BK 67 str. 2 d. 4 p. pagrindu įpareigodamas jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, neatsižvelgė į jo šeimos finansinę situaciją. Jo šeimą sudaro žmona bei dvi mažametės dukros. Sutuoktinė šiuo metu nedirba, kadangi yra vaiko auginimo atostogose, todėl jo gaunamos pajamos buvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Todėl teismo jam pritaikytos poveikio priemonės neigiamai paveiks jo bei šeimos finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone jos turėtų būti naikinamos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė nukentėjusios skundą atmesti, o L. V. skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas iš dalies tenkintinas, o nukentėjusiosios skundas atmestinas.

Nepagrįsti ir nemotyvuoti apelianto teiginiai, jog teismas pažeidė LR BPK 20 str. ir 305 str. nuostatas, kadangi prielaidas vertino kaip įrodymus. Apylinkės teismas nuosprendyje vadovavosi ne kokiomis tai skunde neįvardijamomis apelianto prielaidomis, o ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, kurie gauti įstatymų nustatytais teisėtais būdais ir kurie patvirtino turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas nuosprendyje išdėstė, kokiais įrodymais ir kodėl jis vadovavosi pripažindamas L. V. kaltu, laikėsi LR BPK 305 str. numatytų nuostatų, todėl nėra įstatyminio pagrindo konstatuoti šio baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pažeidimų.

Nors nuteistasis L. V. ir ginčija savo kaltę, tačiau tai daro nemotyvuotai, ne remdamasis įrodymais, o prielaidomis. Skirtingai nei skunde, apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos ne prielaidomis, o jame aptartais įrodymais.

Kolegija nemato pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje bei paskirti apelianto prašomą rašysenos ekspertizę, nes 2010-06-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės išvadoje Nr. 11-1295(10) pasisakė dėl klausimų, kuriuos prašo pakartotinai ištirti L. V.(T.2 b.l. 59-62). Minėtų specialisčių išvadomis nėra pagrindo abejoti ir dėl to, jog joms iš esmės neprieštarauja ir apelianto pateikta rašysenos specialisto A. B. atskiroji nuomonė(T.2 b.l. 178-179). Šio specialisto nuomone, eksperčių V. N. ir D. S. išvadoje Nr. 11-1295(10) rašysenos objektų tyrimo bendrieji ir specialūs požymiai surinkti ir nustatyti teisingai, tik juos vertinant buvo būtina atsižvelgti į kai kurių požymių mažareikšmiškumą bei pačių tiriamų objektų nepakankamą informatyvumą. Kolegija, vertindama abu aptariamus dokumentus, atsižvelgia į tai, jog juose yra pripažįstama, kad tirtuose dokumentuose esantys bendrieji ir specialūs požymiai yra pakankami išvadai, jog juos rašė vienas ir tas pats asmuo. Kolegija, vadovaudamasi ne tik šiais aptartais dokumentais, bet ir kitais teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad L. V., būdamas valstybės tarnautoju, suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus, siekdamas asmeninės naudos. Būtent jo veiksmai turėjo lemiamos įtakos savivaldybėje vykusio konkurso eigai bei rezultatams. Tokiais savo veiksmais nuteistasis padarė didelę žalą valstybei, nes diskreditavo Valstybės tarnybos įstatyme numatytus pagrindinius valstybės tarnybos principus, sumenkino valstybės tarnautojo vardą, padarė žalą valstybės ir savivaldybės interesams, fiziniams asmenims t.y. jis piktnaudžiavo tarnyba, už ką buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas. Todėl naikinti apylinkės teismo nuosprendį bei priimti naują-išteisinamąjį nuosprendį kolegija nemato įstatyminio pagrindo.

Nepagrįsti skundo teiginiai, jog nenustatyti konkretūs įrodymai, kad testų lapai buvo suklastoti būtent 2007-06-27, laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 11. 05 val. Iš teisme ištirtų įrodymų matyti, jog būtent šiuo kaltinime nurodytu metu, pasibaigus tęstų sprendimo laikui ir juos nunešus į L. V. kabinetą, testai buvo suklastoti bei sukeisti su tikrais testo dokumentais. Tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai tik patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad suklastotais testo lapais buvo pakeisti testo lapai, išimti iš tinklalapio www.vrm.lt, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti tokiais kaltinimo teiginiais.

Galima sutikti su nuteistojo teiginiais, jog tuoj po įvykio buvo galimybė nustatyti kompiuterį ir tikslų laiką, kuomet buvo kreiptasi į www.kapitalas.lt. tinklalapį ir buvo parsisiųsti suklastoto testo blankai. Akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo laiku ir tinkamai ištirtos, nors jas galima buvo išsiaiškinti. Tačiau ištirti jas šiuo metu nėra galimybės, nes apklaustas tyrimo metu liudytojas M. M. patvirtino, jog kompiuteriai per tą laiką buvo pakeisti naujesnio modelio kompiuterine technika ir dėl to tai padaryti jau nėra galimybės. Kolegija nemato pagrindo išvadai, kad testų lapai galėjo būti sukeisti ne kaltinime nurodytu laiku, o vėliau t.y. pasibaigus konkursui. Tokie skundo teiginiai prieštarauja specialistų išvadai, kad juos suklaustojo ne kas kitas, o L. V., bei elementariai logikai: pakeisti testų lapus L. V. suklastotais testais jau po konkurso rezultatų paskelbimo niekam nebuvo nei tikslo, nei motyvo.

Apylinkės teismas, vadovaudamasis LR BK 67 str. 2 d. 4 p., kartu su bausme paskyrė L. V. baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojo nuteistąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti į šį fondą 10 MGL dydžio (1300 Lt) įmoką. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. LR BK 67 str. 2d. nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, gali būti taikomos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais. To paties straipsnio 3d. yra numatyta, jog kartu su bausme gali būti skiriamos tik šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. Skirdamas kartu su bausme LR BK 67 str. 2d. 4p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas pažeidė galiojančias LR BK 67 str. 3d. nuostatas. Kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas(LR BPK 328 str. 1p.), apylinkės teismo nuosprendis keistinas, šalinant iš nuosprendžio sprendimą taikyti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Negali būti patenkintas nukentėjusios prašymas skunde patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei pripažinti kalta Z.M. N., nes nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų ir tik tų asmenų atžvilgiu, dėl kurių paduoti skundai, o apeliaciniame procese gali būti priimami tik LR BPK 326 str. numatyti sprendimai. Z.M. N. nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, jos atžvilgiu nebuvo priimtas nuosprendis, o nagrinėjamoje byloje Z.M. N. buvo tik liudytoja. Kolegija nemato pagrindo ir LR BPK 257 str. tvarka pranešti prokurorui apie tai, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir kitas asmuo t.y. Z.M. N., nes teisme ištirtais įrodymais nėra pagrindo daryti tokią išvadą. Byloje esančiais duomenimis nepatvirtinti skundo teiginiai, kad Z.M. N. veikė kartu su kaltinamuoju kaip jo bendrininkė, kad šis ją galėjo paveikti kaip skyriaus viršininkas.

Kolegija negali tenkinti ir atmeta nukentėjusios prašymą pripažinti 2007 m. birželio 27 d. vykusio konkurso į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigas rezultatus negaliojančiais bei įpareigoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją paskelbti naują konkursą į šias pareigas, nes tokios teisės įstatymų leidėjas teismui baudžiamajame procese nesuteikė

Kolegija konstatuoja, jog nebuvo pagrindo tenkinti nukentėjusios prašymą bei apklausti teisme liudytojais (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorę L. M. bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės merą V. P., nes iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji šių asmenų neprašė apklausti teisme, jie nebuvo tiesioginiai kaltinime nurodytų aplinkybių liudytojai, o ir pati nukentėjusioji net ir skunde nenurodo bylai reikšmingų aplinkybių, kurias šie asmenys būtų patvirtinę teisme.

Nukentėjusioji prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį ir paskirti kaltinamajam L. V. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, bei uždrausti jam dirbti valstybės tarnyboje. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas jau vien dėl to, jog nukentėjusioji prašo taikyti nuteistajam abi LR BK 228 str. 2d. sankcijoje numatytas bausmės rūšis, kas prasilenkia su įstatymų reikalavimais.

Negalima sutikti su skundo argumentais, kad L. V. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, neadekvati padarytajam nusikaltimui, paskirta pažeidžiant LR BK 61 str. 2d. bei 54 str. 2d. reikalavimus. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi LR BK 54 str. 2d. numatytais reikalavimais ir skyrė ją atsižvelgęs ne tik į padarytos veikos pavojingumą, bet ir į jos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. LR BK 55 str. reikalauja pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui paprastai skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o skiriant tokiu atveju laisvės atėmimo bausmę, ją motyvuoti. Akivaizdu, jog skirdamas pirmą kartą už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus teisiamam L. V. bausmę, teismas turėjo aiškiai ir argumentuotai motyvuoti, kodėl skiria įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį, o ne su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Paskirdamas ne kitą bausmės rūšį, o laisvės atėmimą, tokį savo sprendimą apylinkės teismas pažeisdamas LR BK 55 str. reikalavimus iš esmės nemotyvavo. Atsižvelgusi į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, kitas svarbias ir LR BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog už padarytą veiką L. V. turėjo būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis. Tačiau keisti nuosprendį dėl šios priežasties bei švelninti paskirtą bausmę kolegija neturi įstatyminio pagrindo, nes to nereikalauja nei vienas iš apeliantų, o LR BPK 320 str. 3d. numatyta, jog teismas patikrina byla tiek, kiek to reikalaujama apeliaciniuose skunduose, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų. Kadangi nuteistajam buvo paskirta griežtesnė bausmė nei galėjo būti paskirta vadovaujantis aptartais baudžiamojo kodekso reikalavimais, o teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas kartu su bausme gali būti taikomas tik už veikas padarytas po naujos redakcijos LR BK 67 str. 2d. ir 3d. įsigaliojimo(2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472, įsigaliojusio 2011-07-05, redakcija), todėl nėra įstatyminio pagrindo dar labiau griežtinti L. V. paskirtą bausmę bei taikyti jam ir baudžiamojo poveikio priemonę-atėmimą teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje.

Atsižvelgdama į tuos pat motyvus, kad L. V. buvo paskirta per griežta bausmės rūšis, kolegija nemato įstatyminio pagrindo keisti jam ir apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį į didesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kadangi LR BK 61 str. 2d. yra numatyta, kad teismas bausmės dydį parenka įvertinęs ne tik atsakomybę lengvinančias ir(ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, bet ir kitas LR BK 54 str. 2d. nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog skirdamas mažesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, apylinkės teismas atsižvelgė ir į kitas LR BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes-nuteistojo asmenybę(neteistas ir nusikaltęs nebuvo, charakterizuojamas teigiamai, augina du mažamečius vaikus ir pan.). Tokia paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni ir jos griežtinti nėra pagrindo.

Kolegija neranda įstatyminio pagrindo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios pareikštas 20000 Lt civilinis ieškinys. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo sprendimas atmesti nukentėjusios pareikšta civilinį ieškinį, yra pagrįstas ir teisėtas.

Nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad nuteistojo veiksmais buvo padaryta kokia tai neturtinė žala nukentėjusiajai. Siaurąja prasme neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) suprantama kaip fizinių bei dvasinių kančių visuma, o plačiąja prasme, tai reiškia negatyvius skausminius procesus pačiame nukentėjusiojo asmenyje. Neturtinė žala ypatinga tuo, kad ji pasireiškia nukentėjusio asmens kančiomis ir vidiniais išgyvenimais.

Iš pateikto J. A. civilinio ieškinio(T. 2 b.l. 120) bei skundo motyvų matyti, jog ji pateiktą ieškinį neturtinei žalai atlyginti grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo veiksmų neteko Kalvarijos savivaldybės Centralizuoto vidaus audito tarnybos vyriausiojo auditoriaus pareigų t.y. negavo darbo bei atlyginimo už jį, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija- ne nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensuoti, atkurti prarastas neturtines vertybes. Kompensacija siekiama sudaryti materialias prielaidas pažeistų asmeninių neturtinių vertybių atkūrimui, pakeisti kuo kitu prarastas galimybes. Nustatant neturtinę žalą bei šios žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiama į pažeidimo faktą, pobūdį bei pažeistos neturtinės vertybės specifiką.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, įstatymų numatytais atvejais, ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalos padarymą asmuo. Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos, bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo pagrindą ir dydį, visapusiškai ištyrė ir įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, vadovavosi neturtinės žalos nustatymo kriterijais. Iš teisme ištirtų įrodymų akivaizdu, jog konkurso testų rezultatų pakeitimas klastojant dokumentus, sumenkino savivaldybės kaip institucijos autoritetą, sukėlė visuomenės nepasitikėjimą savivaldybe, diskreditavo pagrindinius LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. numatytus valstybės tarnybos principus, tarp kurių yra pagarbos žmogui ir nešališkumo principas, padarė valstybės ir savivaldybės interesams didelę žalą. Tačiau negalima sutikti su nukentėjusios teiginiais, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo padaryta didelė 20000 litų neturtinė žala, kurią privalo atlyginti L. V..

Apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta J. A. (duomenys neskelbtini) savivaldybės Centralizuoto vidaus audito tarnybos vyriausiąja auditore negalėjo tapti ir netapo ne dėl nuteistojo veiksmų, o dėl to, jog konkurso metu ji nesurinko įstatyme numatyto balų kiekio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-06-24 nutarimo Nr.966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos patvirtinimo“ 55 punkte nurodė, jog „išlaikiusiais egzaminą pripažįstami pretendentai, surinkę daugiau nei 12 balų, o konkursą laimi daugiausia balų surinkęs pretendentas“. Iš bylos medžiagos matyti, jog konkurso metu J. A. gavo tik 10,6 balo(b.l. 59 T.1), todėl numatytų pareigų ji negalėjo užimti ne dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, o dėl to, jog nesurinko įstatyme numatyto balų skaičiaus. Kadangi nukentėjusioji savo neturtinę žalą grindžia (duomenys neskelbtini) savivaldybės Centralizuoto vidaus audito tarnybos vyriausiosios auditorės pareigų praradimu, akivaizdu, jog nėra priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų bei nukentėjusiosios praradimų ir dėl jų kilusios žalos. Apylinkės teismas, nenustatęs priežastinio ryšio tarp nuteisto asmens veiksmų, nukentėjusiajai atsiradusios žalos, nuteisto asmens kaltės padarant neturtinę žalą J. A., pagrįstai atmetė jos pareikštą L. V. 20000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2d. 2p., 328 str. 1p.

nusprendė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį, kuriuo nuteistas L. V., pakeisti:

Iš nuosprendžio pašalinti apylinkės teismo sprendimą vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 4 p. įpareigoti L. V. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti 10 MGL dydžio (1300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.