- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-206-42/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- A.Ručinsko
- Atsakovas
- UAB „Sonex group“
- Advokatai
- Giedrius Murauskas, Sigrida Eglė Šalūgaitė, Rimantas Simaitis
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Leono Jachimavičiaus sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovo A.Ručinsko įmonės „Anūkėlis“ atstovams A. R. ir advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei, atsakovo UAB „Sonex group“ atstovams V. V. ir advokatui Rimantui Simaičiui apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.Ručinsko įmonės „Anūkėlis“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A.Ručinsko įmonės „Anūkėlis" ieškinį atsakovui UAB „Sonex group" dėl nesumokėto mokesčio bei padarytos žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Sonex group" 47114,24 nesumokėto nuomos mokesčio, 39975,20 Lt padarytos žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2002 08 30 tarp A. Ručinsko įmonės „Anūkėlis" ir UAB „Sonex group" buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.2002/08/30 dėl naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis 9duomenys neskelbtini), Kaune. Nuomos sutartį šalys nutraukė prieš terminą, todėl atsakovas turėjo išsikraustyti iš nuomojamų negyvenamųjų patalpų ir perduoti jas tvarkingos būklės ieškovui iki 2006 11 15, tačiau atsakovas dalies nuomojamų patalpų nepalaisvino. 2007 01 02 ieškovas A.Ručinsko įmonė „Anūkėlis" išrašė atsakovui UAB „Sonex group" PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ANU 000227 32220,97 Lt sumai, 2007 01 23 dar vieną PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ANU 000229 14893,27 Lt sumai sumokėti nuomos mokestį, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2007 01 08 atliktos apžiūros metu buvo nustatyta, kad patalpos yra nuniokotos, t.y. pažeistos antro aukšto pakabinamos lubos, pažeista elektros instaliacija, nepilnai demontuoti kompiuteriniai tinklai, sienose išgręžtos ir iškirstos skylės, sanitariniuose mazguose iškirstos skylės, sugadintas ir sulaužytas lango stiklas bei mechanizmas, demontuojant pertvaras neatstatyta apsauginė signalizacija, nedemontuota trečio aukšto pertvara. Dėl minėtų sugadinimų buvo surašytas defektų aktas, kuris kartu su nuotraukomis buvo išsiųstas atsakovui. Atsakovas nuomotų patalpų perduoti ieškovui neatvyko. Ieškovas nustatė, kad negyvenamųjų patalpų pažeidimų pašalinimo kaina yra 39975,20 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 01 28 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas savo prievolę išsikraustyti iš negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vykdė sąžiningai ir laiku, taip pat gera valia sumokėjo šalių tarpusavio susitarimu nustatytą netesybų, susijusių su pirmalaikiu 2002 08 30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.2002/08/30 nutraukimu, 94400,00 Lt sumą. Tačiau nepaisant to, ieškovas nepagrįstai delsė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, kuris patvirtintų minėtų negyvenamųjų patalpų grąžinimą. Tokias išvadas teismas padarė, remdamasis rašytiniais įrodymais, kurie patvirtino, jog atsakovas po sutarties nutraukimo negyvenamosiomis patalpomis nesinaudojo ir jokios veiklos nevykdė. Nuo 2006 11 15 atlaisvintų patalpų perdavimo aktas nepasirašytas dėl paties ieškovo neveikimo, bei, kad nuomotas patalpas atsakovas grąžino pasirašydamas aktą vienasmeniškai. Aplinkybę, kad atsakovas iš nuomotų negyvenamųjų patalpų išsikėlė šalių nustatytu terminu, patvirtino ir 2007 01 08 ieškovo surašytas defektų aktas, kuriame tariami defektai nustatyti apžiūrėjus ginčo patalpas. Teismo nuomone, ieškovui net ir nustačius tariamus defektus bei reikalaujant jų pašalinimo, tai nesudarė pagrindo jam atsisakyti pasirašyti negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas perdavimo akto ir toliau skaičiuoti nuomos mokestį, kadangi nuomininko turtinė atsakomybė nuomotojui dėl nuomos dalyko atsiranda, kai pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas neįvykdo pareigos grąžinti nuomotojui atitinkamos būklės daiktą. Teismas, padaręs išvadą, jog ieškovas neturėdamas teisėto pagrindo vilkino negyvenamųjų patalpų grąžinimo akto pasirašymą, pripažino, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi tarp sutarties šalių pareigą, nepagrįstai skaičiavo nuomos mokestį už 2006 m. gruodžio m. bei 2007 m. sausio mėn., todėl ieškinio reikalavimą dėl 47114,24 Lt nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą ir dėl 39975,20 Lt padarytos žalos atlyginimo priteisimo, kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovas savo veiksmais pablogino negyvenamųjų patalpų būklę. Teismas, remdamasis 2007 10 08 ekspertizės aktu, padarė išvadą, kad visi A. Ručinsko įmonės „Anūkėlis" 2007 02 06 ieškinyje nurodyti defektai atsirado dėl normalaus jų nusidėvėjimo bei atsakovo įvykdytos rekonstrukcijos metu sumontuotų laikinų pertvarų demontavimo. Šalys, sudarydamos 2002 08 30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2002/08/30 apibrėžė, kokie darbai bus laikomi ginčo patalpų rekonstrukcija. Aplinkybę, kad atsakovas patalpose atliko tik laikinų vidinių pertvarų montavimo darbus, patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių atstovų paaiškinimai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A.Ručinsko įmonė „Anūkėlis" prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tuo pažeisdamas ir procesines teisės normas. Teismas nesivadovavo LR CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą kad ieškovas neįrodė, kad nuomininkas pavėluotai grąžino išnuomotą daiktą. Iš byloje esančių patalpų perdavimo-priėmimo aktų Nr.l ir Nr.2 aiškiai matyti, kad nuomininkas UAB „Sonex group" perdavė tik dalį patalpų (atitinkamai 382,98 kv. m. ir 477,05 kv. m.) 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2006 m. gruodžio 5 d. Šie patalpų perdavimo-priėmimo aktai yra rašytiniai įrodymai, kurie neginčytinai patvirtina, kad nuomininkas grąžino tik dalį patalpų ir grąžino pavėluotai. Atsakovas šių aktų neginčijo, sutiko, kad tuo laiku jis grąžino ieškovui tik nurodyto ploto patalpas. Kitos patalpos liko negrąžintos nuomotojui, todėl ieškovas turi teisinį pagrindą reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo motyvu, kad ieškovas vilkino ir vengė pasirašyti patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Šalių sudarytoje 2002 m. rugpjūčio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje buvo aiškiai reglamentuota patalpų grąžinimo (perdavimo) tvarka ir užkirsta galimybė nuomotojui nepriimti patalpų ar vilkinti akto pasirašymą. Sutarties 11.5 p. numatė nuomininkui galimybę pasirašyti patalpų grąžinimo aktą su dviem kviestiniais asmenimis, jeigu per 3 darbo dienas nuo nuomininko rašytinio pranešimo priimti perduodamas patalpas nuomotojas jų nepriima. Atsakovas 2007 m. sausio 16 d. surašė grąžinimo aktą su dviem kviestiniais asmenimis. Esant šiam rašytiniam įrodymui byloje, teismas privalėjo tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti nuomos mokestį už 2006 m. gruodžio mėn. ir už 2007 m. sausio mėnesio dalį.
Apeliantas nurodo, kad teismas, atmetęs ieškovo reikalavimą dėl 39975,20 Lt žalos priteisimo, neteisingai taikė įstatymuose imperatyviai reglamentuotą rekonstrukcijos sąvoką. Tai, kad patalpos buvo sugadintos patvirtina atsakovo UAB „Sonex group" pateiktas 2007 m. sausio 18 d. antstolio R. Vaitkevičiaus surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei prie protokolo pridėtos fotonuotraukos. Teismas laikė, kad pertvarų griovimas-statymas, o vėliau tų pertvarų ardymas yra rekonstrukcija, todėl dėl to atsiradę patalpų defektai negali būti laikomi kaip bloginantys patalpų būklę. Teismas rekonstrukcijos sąvoką aiškino ne pagal įstatymą o pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 2002/08/30 pateiktą rekonstrukcijos sąvokos išaiškinimą kuris beje prieštarauja minėtos sutarties 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktams. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Rekonstrukcijos sąvoka yra imperatyviai reglamentuota LR Statybos įstatyme. Rekonstrukcijai reikalingas projektas bei statybos leidimas. Rekonstrukcijos vykdymo teisėtumą prižiūri valstybinės institucijos-valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Pertvarų sumontavimas nėra rekonstrukcija. Be to, nuomininkas, atlikęs rekonstrukciją pagal suderintą projektą ir gautą leidimą negali rekonstrukcijos darbų ir medžiagų išmontuoti ir pasiimti. Iš to darytina išvada, kad jokia rekonstrukcija nebuvo atlikta, o nuomininkas, išmontavęs ir pasiėmęs pertvaras, sugadino lubas, grindis, elektros instaliaciją bei signalizaciją ir pablogino patalpų būklę. Pagal nuomos sutarties 7.3 punktą nuomininkas savo sąskaita atlieka vidaus patalpų einamąjį remontą. Todėl nuomininkas privalėjo užglaistyti 427 skyles ir atlikti dažymo darbus, kurie priskirtini prie einamojo remonto, sutvarkyti lubas, grindis bei signalizacijos ir elektros instaliacijos sistemas. Tai, kad rekonstrukcijos sąvoka nuomos sutartyje neatitinka LR Statybos įstatymo bei kitų statybą reglamentuojančių normatyvinių aktų, konstatavo ir teismo ekspertas 2007 m. spalio 8 d. akte.
Apeliantas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Pirmos instancijos teismas laikė, kad buvo atstovaujama 83,91 valandą todėl valandų skaičių padaugino iš 120 Lt ir gautą 10069,20 Lt sumą priteisė atsakovui iš ieškovo. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kiek buvo parengiamųjų posėdžių ir kokia jų trukmė: du kartus byla buvo atidėta, pareiškus prašymą skirti ekspertizę ir kviečiant ekspertą; byla buvo nagrinėta teismo posėdyje, apklausiant ieškovo atstovus, atsakovo atstovą, ekspertą bei liudytoją Jokiu būdu nebuvo atstovaujama teisme 83,91 valandą, kaip nurodyta teismo sprendime. Atsakovas byloje pateikė tik vieną procesinį dokumentą - atsiliepimą į ieškinį. Priteista suma už teisines paslaugas viršija 10 procentų ieškinio kainos, neatitinka bylos sudėtingumo, o advokato padėjėjo statusas ir kvalifikacija pagal LR Advokatūros įstatymą nėra visiškai lygi advokato statusui ir kvalifikacijai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog ieškovas neturėjo jokio pagrindo reikšti pretenzijas atsakovui, kadangi patalpų būklė 2006 1115 buvo ne blogesnė už tą, kokią šalys iš anksto aptarė nuomos sutartyje. Tai patvirtino teismo ekspertizės išvados 2007 10 08 ekspertizės akte. Ieškovas byloje neginčijo sutarties ar atskirų jos nuostatų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atliko patalpų laikančiųjų konstrukcijų pakeitimus, keitė patalpų aukštį ar apskritai atliko kokius nors rekonstravimo darbus be ieškovo sutikimo. Visiems patalpų pakeitimams ieškovas pritarė, todėl neturi teisės dėl jų reikšti jokių pretenzijų. Pagal nuomos sutarties sąlygas nuomininkas privalėtų daryti kokį nors ginčo patalpų remontą tik tuo atveju, jei būtų jas tyčia ir sąmoningai suniokojęs taip, kad patalpoms reikėtų kapitalinio remonto, t.y. laikančiųjų pastato konstrukcijų ar panašaus remonto. Byloje nėra duomenų kad toks remontas patalpoms buvo ar yra būtinas. 2007 10 08 ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad atlikti patalpų remonto darbai atitinka paprastojo einamojo remonto sąvoką. Reikalaudamas sumokėti 47114,24 Lt nuomos mokestį už patalpas po 2006 11 15, ieškovas iš esmės reikalauja antrą kartą mokėti nuomą už tą patį laikotarpį, kaip už tai jau yra sumokėta 80000 Lt plius PVM. Toks ieškovo reikalavimas neatitinka nei sutarties sąlygų, nei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, o tokio reikalavimo tenkinimas reikštų įstatymo draudžiamas baudines netesybas atsakovo atžvilgiu ir nepagrįstą ieškovo praturtėjimą. Dėl patalpų būklės atsakovas nurodė, jog remonto darbų ekspertizę atlikęs ekspertas Sigitas Mitkus teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovo ieškinyje nurodyti negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas defektai atitinka natūralu nusidėvėjimą. Ieškovas byloje iš esmės neginčijo ekspertizės išvadų. Ieškovas ieškiniu reikalauja ne faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo, o tiesioginių nuostolių atlyginimo, tačiau faktiškai tokių išlaidų, kurias jis nurodo ir bando pagrįsti darbų sąmatomis, net nepatyrė. Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovas neužsakė jokių prekių ar darbų ieškinyje nurodytose įmonėse UAB „Debra" ir UAB „Aveplast". IĮ „Liusė" atliko tik patalpų apsaugos schemos keitimą ir testavimą, kas šiuo atveju nėra laikytina remonto darbais. Ieškovui pačiam atlikus likusį patalpų remontą arba jį atlikus būsimam patalpų nuomininkui, reikalaujamos būsimos išlaidos taptų nepagrįstu ieškovo praturtėjimu, todėl negali būti priteistos.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio atsakovas nurodė, kad byloje atsakovą atstovavo ne vienas advokato padėjėjas Giedrius Murauskas, bet ir advokatai dr. Rimantas Simaitis ir Marius Inta. Atsakovo atstovai ne tik pateikė atsiliepimą į ieškinį, bet taip pat atstovavo atsakovą procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (parengė atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį ieškovo skundą), prašymus dėl įrodymų užtikrinimo, ekspertizės skyrimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, parengė pasiūlymus dėl klausimų ekspertui, parengė užklausimus keturioms bendrovėms, kurios galimai prisidėjo prie patalpų remonto, bendradarbiavo su ekspertu atliekant patalpų būklės ekspertizę, raštu teikė papildomus įrodymus teismui bei ekspertui, pateikė paaiškinimus dėl ekspertizės akto išvadų, atstovavo atsakovą keturiuose teismo posėdžiuose Kauno miesto apylinkės teisme ir kt. Visiems šiems darbams, kelionėms į teismą bei ginčo patalpas buvo sugaišta daug daugiau laiko, nei atsiliepimo surašymui, kaip teigia ieškovas. Atstovavimo išlaidos taip pat padidėjo ir dėl kelionių iš Vilniaus į Kauną, kur vyko teismo posėdžiai. Atsakovas realiai patyrė kelis kartus didesnes atstovavimo išlaidas, nei šiuo metu yra teismo priteista, todėl dar didesnis priteistų atstovavimo išlaidų mažinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2002 m. rugpjūčio 30 d. tarp ieškovo A. Ručinsko įmonės „Anūkėlis“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sonex group“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2002/08/30, kurios pagrindu ieškovas 5 m. terminui išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune ūkinei- komercinei veiklai vykdyti.
Apeliantas vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, nors ieškovas įrodęs, kad ginčo patalpas atsakovas atlaisvinęs ne šalių sutartu laiku, be to, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavęs, kad ieškovas vengęs pasirašyti patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Tačiau teisėjų kolegija paminėtus argumentus laiko nepagrįstais.
Nuomininko pareigą, pasibaigus nuomos sutarčiai, perduoti išsinuomotą daiktą nuomotojui ir atsakomybę už šios pareigos nevykdymą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.499 straipsnis. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nurodytas taisykles. Nuomininkui pavėluotai grąžinus išsinuomotą daiktą, nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Todėl sprendžiant nuomininko atsakomybės klausimą svarbu nustatyti išsinuomoto pastato, statinio ar įrenginio grąžinimo nuomotojui momentą. Byloje nustatyta, kad šalys gera valia susitarė prieš terminą nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iki 2006 m. lapkričio 15 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje surinktais įrodymais konstatavo, kad atsakovas po 2006 11 15 nuomotose patalpose veiklos nevykdė. Iš ieškovo 2007 01 10 atsakovui siųsto pranešimo turinio matyti, kad ieškovas pripažino, jog atsakovas ginčo patalpose veiklos nuo 2006 11 15 nevykdo, tačiau nuomos mokestis bus skaičiuojamas dėl to, kad atsakovas nesutvarkęs ir nepašalinęs patalpų sugadinimų (t.1, b.l.24). Be to, ir atsakovas 2007 01 10 rašte ieškovui nurodė, kad ginčo patalpos atlaisvintos nuo 2006 11 15, ir kad šių patalpų perdavimo aktas nepasirašomas dėl ieškovo neveikimo (t.1,b.l.66). Atsakovas 2007 01 16 grąžinimo aktu ieškovą informavo, kad ieškovui nesutinkant pasirašyti ginčo patalpų perdavimo akto, pasinaudodamas tarp šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties 11.5 p., tokį aktą pasirašė vienasmeniškai (t.1.,b.l.67). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas prievolę atlaisvinti ginčo patalpas, kaip ir susitarimą sumokėti netesybas už pirmalaikį nuomos sutarties nutraukimą, vykdė sąžiningai ir laiku. Atsakovo atsisakymas pasirašyti ginčo patalpų perdavimo aktą dėl, jo nuomone, nustatytų defektų bei reikalaujant jų pašalinimo, ir tuo pagrindu toliau skaičiuoti nuomos mokestį, laikytinas nepagrįstu, nes pagal žalos, susijusios su nuomoto daikto pabloginimu atlyginimo prievolė yra savarankiška ir nepriklauso nuo tarp šalių sudarytos nuomos sutarties galiojimo ar jos pabaigos (CK 6.500 str.). Turtinė nuomininko atsakomybė pagal paminėtą teisės normą galima tuo atveju , kai pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas nevykdo pareigos grąžinti nuomotojui atitinkamos būklės daiktą. Pažymėtina, kad ir tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje nėra nuostatos atsisakyti pasirašyti nuomotų patalpų grąžinimo aktą ir toliau skaičiuoti nuomos mokestį iki bus pašalinti nuomininko padaryti patalpų sugadinimai. Laikytina, kad ieškovui pažeidus bendradarbiavimo ir kooperavimosi tarp sutarties šalių pareigą, ieškovas nepagrįstai skaičiavo ir prašė priteisti nuomos mokestį po sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė pagrįstai (CK 6.38 str.3 d.,6.200 str.2 d.).
Laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai ir dėl žalos, padarytos nuomojamoms patalpoms atlyginimo, atmetimo.
Pagal CK 6.499 str. 1 d. nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 str. nustato, kad, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius daiktus, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių, išskyrus sutartyje numatytas išimtis.
Iš šalių nuomos sutarties (3.1 p.) matyti, kad šalys susitarė, jog patalpas nuomininkas naudos biuro, prekybinei, gamybinei ir sandėliavimo veiklai vykdyti. Be to, nuomos sutarties 6.1 p. nurodoma, kad bet kokia pagal nuomos sutartį atlikta nuomojamų patalpų rekonstrukcija, nebus laikoma bloginanti patalpų būklę. Rekonstrukciją šalys apibrėžė kaip darbų atlikimą tiek nuomojamų patalpų viduje, tiek ir jų išorėje, įskaitant, bet neapsiribojant, langų, durų grindų keitimu, pertvarų griovimu/statymu, angų laikančiose konstrukcijose platinimu ir pan., reikalingų tam, kad patalpas galima būtų naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį (sutarties 1 skyrius). Pagal sutarties 11.6 p. grąžinamos patalpos turėjo būti švarios ir atlaisvintos nuo nuomininkui priklausančio turto, o tuo atveju kai patalpų būklė pablogėjo dėl normalaus nusidėvėjimo ar pakito dėl rekonstrukcijos, nelaikytina žala. Atliktų remonto darbų ekspertizės aktu nustatyta, kad ginčo patalpos, kuriomis iki 2006 11 15 naudojosi atsakovas, laikotarpiu nuo 2007m. vasario iki 2007m.gegužės mėnesio buvo remontuotos, siekiant atkurti dėl ilgalaikio naudojimosi pablogėjusias negyvenamųjų patalpų savybes. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad atliktų remonto darbų metu buvo pašalinti sienų defektai, atsiradę dėl natūralaus patalpų nusidėvėjimo; lubų defektai, atsiradę dėl buvusių sumontuotų pertvarų demontavimo; langų defektai, atsiradę dėl mechaninių pažeidimų. Tokiu būdu, apylinkės teismas pagrįstai, įvertinęs ekspertizės aktą konstatavo, kad ieškovo nurodyti defektai atitinka natūralų patalpų nusidėvėjimą, o atsakovas išsinuomotas patalpas pritaikė sutartyje nurodytai veiklai vykdyti, sumontuodamas šiose patalpose pertvaras bei įrangą, kurią, pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovo reikalavimu išmontavo. Patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gal būti atskiriami ir pašalinami, defektai ginčo patalpose atsirado vykdant ieškovo reikalavimus išmontuoti pertvaras ir įrangą, tai atitiko šalių sudarytos sutarties turinį.
Laikytini iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo išlaidų dydžio advokato pagalbai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovui buvo suteikta 83,91 val. trukmės teisinė pagalba, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikė koeficientą 0,15 (Rekomendacijų 8.18 p.).
Byloje nustatyta, kad atsakovo advokatai dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kurių trukmė neviršija 7 valandų, todėl priteistinas užmokestis sudaro 840 Lt (0,15 x 800 x 120x 7; rekomendacijų 8.18 p.), surašė 4 užklausimus – 40 Lt, 2 prašymus – 192 Lt (rekomendacijų 8.17 p.; 8.16 p.), atskirąjį skundą – 400 Lt, atsiliepimą į atskirąjį skundą – 400 Lt (rekomendacijų 8.15 p.), atsiliepimus į skundą ir ieškinį – 2 x 2400 Lt (rekomendacijų 8.2 p.), todėl atsakovas taikant Rekomendacijų maksimalius dydžius dėl bylos sudėtingumo, turi teisę į 6672 Lt. atlyginimą advokato pagalbai apmokėti, todėl teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, keistinas (CPK 326 str. 3 p.).
Priteistinos iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos, kurias turėjo atsakovas apygardos (advokato atstovavimas, atsiliepimo pateikimas) ir kasacinės instancijos teismuose (kasacinio skundo pateikimas, prašymo dėl sprendimo vykdymo sustabdymo pateikimas), žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas (CPK 93 str.) bei valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88str.1 d.3 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovui priteista 10069,20 Lt bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 6672 Lt (šešių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų litų).
Priteisti iš ieškovo A. Ručinsko įmonės „Anūkėlis“ (įmonės kodas 132523522, Savanorių per.282a, Kaune) atsakovui UAB “Sonex gruop“ (įmonės kodas 300125003, Žemaitės g. 21, Vilnius) 1440 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apygardos, 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) kasacinės instancijos teismuose, 2564 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už kasacinį skundą bei valstybei 35,25 Lt (trisdešimt penkis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.