Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – E. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria E. L. skundas dėl Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 9 d. nutarimo panaikinimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracine tvarka nubaustas asmuo – E. L. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir teigia, kad jis jokio pažeidimo nepadarė. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas ir argumentuotas išvadas dėl jų ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas įvykdė jam inkriminuotą pažeidimą.

Pagal ATPK 188 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad

įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje inter alia nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusą, numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata įvirtinta ir CK 4.262 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), 1/2 registruotos stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-12-16 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso V. T. ir A. T., o kita 1/2 minėtos stoginės dalis priklauso nuosavybės teise D. L.. Tuo tarpu E. L. vardu asmeninės nuosavybės teisės yra įregistruotos į 20/100 pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 12-15 b. l.).

Taip pat byloje esančiais duomenimis – E. L. atsiliepimu, teikiančiu pareiškimą su savarankiškais reikalavimais (59–63 b. l.), ieškovo E. L. ieškiniu dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos į daiktinę teisę panaikinimo (67–70 b. l.), atsakovo E. L. atsiliepimu į 2014-07-14 D. L. ieškinį dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu (71–76 b. l.), teismų informacinėje duomenų bazėje LITEKO esančiais duomenimis, nustatyta ir tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos 2-3214-721/2014 ir 2-2730-169/2014, prie kurios prijungta civilinė byla 2-288-636/2014, ir kuriuose yra sprendžiami klausimai susiję su sandoriais dėl stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V. T. ir A. T. (1/2 dalis) bei D. L. (1/2 dalis), bei Mažeikių rajono policijos komisariate 2014-08-08 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00899-14 pagal E. L. pareiškimą dėl to, kad galimai D. L., neturėdamas jokių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, 2011-02-10 VĮ „Registrų centras“ įregistravo nuosavybės teisę į stoginę, esančią (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) (64–65, 66 b. l.).

Taigi dėl ginčo objektu tapusios stoginės, esančios (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. L. ir E. L. vyksta teisminiai ginčai tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso tvarka.

Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ne D. L., tarp kurio su E. L. ir vyksta teisminiai ginčai, o A. T. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad E. L. nuo 2014 m. pavasario neleidžia jam naudotis nuosavybės teise priklausančia stogine (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančia (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), nes nuolat užstato stoginę savo žemės ūkio technika, ten laiko trąšas, sėklas, o geranoriškai neatlaisvina stoginės, aiškindamas, kad pareiškėjas stoginę yra įsigijęs neteisėtai (11, 21 b. l.).

Vadinasi, teismui neišsprendus ginčo tarp D. L. ir E. L., susijusio su sandoriais dėl stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, kad (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), 1/2 registruotos stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-12-16 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso V. T. ir A. T., o kita 1/2 minėtos stoginės dalis priklauso nuosavybės teise D. L. – yra teisingi, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis). Tai reiškia, kad nepanaikinus įrašo apie V. T. ir A. T. nuosavybę į 1/2 dalį stoginės, E. L. neturi teisinio pagrindo be stoginės savininkų sutikimo savavališkai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu pastatu, tuo labiau, savininkams trukdyti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu daiktu – stogine.

Aplinkybę, kad E. L. nuo 2014 m. pavasario neleidžia A. T. naudotis jam nuosavybės teise priklausančia stogine (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančia (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), – nuolat užstato stoginę savo žemės ūkio technika, ten laiko trąšas, sėklas, o geranoriškai neatlaisvina stoginės, aiškindamas, kad A. T. stoginę yra įsigijęs neteisėtai, patvirtina ne tik A. T. pareiškimas (11 b. l.) ir jo 2014 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinimas (22 b. l.), bet tai patvirtina ir Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencinio poskyrio vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2014-08-26 nuvykus (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), apžiūrint stoginę matėsi, kad po ja, kaip ir nurodyta A. T. pareiškime, stovi žemės ūkio technika, sukrauti maišai, galbūt su trąšomis ar sėklomis (23 b. l.); fotonuotraukos, iš kurių matyti stoginėje, esančioje (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), stovintis traktorius, kita žemės ūkio technika ir maišai (24–34 b. l.); Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencinio poskyrio vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2014-08-26 stoginėje, esančioje (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), buvo laikomas traktorius „MTZ Belarus-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savadarbė traktoriaus priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekaba „Taskento TG“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys E. L., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat traktoriaus priekaba „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti E. L., gim. (duomenys neskelbtini) (35–48 b. l.); D. L. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad E. L. į jo ir A. T. paaiškinimus, kad jie turi nuosavybės dokumentus, nereagavo ir užėmė visą A. T. priklausančią stoginės dalį ir trečdalį jam priklausančios stoginės dalies, pradėdamas laikyti žemės ūkio techniką, sėklas, trąšas (48 b. l.).

Išdėstytų duomenų visuma patvirtina, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apelianto kaltės turinį ir pagrįstai konstatavo, kad E. L. nesilaikė įstatyme numatytų normų, todėl jo veiksmai vertintini kaip savavaldžiavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį. Todėl ir nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad jis jokio pažeidimo nepadarė. Daryti kitokių išvadų apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas pažeidė vieną iš pagrindinių bylų nagrinėjimo taisyklių (principų) dėl šališkumo, nes tas pats teismas, ta pačia sudėtimi, t. y. teisėja Silva Gerybienė, Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėja civilinę bylą Nr. 2-288-636/2013, kurioje jis įrodinėja, kad 4/6 minėtos stoginės teisėtai priklauso jam, ir ta pati teisėja S. Gerybienė šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, priimdama tokį sprendimą, kokį ji priėmė, faktiškai išreiškė savo išankstinę nuomonę, kad jam neva nepriklauso ir nepriklausys jokia teisė į minėtą stoginę, dėl to, apelianto tikinimu, teisėja S. Gerybienė turėjo nusišalinti nuo jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmiausia pažymima tai, kad ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl teisinio reguliavimo spraga užpildytina įstatymų analogijos pagalba, taikant teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančias Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 57–61 straipsnių normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007). Antra, grindžiant išvadą, kad šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad apylinkės teismas būtų buvęs šališkas ar turėjęs išankstinę nuostatą, pažymima, kad E. L. savo skunde nenurodo, kad teisėja negali dalyvauti procese dėl kurios nors iš aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje. O E. L. skunde minima aplinkybė dėl kitoje byloje susiklosčiusių teisinių santykių su juo ir teisėja taip pat nesudaro nušalinimo pagrindo, numatyto BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kadangi tai nekelia pagrįstų abejonių teisėjos nešališkumu, o apelianto teiginiai, kad teisėja priimdama sprendimą šioje byloje faktiškai išreiškė savo išankstinę nuomonę dėl kitos bylos, yra tik deklaratyvūs samprotavimai. Taigi šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą apeliantas įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nutartyje padarytos išvados. Tačiau to akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas ar padarė kitus apelianto skunde nurodytus pažeidimus.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens E. L. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, bei vertindamas tai, kad apelianto apeliaciniame skunde pateikti iš esmės tapatūs argumentai kaip ir jo skunde apylinkės teismui, į kuriuos, be kita ko, pakankamai išsamiai ir argumentuotai atsakyta skundžiamojoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą procesinį sprendimą.

Dėl šių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o E. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą ir E. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.