Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-462/2008

Teisėjas Saulius Putrius Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.; 1.1.8.3.

2008 m. vasario 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio d. 20 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., šios bausmės dalis pridėta prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į negyvenamąją patalpą:

Ž. K. 2007 m. sausio 29 d., apie 20.30 val., pro neužrakintas pagrindines duris patekęs į administracinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu būdu atrakinęs UAB „Atlantic Fish Products“ priklausančio kabineto Nr. 14 duris, įsibrovė į šią negyvenamąją patalpą ir pasikėsino pagrobti šiai bendrovei priklausantį 793 Lt vertės monitorių su prijungimo laidais ir adaptoriumi bei 700 Lt vertės kompiuterio sisteminį bloką, t. y. pasikėsino pagrobti UAB „Atlantic Fich Products“ priklausantį turtą už bendrą 1493 Lt vertę, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jį sulaikė tame pačiame pastate buvę darbuotojai.

Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog padaryti nusikalstamą veiką jį įkalbėjo pažįstamas asmuo, vardu R.. Jis sutiko padaryti nusikaltimą už 500 Lt todėl, kad norėjo atlyginti piniginę žalą už ankstesnį nuosprendį. Tas asmuo (R.) ir perdavė raktą nuo kabineto, kur buvo kompiuterinė technika. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis būdamas laisvėje įsidarbino, turi gyvenamąją vietą, tai yra pradėjo elgtis ir gyventi kaip padorus pilietis. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismą paveikė jo ankstesnieji teistumai ir tai, kad jis laikytinas recidyvistu, todėl ir paskyrė per griežtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Pats apeliantas kaltu prisipažino visiškai.

Ž. K. anksčiau net šešis kartus teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistumui neišnykus, padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad Ž. K. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Tai, kad nuteistasis Ž. K. padarė tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, rodo jo nenorą keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, gyventi pagal civilizuotoje visuomenėje priimtas elgesio normas. Todėl apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, yra visiškai pagrįsta.

Apelianto teiginiai, kad nusikalstamą veiką jį įkalbėjo padaryti pažįstamas asmuo, vardu R., yra nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo institucija Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros pavedimu nustatė nuteistojo Ž. K. nurodyto asmens tapatybę (b. l. 133-134). Nuteistojo nurodytas asmuo R. T., apklausiamas liudytojas teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, parodė, kad žino tik tai, jog kaltinamasis anksčiau dirbo įmonėje „Kondevida“, daugiau nieko nežino (b. l. 137-138). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais parodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, jog recidyvistui paprastai yra skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę (2 metus), tokį savo sprendimą nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo. Teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl skyrė santykinai nedidelę laisvės atėmimo bausmę. Kolegija su šiais apylinkės teismo argumentais sutinka.

Be to, kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad galutinės subendrintos bausmės dydį lėmė ne paskirta bausmė už skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė už 2002 m. lapkričio 22 d. įvykdytą vagystę ir turto sugadinimą. Bendrindamas bausmes apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Švelninti bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.