Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-605-799/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ prašymą suinteresuotam asmeniui S. B. dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo S. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Tauragės apylinkės teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4615-799/2024 patvirtino tarp pareiškėjos (kreditorės) UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ ir suinteresuoto asmens (skolininko) S. B. 2024 m. liepos 24 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią suinteresuotas asmuo įsipareigojo sumokėti pareiškėjai skolą bei sutarto dydžio palūkanas kasmėnesinėmis įmokomis. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 5 d. Pirmąją įmoką ir sutarto dydžio palūkanas pagal patvirtintą taikos sutartį suinteresuotas asmuo turėjo būti sumokėjęs iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., o paskutinę įmoka ir sutarto dydžio palūkanas suinteresuotas asmuo turėtų sumokėti 2025 m. liepos 31 d. Pareiškėja dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi 2024 m. gruodžio 19 d., prašydama išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai skolos sumai, įskaitant neapmokėtą pagrindinės skolos dalį 12 537,05 Eur ir priklausančias palūkanas (5 procentų metinių palūkanų nuo neapmokėtos sumos). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad suinteresuotas asmuo nevykdo mokėjimų pagal taikos sutartyje nustatytą grafiką ir nemoka palūkanų, skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą patenkinto ir išdavė vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos skolos bei palūkanų išieškojimo. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) S. B., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

11. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

12. Šalims išsprendus ginčą taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 26 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties 4 punkte, be kita ko, numatyta: I. skolininkas sumokės kreditorei 648,11 Eur delspinigius iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.; II. skolininkas sumokės kreditorei 14 468,03 Eur skolą dalimis tokiu grafiku: iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. – 268,03 Eur; iki 2024 m. rugsėjo 30 d. – 1 000 Eur; iki 2024 m. spalio 31 d. – 1 000 Eur; iki 2024 m. lapkričio 30 d. – 1 000 Eur; iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 1 300 Eur; iki 2025m. sausio 31 d. – 1 300 Eur; iki 2025 m. vasario 28 d. – 1 300 Eur; iki 2025 m. kovo 31 d. – 1 300 Eur; iki 2025 m. balandžio 30 d. – 1 500 Eur; iki 2025 m. gegužės 31 d. – 1 500 Eur; iki 2025 m. birželio 30 d. – 1 500 Eur; iki 2025 m. liepos 31 d. – 1 500 Eur; III. skolininkas sumokės kreditorei 21,25 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (25 procentų žyminio mokesčio) iki 2024 m. liepos 31 d.; IV. skolininkas įsipareigoja kiekvieno mėnesio paskutinę dieną mokėti kreditorei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo likusios skolos sumos už praėjusį mėnesį, laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje 30 dienų. Palūkanos skaičiuojamos ir mokamos nuo šios sutarties sudarymo dienos iki pilno skolos grąžinimo. Pirma priskaičiuotų palūkanų suma sumokama 2024 m. liepos 31 d.. Taigi, ginčo šalys susitarė dėl skolos grąžinimo termino, mokėjimus nustatant pagal skolos grąžinimo grafiką.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalims sudarius taikos sutartį ir skolos sumokėjimą išdėsčius dalimis, kiekvienos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas reiškia ir tos dalies taikos sutarties pažeidimą, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Todėl šalis, kurios naudai turi būti vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, tokiu atveju turi teisę reikalauti išduoti vykdomąjį raštą dėl laiku nesumokėtos taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies. Tai reiškia, kad atskiras taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas suponuoja savarankišką tokios sutarties pažeidimą, dėl kurio kreditorius turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022, 22 punktas).

16. Pažymėtina, kad ginčo šalys taikos sutartimi nėra susitarusios, jog vėluojant atlikti įmokas pagal skolos grąžinimo grafiką, skolininkas privalo iš karto grąžinti kreditorei visą taikos sutarties 4 punkte nurodytą skolos sumą ar, atitinkamai, likusią visą jos nesumokėtą dalį bei sumokėti palūkanas. Taikos sutartyje tokių sąlygų aptarta nėra. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nebuvo įrodinėjama ir dėl to ginčo nėra, kad šalių taikos sutarties sąlygos būtų neaiškios ar neįmanomos priverstinai įvykdyti. Vadinasi, remiantis šios nutarties 15 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, skolininkui vėluojant atlikti mokėjimus pagal grafiką, kreditorei galėjo būti išduotas vykdomasis raštas tik dėl tos skolos dalies bei palūkanų išieškojimo, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję. Tuo tarpu, kreipimosi į teismą metu, pareiškėja nebuvo įgijusi teisės reikalauti išduoti vykdomąjį raštą ir dėl tos taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies bei palūkanų išieškojimo, kurių terminai dar nebuvo suėję. Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pareiškėjai vykdomasis raštas buvo nepagrįstai išduotas dėl visos nesumokėtos skolos bei palūkanų išieškojimo.

17. Kaip minėta, pareiškėja į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2024 m. gruodžio 19 d.. Tokiu atveju, vadovaujantis šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygomis, pareiškėjai galėjo būti išduotas vykdomasis raštas tik už 2024 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. prisiimtus įsipareigojimus, ir tik nustačius, kad suinteresuotas asmuo per nustatytą terminą nėra įvykdęs prievolės, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nėra sumokėjęs pareiškėjai skolos dalies ir palūkanų. Pažymėtina, kad pati pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog iš viso pagal taikos sutartį 2024 m. gruodžio 19 d. suinteresuotas asmuo turėjo būti sumokėjęs 4 162,67 Eur sumą, tačiau buvo sumokėjęs tik 3 467,03 Eur. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2024 m. gruodžio 20 d. suinteresuotas asmuo sumokėjo 1 000 Eur, t. y. tik po to, kai gavo pranešimą iš teismo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi, pagal pačios pareiškėjos pateiktus duomenis, suinteresuotas asmuo 2024 m. gruodžio 20 d. buvo sumokėjęs net gi daugiau, nei turėjo būti sumokėjęs pagal pačios pareiškėjos paskaičiavimą, t. y. 4 467,03 Eur. Nors suinteresuotas asmuo elgėsi nepateisinamai pasyviai ir nepateikė pirmosios instancijos teismui nei duomenų apie taikos sutarties sąlygų įvykdymą, nei atsiliepimo į pareiškėjos prašymą, tačiau ir pati pareiškėja, turėdama duomenis apie suinteresuoto asmens 2024 m. gruodžio 20 d. atliktą mokėjimą, šią aplinkybę nuo pirmosios instancijos teismo nutylėjo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas taip pat nesiėmė jokių veiksmų ir išsamiau neištyrė aplinkybių, susijusių su suinteresuoto asmens pareiškėjai nesumokėtos / mokėtinos skolos dydžiu, neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo, bet iš esmės pasikliovė vien tik pareiškėjos nurodytais abstrakčiais prašymo argumentais.

18. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo nevykdytų kitų taikos sutarties sąlygų, t. y. nebūtų atlikęs kitų mokėjimų pagal nustatytą grafiką, nėra. Pareiškėja, pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, tokių aplinkybių taip pat nenurodo, kaip minėta, iš esmės akcentuoja tik suinteresuoto asmens taikos sutartimi nustatyto skolos dalies nesumokėjimą už laikotarpį iki pasikreipimo į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi pačiai pareiškėjai pripažinus, kad pareiškėjas, nors ir pavėluotai, bet buvo atlikęs visus mokėjimus pagal taikos sutartimi nustatytą grafiką, šalims taikos sutartimi nesusitarus, kad neatliekant mokėjimų nustatytais terminais (vėluojant juos atlikti), suinteresuotas asmuo privalo grąžinti išieškotojai visą skolą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi vykdomasis raštas pareiškėjai buvo išduotas nepagrįstai. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo vis tik yra neįvykdęs / toliau nevykdo kitų skolos mokėjimų pagal taikos sutartimi nustatytą grafiką, pareiškėjai nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl laiku nesumokėtos taikos sutartimi išdėstytos konkrečios skolos dalies (šios nutarties 15 punktas).

19. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, kai yra nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, ir šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą, todėl suinteresuoto asmens S. B. atskirasis skundas patenkinamas, o Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Šalims nepateikus duomenų apie jų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas jų atlyginimo klausimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl klausimo dėl jų atlyginimo valstybei apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.