Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-10 · Administracinė byla Nr. A-146-628-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-10
Bylos Nr.
A-146-628-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
L. B., V. V., L.
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-628/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1, 11.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje pagal rašytinio proceso taisykles apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys L. B., V. V., L. V.) dėl administracinių aktų panaikinimo bei termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) skundu, kurį vėliau tikslino (b. l. 5-6, 10-11, 23-24, 67-68, 92), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1. Atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 52-5041;

2. Panaikinti 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 52-5041 ir 1996 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. 05-2710 dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. V. į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

3. Panaikinti 2000 m. birželio 28 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-05-5025 dalį dėl sklypų žemės Nr. 176-1 ir Nr. 176-2;

4. Įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)pagal turėtas žemės sklypo ribas, pažymėtas plane, parengtame pagal (duomenys neskelbtini) gyventojų pasakojimus ;

5. Atnaujinti praleistą terminą S. J. nuosavybės valdymą patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

6. Panaikinti 2005 m. rugsėjo 1 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-8699 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)“.

Skunde ir patikslintuose skunduose pareiškėja paaiškino, kad 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities valdytojo sprendimu Nr. 52-5041 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. J. nuosavybės teise valdytą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad 2008 m. sausio mėnesį žemėtvarkos skyriuje ji pamatė žemės sklypo Nr.176-1 planą, kuriame suderinimų skiltyje yra ne jos parašas. Šiame plane, su kuriuo ji nebuvo supažindinta ir jame nepasirašė, pažymėtos sklypo ribos neatitinka jai priklausančių žemės sklypų 176-1, 176-2 ribų, pažymėtų plane, kuris vadinasi „Pagal kaimo gyventojų pasakojimus parengtas žemės planas“. Remdamasi šiais argumentais pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities valdytojo sprendimo Nr.52-5041, panaikinti šį sprendimą ir 1996 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. 05-2710 tuo pačiu klausimu bei įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal turėtas žemės sklypo ribas, pažymėtas plane, parengtame pagal kaimo gyventojų pasakojimus.

Atsiliepimas

Pareiškėja teigė apie Kauno apskrities valdytojo 1996 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. 05-2710 ir jį patikslinantį 2000 m. birželio 28 d. įsakymą Nr.02-05-5025 sužinojusi tik 2009 m. sausio 15 d., t.y. atsakovui pateikus šioje byloje atsiliepimą į jos skundą ir dokumentus. Paaiškėjus šiai aplinkybei ji pateikė patikslintą skundą per teismo nustatytą terminą. Todėl mano, kad termino paduoti skundą dėl šių įsakymų nepraleido.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) ha S. J. turėtos žemės nuosavybės teisės jai neatkurtos iki šiol. Atsakovas 2008 m. birželio 17 d. rašte teigia esą dar 2008 m. sausio 29 d. raštu Nr.11-V-113-105 ją informavęs apie tai, kad 2005 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-8699 neatkurti jai nuosavybės teisių į šią žemę, kadangi nustatytais terminais nebuvo pateikti nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Pareiškėja teigė 2008 m. sausio 29 d. rašto negavusi. Apie tai, kad trūksta dokumentų, atsakovas jai nepranešė. Apie atsakovo 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 02-05-8699 ir apie tai, kad trūksta dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) ha, ji sužinojo tik iš 2008 m. birželio 17 d. rašto, todėl termino paduoti skundą dėl 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 02-05-8699 nepraleido. Remdamasi šiais argumentais pareiškėja prašė pripažinti, kad S. J. nuosavybę į šią žemę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, atnaujinti šį terminą, taip pat panaikinti atsakovo 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 02-05- 8699.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b.l.55-56) paaiškino, kad 1991 m. pareiškėja R. V. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. R./S. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Rašytiniai įrodymai (1928 m. žemės rūšiavimo sąrašai) patvirtina, kad S. J. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) ha žemės. 1994 m. gruodžio 10 d. buvo paženklinta natūra grąžinama žemė, ribų parodymo ir jų paženklinimo akte pasirašė būsimoji žemės savininkė. 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr.52-5041 ir įsakymu Nr.05-2710 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į S. J. žemę gražinant jai natūra (duomenys neskelbtini) ha dviejuose sklypuose. Pagal R. V. 1999 m. spalio 11 d. prašymą sklypų ribos 1999 metais buvo patikslintos.Tiek žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo akte, tiek plane yra R. V. parašai, patvirtinantys, kad pretenzijų dėl sklypų ribų nebuvo. 2000 m. birželio 28 d. Kauno apskrities viršininko administracija, atsižvelgdama į R. V. 1999 m. spalio 11 d. prašymą, įsakymu Nr.02-05-5025 pakeitė 1996 m. birželio 24 d. įsakymą Nr.05-2710 taip, kad 1996 metais grąžinta natūra žemė buvo išdėstyta trijuose sklypuose (Nr.1- 0,2025 ha, Nr.176-1 – 0,84 ha ir Nr.176-2 – 0,78 ha).

Šalies argumentai

Atsakovo nuomone, pareiškėja be svarbių priežasčių praleido terminą pateikti skundą dėl 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr. 52-5041 panaikinimo. Pati pareiškėja teigia apie sklypo ribų neatitikimą sužinojusi 2008 m. sausio mėnesį, tačiau skundą teismui padavė tik 2008 m. liepos 17 d., t.y. praleidusi 30 dienų terminą. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėja apie tai, kad jos netenkina sklypo ribos, suvokė dar 2005 metų pradžioje, nes 2005 m. vasario 14 d. prašymu ji prašė atstatyti dviejų žemės sklypų ribas ankstesnėje vietoje. Atsakovas teigė, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti praleistą terminą, o ginčijamas sprendimas Nr. 52-5041 pagrįstas ir teisėtas. Atkreipė dėmesį, kad 2000 m. birželio 28 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-05-5025, kuris buvo priimtas atsižvelgus į pareiškėjos 1999 m. spalio 11 d. prašymą, 2-ju punktu R. V. buvo įpareigota patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis, todėl ji negalėjo nežinoti jai natūra grąžintų žemės sklypo ribų.

Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr.385 14 punktu, projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 procentų turėtosios žemės valdos. Atkuriant R. V. nuosavybės teises į žemę nebuvo archyvinės planinės medžiagos, todėl nuosavybės teisių atkūrimas natūra (duomenys neskelbtini) vyko pagal pareiškėjos minimą planą, parengtą pagal kaimo gyventojų pasakojimus, derinant grąžinamų sklypų ribas su pretendentais.

Kadangi R. V. nuosavybės dokumentus pateikė tik dėl (duomenys neskelbtini) ha, 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 02-05-8699 buvo pagrįstai ir teisėtai nuspręsta jai neatkurti nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) ha S. J. turėtos žemės. Nors pareiškėja prašo atnaujinti terminą pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės, tačiau ji į bylą tokių dokumentų nepateikė. Todėl, atsakovo nuomone, apskritai nėra pagrindo svarstyti terminų atnaujinimo klausimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. B., V. V., ir L. V. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pirkdami sodybą (duomenys neskelbtini) bendravo su pareiškėjos broliu V. R.. Žemės sklypo šiame kaime pirkimo iš R. V. sandoris buvo sudarytas vėliau, t.y. po to, kai buvo atidalintas žemės sklypas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities valdytojo sprendimo Nr. 52-5041 paduoti ir bylą dalyje dėl šio sprendimo panaikinimo, taip pat dėl 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-2710 bei 2000 m. birželio 28 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-05-5025 dalies panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal planą, parengtą remiantis kaimo gyventojų pasakojimais, nutraukė. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 1991 m. pareiškėja R. V. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. R. / S. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę (4 ha). Pažymėjo, kad pateikti rašytiniai įrodymai (1928 m. žemės rūšiavimo parašai, NTA bylos Nr.13-33 l. 27) patvirtina, jog S. J. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) žemės. 1994 m. gruodžio 10 d. buvo paženklinta natūra grąžintina žemė, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte pasirašė būsimoji žemės savininkė (NTA bylos Nr. 210 l. 11). 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 52-5041 ir įsakymu Nr. 05-2710 R. V. atkurtos nuosavybės teisės į S. J. žemę grąžinant (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą natūra (b. l. 40, 43). 2000 m. birželio 28 d. Kauno apskrities viršininko administracija, atsižvelgdama į R. V. 1999 m. spalio 11 d. prašymą, įsakymu Nr. 02-05-5025 pakeitė 1996 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. 05-2710 taip, kad 1996 m. grąžintina natūra žemė buvo išdėstyta trijuose sklypuose (Nr. 1 – 0,2025 ha, Nr. 176-1 – 0,84 ha, Nr. 176-2 – 0,78 ha). Tuo pačiu įsakymu ji buvo įpareigota patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filiale (b. l. 42, 44). Pareiškėja 1991 m. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo nurodžiusi, jog pretenduoja į 4 ha S. J. žemės, tačiau nuosavybę patvirtinančius dokumentus pateikė tik dėl (duomenys neskelbtini) ha. Kauno apskrities viršininkas 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 02-05-8699 nusprendė neatkurti nuosavybės teisių pareiškėjai į S. J. (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėja nepateikė nuosavybę įrodančių dokumentų iki įstatymu nustatytu termino (NTA bylos Nr. 13-33 l. 21).

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad nors pareiškėja teigia apie Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 24 d. sprendimą Nr. 52-5041 sužinojusi 2008 m. sausio mėnesį žemėtvarkos skyriuje, tačiau apie šį sprendimą ji žinojo ankščiau. Nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje (NTA bylos Nr. 210 l. 20) yra 2005 m. vasario 14 d. pareiškėjos prašymas, kuriame ji prašo atstatyti naudojamojoje žemėje 2 sklypų ribas ankstesnėje vietoje. Todėl teismas sprendė, jog apie tai, kad pareiškėjos netenkino žemės sklypo ribos ji žinojo jau 2005 m. pradžioje. Be to, 2001 m. sausio 11 d. pareiškėja pateikė prašymus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialui dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ha ir (duomenys neskelbtini) ha įregistravimo, kartu pateikdama 2000 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 02-05-5025 bei jo priedą, kuriuose nurodomas ir 1996 m. birželio 24 d. įsakymas Nr. 05-2710 (b. l. 81-85). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas pareiškėjos argumentus, esą ji apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2008 m. pradžioj, vertino kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius pirmiau aptartiems įrodymams. Kitų termino praleidimo priežasčių pareiškėja nenurodė. Teismas konstatavo, kad terminas kreiptis į teismą dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 52-5041 panaikinimo praleistas be svarbių priežasčių ir atnaujinti šį terminą nėra jokio pagrindo. Nepatenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas bylą dalyje dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 52-5041 panaikinimo nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies punktu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad terminas skundui paduoti dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 05-2710 panaikinimo taip pat yra praleistas, kadangi pirmiau aptarti byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog ir apie šį įsakymą pareiškėja taip pat žinojo jau 2005 metų pradžioje, jo nustatytais terminais neskundė ir neprašo teismo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl šio įsakymo paduoti.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.125 str. 1d. yra nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nuo ginčijamų aktų (1996 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 52-5041 ir 2006 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 05-2710) priėmimo iki reikalavimo juos panaikinti prašymo teismui padavimo praėjo dvylika metų. Pareiškėja per įstatymo nustatytą dešimties metų terminą turėjo realią galimybę ir privalėjo išsiaiškinti žemės sklypo ribas, suteikimo ir naudojimo pagrindus. Todėl, teismo vertinimu, materialaus teisinio intereso gynimui yra praleistas senaties terminas (ABTĮ 4 str.). Rėmėsi ( ABTĮ 20 str. 3d.) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-131/2007)).

Teismas nustatė, kad pareiškėja taip pat praleido terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 02-05-5025 dalies (dėl sklypų Nr. 176-1 ir Nr. 176-2) panaikinimo paduoti. Teismas pažymėjo, kad 2001 m. sausio 11 d. pareiškėja pateikė prašymus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialui dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ha ir (duomenys neskelbtini) ha įregistravimo, kartu pateikdama 2000 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 02-05-5025 bei jo priedą (b. l. 81-85), taigi pareiškėjai jau 2001 m. pradžioje buvo žinomas šis įsakymas, tačiau įstatymo nustatytais terminais ji skundo teismui nepateikė.

Nustatęs, kad pareiškėja yra praleidus terminą paduoti skundą dėl 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 05-2710 bei 2000 m. birželio 28 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-05-5025 dalies panaikinimo ir neprašė šį terminą atnaujinti, teismas bylą šioje dalyje nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino, kad skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal turėtas žemės sklypo ribas, pažymėtas pagal kaimo gyventojų pasakojimus parengtame plane, yra išvestinis reikalavimas, todėl nutraukus bylą dėl pirmiau minėtų skundo reikalavimų, tuo pačiu pagrindu nutrauktina byla ir dėl šio reikalavimo (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą nuosavybę patvirtinantiems dokumentams pateikti ir dėl 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 02-05-8699 panaikinimo, teismas remdamasis byloje ištirtais įrodymais pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau iki įstatymu nustatyto termino (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) ji nepateikė nuosavybę į (duomenys neskelbtini) ha žemės patvirtinančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė – nežinojimas, jog trūksta nuosavybę patvirtinančių dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) ha žemės, šiuo atveju nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas atnaujintinas, kadangi, pareiškėja turėjo realią galimybę domėtis ir sužinoti apie trūkstamus dokumentus ir juos pateikti atsakovui iki įstatymu nustatyto termino. Taip pat, teismo vertinimu, pareiškėja galėjo pasinaudoti įstatyme įtvirtintu atstovavimo institutu. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, tame tarpe – domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka patiems pretendentams. Šiuo atveju pareiškėja, norėdama įgyvendinti savo teises, privalėjo pati būti aktyvi. Konstatavo, kad šiuo atveju pretendentė savo valiniais veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo nesiekė ir nesiėmė visų priemonių reikalingiems dokumentams pateikti.

Teismas pasisakė, kad nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjos prašymas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 02-05-8699, kuriuo neatkurta nuosavybės teisė R. V. į buvusio savininko S. J. (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini), kadangi ginčijamas įsakymas priimtas nepažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimų, t. y. pareiškėjai nepateikus nuosavybę į šį žemės sklypą patvirtinančių dokumentų iki įstatymu nustatyto termino (NTA bylos Nr. 13-33 b. l. 5).

III.

Pareiškėja R. V. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 114-115), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują – jos skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės pakartoja skunduose pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Teigia, kad atsakovo 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 05-2710 ir 2000 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. 02-05-5025 kopijų niekada nebuvo gavusi. Apie juos įsakymus sužinojo tik prieš 2009 m. sausio 15 d. teismo posėdį ir šiame teismo posėdyje. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2009 m. sausio 15 d. pirmosios instancijos teismas patenkino jos prašymą ir atidėjo teismo posėdį dėl skundo reikalavimų patikslinimo bei nustatė terminą pateikti patikslintą skundą (iki 2009 m. vasario 17 d.). Patikslintą skundą pateikė per teismo nustatytą terminą, todėl mano, kad termino paduoti skundą dėl atsakovo 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 05-2710 ir 2000 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 02-05-5025 nepraleido.

Žemesnės instancijos teismas

Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Nevertino jos nurodytos aplinkybės, kad 2008 m. sausio mėnesį nuvykusi į žemėtvarkos skyrių pamatė žemės sklypo planą, kuriame ne jos parašas.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad atsakovas turėjo jai pranešti, jog trūksta dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) ha žemės, tačiau jis to nepadarė. Teigia, kad apie tai, jog trūksta dokumentų nežinojo dėl atsakovo aplaidumo, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 02-05-8699 priimtas nepažeidžiant Atkūrimo įstatymo reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 119-120), atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvais beveik nesiskiria nuo jos patikslinto skundo motyvų, nurodo palaikanti savo ankščiau išdėstytą poziciją bei sutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kadangi pareiškėja 2008 metais kreipėsi į teismą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1996, 2000 ir 2005 metais jos atžvilgiu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę priimtų administracinių aktų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia yra aktualus ir spręstinas skundo padavimo teismui terminų klausimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Specialusis įstatymas, reglamentuojantis nuosavybės teisių atkūrimą į žemę yra 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Pagal Atstatymo įstatymo 20 straipsnio ir su šio įstatymo įgyvendinimu susijusio Vyriausybės l99l m. lapkričio 15 d. Nr.470 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo“ (negalioja nuo 1997 m. spalio 4 d.) 10 punkto nuostatas institucijos sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo apskundimui buvo nustatytas 20 dienų terminas. Pagal 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi išduoti (ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos) piliečiams, kurių atžvilgiu jie priimti išnagrinėjus prašymus, pateiktus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal minėtą teisinį reguliavimą sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo terminas skaičiuojamas Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai sprendimą, kuris asmeniui turi būti įteiktas, skundžia asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas. Skundžiant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuris priimtas kito savininko atžvilgiu, taip pat administracinį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuris suinteresuotam asmeniui neturėjo būti įteiktas, turi būti vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas asmeniui neturėjo būti įteiktas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo suinteresuoto asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę, t.y. kai asmuo sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys) dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia individualius administracinius, kurie priimti jos atžvilgiu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Kadangi nuosavybės teisių atkūrimo bylose nėra pareiškėjos parašų, ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti pareiškėjos skundžiamų aktų įteikimo jai datas, termino paduoti skundą dėl kiekvieno skundžiamo akto eigos pradžia turi būti nustatoma vertinant nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų ir kitų į bylą pateiktų įrodymų visumą.

Pareiškėja prašė teismą atnaujinti skundo padavimo terminą tik dėl vieno skundžiamo administracinio akto - 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr. 52-5041, kuriuo jai atkurta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini). Dėl kitų skundžiamų aktų teigė skundo padavimo termino nepraleidusi.

ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas nustato, kad teismas bylą nutraukia, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, arba teismas atmetė tokį prašymą.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl termino paduoti skundą dėl 1996 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 52-5041 atnaujinimo ir pagrįstai nutraukė bylą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu. Iš pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja neteigia nežinojusi apie šio sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėja apie šį sprendimą žinojo anksčiau negu jos nurodyta data - 2008 m. sausio mėnuo. Pažymėtina, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę gali būti priimamas tik tuo atveju, kai suderinamas žemės sklypo planas su pretendentu. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymu Nr.05-2710 ir sprendimu Nr. 52-5041 pareiškėjai nuosavybės teisės į 1,82 ha žemės natūra buvo atkurtos suformavus du žemės sklypus (176-1- 1,04 ha ir 176-2 – 0,78 ha), kurių ribos buvo paženklintos 1994 m. gruodžio 10 d. ribų parodymų ir jų paženklinimo aktu, kurį R. V. pasirašė taip išreikšdama savo sutikimą dėl šių sklypų ploto ir ribų. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, kad dėl tokio žemėnaudos išdėstymo ir jos ribų 1995 m. rugsėjo 20 d. R. V. savo sutikimą parašu patvirtino ir Kauno apskrities valdytojo administracijos išvadoje. Remiantis minėtais 1996 m. birželio 24 d. administraciniais aktais 1996 m. lapkričio 29 d. šie žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip R. V. nuosavybė. 1999 m. rugpjūčio 18 d. D. V. kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama atlikti jai priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tiksliuosius geodezinius matavimus, o 1999 m. spalio 11 d. pateikė prašymą pakeisti sklypų ribas. Šį savo prašymą siejo su pageidavimu privatizuoti namų valdą prie prašymo pridėdama V. R., kuris, kaip matyti iš įrašų namų valdos techninės apskaitos kortelėje, nuo 1994 m. gegužės 24 d. kartu su pareiškėja buvo įregistruoti paveldėtų pastatų (duomenys neskelbtini) bendraturčiais, 1999 m. spalio 11 d. sutikimą dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo R. V. vardu. Minėti 1999 metų pareiškėjos prašymai, kuriais ji prašė atsakovo atlikti tam tikrus veiksmus su jai priklausančiais (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypais patvirtina, kad pareiškėja veikė kaip šių žemės sklypų savininkė ir žinojo jai 1996 metais grąžintų nuosavybėn žemės sklypų ribas. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga patvirtina, kad remiantis minėtais 1999 metų pareiškėjos prašymais buvo pakeistos jai 1996 metais grąžintų dviejų (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypų ribos ir vietoj jų suformuoti trys žemės sklypai (Nr. 1 – 0,2025 ha, Nr. 176-1 – 0,84 ha, Nr. 176-2 – 0,78 ha). 1999 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja pasirašė žemės sklypų Nr.1, Nr.176-1 ribų paženklinimo – parodymo akte pažymėdama, kad neturi jokių pretenzijų. Sutikimą su šių suformuotų žemės sklypų ribomis ir kitais duomenimis pareiškėja 1999 m. spalio 10 d. patvirtino savo parašais atliekant minimų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Be to, iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja 1999 m. spalio 11 d. pasirašė, jog su ja yra suderintas sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę pakeitimo projektas. Šiame dokumente (5 punkte) nurodyta, kad nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha atkurtos anksčiau - 1996 m. birželio 24 d. Kauno apskrities valdytojo sprendimu Nr. 52-5041, t.y. sprendimu, kurio apskundimo terminą pareiškėja prašo atnaujinti. Minėta bylos medžiaga suteikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjai 1996 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 52-5041 esmė ir juo grąžintų žemės sklypų ribos buvo žinomos ne vėliau kaip 1999 m. spalio 11 d. Todėl turėdama pagrindą manyti, kad šis sprendimas pažeidžia jos teises, pareiškėja turėjo pasirūpinti skundo padavimu dar 1999 metais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl atsakovo 1996 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 52-5041, ir pagrįstai nusprendęs, kad byla šioje dalyje turi būti nutraukta vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, neturėjo pagrindo nagrinėti pareiškėjos skundo argumentų dėl žemės sklypo plano neatitikimo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėja praleido terminą paduoti skundą dėl atsakovo 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 05-2710 bei 2000 m. birželio 28 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-05-5025 dalies panaikinimo ir neprašė šį terminą atnaujinti, todėl teismui buvo pagrindas nutraukti bylą vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu. Tokias išvadas pagrindžia nuosavybės teisių atkūrimo bylose esantys dokumentai.

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 02-05-5025, kuriuo pakeistas 1996 m. birželio 24 d. įsakymas Nr.05-2710, buvo priimtas pačios pareiškėjos iniciatyva. 2000 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 02-05-5025 2 punktu pareiškėja buvo įpareigota patikslinti žemės sklypų duomenis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filiale. Nustatyta, kad pareiškėja šį atsakovo pavedimą įvykdė 2001 m. sausio 11 d. pateikdama nekilnojamojo turto registratoriui prašymus dėl pakeitimų įregistravimo. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pateikta medžiaga įrodo, kad pareiškėja kartu su šiais prašymais pateikė nekilnojamojo turto registratoriui atsakovo 2000 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 02-05-5025. Taigi 2001 m. sausio 11 d. laikytina data nuo kurios skaičiuotinas 30 dienų terminas paduoti skundą dėl atsakovo 2000 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 02-05-5025 ir jame paminėto 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr.05-2710. Be to, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad 2001 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėja pardavė vieną žemės sklypą ((duomenys neskelbtini) ha) tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Minėtame išraše pareiškėjos nuosavybės teisės įregistravimo pagrindu nurodytas atsakovo 2000 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 02-05-5025. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad 2001 metų gruodžio mėnesį sudarydama žemės sklypo pardavimo sandorį pareiškėja rėmėsi paskutiniu (pakeistu) jos nuosavybės teisę į žemę patvirtinančiu dokumentu - 2000 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-5025. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėjos argumentais, esą ji apie šiuos administracinius aktus sužinojo tik 2009 m. sausio 15 d. Be to, iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad pareiškėja apie atsakovo 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 05-2710 ir sprendimo Nr. 52-5041 bei 2000 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 02-05-5025 esmę buvo informuota atsakovo 2005 m. kovo 24 d. raštu, kuriuo Kauno miesto žemėtvarkos skyrius pareiškėjai pateikė atsakymą į jos 2005 m. vasario 14 d. prašymą dėl dviejų sklypų ribų pakeitimo. Šis pareiškėjos prašymas patvirtina, kad 2005 metais pareiškėjos netenkino žemės sklypų ribos, tačiau ji ginčo nekėlė iki 2008 metų. Pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2008 m. liepos 17 d., t.y. akivaizdžiai praleidusi šių administracinių aktų apskundimo terminus ir neprašė jų atnaujinti.

Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas 2009 m. sausio 15 d. atidėdamas bylos nagrinėjimą suteikė jai galimybę patikslinti skundą ir buvo nustatęs vieno mėnesio terminą patikslintam skundui paduoti ir ji patikslintą skundą pateikė per teismo nustatytą terminą, nėra pagrindas patenkinti apeliacinį skundą. ABTĮ 65 straipsnis nustato, kad procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kaip procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato patikslinto skundo padavimo termino, pareiškėjai teismo posėdyje pareiškus, jog ji nori pasinaudoti teise patikslinti savo skundo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjai nustatė konkrečia data apibrėžtą patikslinto skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas pareiškėjui termino patikslintam skundui pateikti yra tik šio procesinio veiksmo atlikimo terminas, kuris neturi nieko bendra su skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminu (ABTĮ 33 str.). Teikdamas patikslintą skundą pareiškėjas turi vadovautis skundų padavimo administraciniam teismui terminais, o jei juos praleido dėl svarbių priežasčių, kartu su patikslintu skundu turi teikti prašymą ir įrodymus dėl termino atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjos patikslintą skundą, pagrįstai nagrinėjo, ar pareiškėja dėl patikslintame skunde papildomai pareikštų reikalavimų nėra praleidusi skundo padavimo termino.

Pareiškėja taip pat prašė panaikinti atsakovo 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 02-05-8699, kuriuo nuspręsta neatkurti jai nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini), ir atnaujinti jai praleistą terminą šios S. J. nuosavybės valdymą patvirtinantiems dokumentams pateikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad ji apie šį administracinį aktą sužinojo gavusi atsakovo 2008 m. birželio 17 d. raštą Nr.11-V-563-737, o kadangi į teismą kreipėsi 2008 m. liepos 17 d., termino apskųsti atsakovo 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 02-05-8699 nepraleido. Teisėjų kolegija su šiuo vertinimu sutinka. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja apie minėtą įsakymą sužinojo anksčiau negu iš 2008 m. birželio 17 d. rašto Nr.11-V-563-737, byloje nėra. Nors Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr.S6-2109 pateikė duomenis, jog apie 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 02-05-8699 pareiškėjai buvo pranešta 2005 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr.S6-1810, kuris išsiųstas registruotu laišku, tačiau tiek šio rašto tekste, tiek jo priede nurodyta, kad siunčiamas 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr.02-05-8829, t.y. ne pareiškėjos ginčijamas aktas, o kitas dokumentas. Dėl šios priežasties 2005 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr.S6-1810 nelaikytinas įrodymu, jog šiuo raštu pareiškėjai buvo išsiųstas 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 02-05-8699.

Atsakovo 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 02-05-8699 motyvuotas tuo, kad pareiškėja dėl nuosavybės teisės atkūrimo į (duomenys neskelbtini) ha nepateikė nuosavybę patvirtinančių dokumentų iki įstatymu nustatyto termino. Nuosavybę ir/ar giminystės ryšį su savininkų patvirtinančių dokumentų nepateikimas iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyto termino (2003 m. gruodžio 31 d.) apskrities viršininkui yra pagrindas nepatenkinti piliečio prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę. Skundžiamas įsakymas priimtas praėjus 1 metams ir 9 mėnesiams po įstatymu nustatyto dokumentų pateikimo termino pabaigos.

Pareiškėja apeliaciniame skundė, kaip ir patikslintuose skunduose pirmosios instancijos teismui, teigė nesuprantanti kodėl jai neatkuriamos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha, nes atsakovui yra pateikti visi reikiami dokumentai, apie tai, kad trūksta dokumentų, atsakovas jai nepranešė ir ji iki 2008 m. birželio mėnesio nežinojo apie 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 02-05-8699 priėmimą.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams, jei jie elgėsi apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankami savo valiai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareikšti ir pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimui reikalingais dokumentais, praleisti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys.

Ar įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių turi nustatyti teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo turi būti nustatyta: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pretendentas įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ar perėmimą (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo šios jo teisės atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas ja pasinaudoti; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, atsiradimo momentą, trukmę, jų įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir/ar dokumentus iki įstatymu nustatyto termino.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad panaikinti atsakovo 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 02-05-8699 ir atnaujinti nuosavybės teisę dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą nėra pagrindo.

Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad pareiškėja 1991 metais pateiktu prašymu prašė atkurti nuosavybės teises į 4 ha A. R. / S. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų visuma (1994 m. gruodžio 4 d. ir 1999 m. rugpjūčio 1 d.žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai, 1999 m. rugpjūčio 18 d. prašymas atlikti geodezinius matavimus, 1999 m. spalio 11 d. prašymas pakeisti sklypų ribas, 2001 m. sausio 11 d. prašymas nekilnojamojo turto registratoriui ) įrodo jog 1994 - 2001 metais pareiškėja aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese ir žinojo, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vyksta tik dėl 1,82 ha ir nuosavybės teisės atkurtos tik į šią S. J. nuosavybės dalį. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji iki 2003 m. gruodžio 31 d., ar per kitą protingą terminą po prašymo 1991 metais pateikimo atliko kokius nors veiksmus, siekdama nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) ha savo senelio S. J. žemės (teikė užklausas atsakovui, skundė jo neveikimą, kt.). Pareiškėjos 2005 m. vasario 14 d. prašymas atsakovui yra tik dėl dviejų jai grąžintų žemės sklypų ribų pakeitimo. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės patvirtinančių dokumentų nėra. Tokių dokumentų pateikimas nenurodytas ir pareiškėjos 1991 metų prašyme. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja nuosavybės teisės atkūrimu į (duomenys neskelbtini) ha žemės pradėjo rūpintis tik 2008 metais ir byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ji neturėjo objektyvių galimybių tai padaryti anksčiau. Aptartų įrodymų visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmens nerūpestingumas, neatidumas, delsimas rūpintis savo teisių įgyvendinimu yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pagrindas atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus terminus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius