Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-190/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-01-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
1A-257-190/2018
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01303-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis, Gintaras Dzedulionis
Kaltinamasis
O. G.
Nukentėjusysis
G. K., E. G., S. K.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-190/2018Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01303-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio,

Sekretoriaujant G. S.,dalyvaujant prokurorei L. M.,išteisintajai O. G., jos gynėjai advokatei L. S.,nukentėjusiajai G. K., jos atstovui advokatui R. V.,nukentėjusiajam E. G., jo atstovui advokatui G. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. K., nukentėjusiosios S. K. atstovės advokatės A. P., nukentėjusiojo E. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo O. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį jai nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

G. K. atstovės prašymas dėl advokato išlaidų atlyginimo atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apylinkės teisme O. G. buvo kaltinama tuo, kad jog ji 2014 m. balandžio 19 d., apie 14.00 val., viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įvykus žodiniam konfliktui, įžūliais veiksmais aplinkinių akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą prieš G. K. ir E. G., kuris pasireiškė tuo, kad priėjusi prie nukentėjusiosios G. K. papurškė dujų balionėliu jai į veidą, kojomis spardė šašlykinę, kėdę, kuriai nukritus su rūbais juos trypė kojomis, daužė nuo stalo paimtas lėkštes, pribėgus į pagalbą E. G., ji (O. G.) dujų balionėliu papurškė jam į veidą, nagais draskė krūtinę, rankas, sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko kieme buvę aplinkiniai buvo įbauginti ir išsigandę, tokiu būdu ji sukėlė G. K. ir E. G. fizinį skausmą bei E. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, kairio peties apatinėje dalyje, odos nubrozdinimais krūtinėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiais veiksmais O. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.Išteisindamas O. G. dėl jai pareikštų kaltinimų apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiųjų ir liudytojo S. D. parodymai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip patikimas įrodymų šaltinis. Atsižvelgiant į įtemptus šalių santykius, nukentėjusieji E. G. ir G. K. gali siekti nepagrįstai apkaltinti O. G., siekdami jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, taip pat, apylinkės teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad S. K. ir S. D. galėtų duoti parodymus, kurie būtų nenaudingi jų motinai ir jos draugui, kuriam pagal E. G. parodymus pačiam galėtų grėsti teisinė atsakomybė. Apylinkės teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tik dviejų suinteresuotų pusių prieštaringi parodymai, keliantys abejones dėl O. G. kaltės. Šių abejonių pašalinimui, apylinkės teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, todėl jos aiškintinos O. G. naudai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. K. prašo pripažinti O. G. kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tenkinti apeliantės gynėjos prašymą priteisti proceso išlaidas pirmojoje instancijoje bei priteisti iš O. G. valstybės naudai turėtas ir būsimas išlaidas advokato teiktai antrinei tiesinei pagalbai apmokėti. Skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį apylinkės teismas vadovavosi išimtinai liudytojos T. B. parodymais, tačiau nevertino jos parodymų apie tą patį įvykį kitame ikiteisminiame tyrime, nors tie parodymai yra skirtingi. Apskritai paminėtos liudytojos parodymai yra nenuoseklūs, skirtingi. Akcentuoja, kad liudytoja teismo posėdyje teigė, kad buvo maždaug vieno metro atstumu nuo įvykio, tačiau nesugeba nurodyti jokių aplinkybių, kurios būtų naudingos nukentėjusiesiems, tačiau iškart akcentuoja tai, kas naudinga O. G.. Apeliantės vertinimu, tai, kad T. B. sieja artimi santykiai su L. ir V. Ž. patvirtina faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja su T. B. bendravo būtent Žuromskų bute įrengtu telefonu. Be to, nė vienas į įvykio vietą iškviestas policijos pareigūnas nebuvo nurodęs, kad bendravo su T. B.. Apeliantė taip pat abejoja apylinkės teismo nešališkumu, nes nuosprendyje iš esmės nepasisakyta dėl O. G. nusikalstamas veikos. Teigia, kad iš bylos duomenų matyti, kad išteisintoji puolė apeliantę dėl šios ankstesnio skundo policijai. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios S. K. atstovė advokatė A. P. prašo pripažinti O. G. kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, priteisti iš O. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad iš policijos pareigūno A. G. tarnybinio pranešimo matyti, jog O. G. neneigė, kad purškė dujų į veidą G. K.. Be to, pati O. G. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuosekli dėl savo veiksmų. Iš policijos pareigūno A. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme matyti, kad jis parodė, jog tai O. G. išprovokavo konfliktą, G. K. pripurškė dujų, matėsi, kad E. G. krūtinė ir pečiai apdraskyti. Pareigūnė D. S. parodė, kad T. B. buvo nurodžiusi, jog tiksliai visų aplinkybių negirdėjo. Be to, pati O. G. parodė, kad atsinešė dujų balionėlį ir jį panaudojo. Akcentuoja, kad apylinkės teismo argumentai yra prieštaringi, nes, viena vertus teigiama, kad G. K., E. G., S. K. ir S. D. parodymai yra nuoseklūs, tačiau vėliau abejojama šių asmenų parodymų patikimumu dėl jų tarpusavio prieštaravimų. Dėl O. G. veiksmų mažametė nukentėjusioji išgyveno stresą, patyrė sveikatos sutrikimų, kurių ji negalėjo simuliuoti. Skunde taip pat kvestionuojamas apylinkės teismo nešališkumas, nes, kaip nurodoma, teismas ne kartą išreiškė subjektyvią nuomonę, akivaizdžiai palaikydamas išteisintąją dėl to, kad ji viena augina vaiką ir vaikui priteistas išlaikymas yra nepakankamas. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. G. prašo pripažinti O. G. kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir priteisti iš O. G. turėtas ir būsimas išlaidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos T. B. parodymais ir atmetė kitų asmenų, kurie tiesiogiai matė įvykį, parodymus. Minėta liudytoja buvo nenuosekli, nes teigė, kad matė, kaip buvo smurtaujama prieš O. G., nurodė netgi būdą – ranka, tačiau, kita vertus, tame pačiame teismo posėdyje sakė, jog nematė smurtavimo fakto, o apie jį suprato tik iš aplinkybių. Kito ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo pradėtas E. G. atžvilgiu, metu, ši liudytoja buvo nurodžiusi, jog nematė, kad E. G. muštų išteisintąją. Akcentuoja, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T. B. bendrijos pirmininką pasikvietė telefonu, nes ji pati teigė, kad iki jo bėgo (ėjo). Pabrėžia, jog T. B. ir išteisintosios santykiai yra draugiški ir ši liudytoja gali būti suinteresuota išteisintajai palankių parodymų davimu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusieji ir jų atstovai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Šioje baudžiamojoje byloje pateikti trys apeliaciniai skundai dėl apylinkės teismo nuosprendžio. Įvertinusi visų skundų turinį ir juose dėstomus argumentus bei prašymus, apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju tikslinga visų apeliacinių skundų argumentus vertinti nuosekliai, juos apibendrinant ir neskirstant apygardos teismo sprendimo į atskiras dalis. Pažymėtina, kad visuose pateiktuose apeliaciniuose skunduose dėstomi panašaus pobūdžio argumentai, atkreipiamas dėmesys į iš esmės tapačias aplinkybes.Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama liudytojos T. B. parodymų vertinimui. Apeliantų teigimu, liudytoja yra nenuosekli, sąmoningai duoda išteisintajai palankius parodymus. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka apygardos teismas išsireikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-01304-14 medžiagą (šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal O. G. skundą). Apklausiama šio ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. B. parodė, kad girdėjo O. (G.) verkimą, matė, kad ji gulėjo ant žemės o E. (G.) buvo prie jos (ikiteisminio tyrimo medžiagos psl. Nr. 10). Šiuos parodymus liudytoja davė praėjus 3 mėnesiams nuo nagrinėjamo įvykio. Apklausiama teismo posėdyje liudytoja jau parodė, kad matė, jog G. G. mušė O. G.. Taigi, sutiktina, kad liudytojos T. B. parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs ir identiški ikiteisminio tyrimo metu (pažymėtina, ne šios bylos ikiteisminio tyrimo metu) bei apklausiant ją teismo posėdyje. Nepaisant to, apygardos teisėjų kolegija vertina, jog iš šios liudytojos parodymų galima matyti, jog ir išteisintoji aptariamoje situacijoje galėjo nukentėti nuo E. G. veiksmų. Liudytojai L. bei V. Ž. taip pat patvirtino, kad jiems paskambinusi T. B. pranešė, kad smurtaujama prieš O. G.. Taigi, minėta liudytoja nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad jos matytoje situacijoje labiau nukentėjusioji, silpnesnioji pusė buvo O. G. ir šie liudytojos parodymai yra esminiai. Be kita ko svarbu, jog liudytoja T. B., būdama senyvo amžiaus, galėjo bijoti E. G., ką buvo nurodžiusi vėliau procese (jog bijo E. G.) ir dėl to teigti, kad nematė E. G. galimai neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, ne tik liudytojos T. B. parodymai yra reikšmingi, tačiau ir iš liudytojų V. ir L. Ž. parodymų matyti, jog liudytoja T. B. būtent jiems paskambino ir pranešė apie konfliktą. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nė vienas šių liudytojų neturi suinteresuotumo duoti išteisintajai palankius ar apeliantams nepalankius parodymus. Nepaisant to pažymėtina, kad tiek T. B., tiek V. Ž. buvo nurodę, kad E. G. dažnai būdavo agresyvus, vartodavo necenzūrinę leksiką, jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka (matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-01304-14 medžiagos, psl. Nr. 30-32), kas taip pat yra reikšminga vertinant nagrinėjamos situacijos aplinkybes. Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo bendrauta telefonu su liudytoja T. B., kuomet ši atsisakė duoti parodymus, nes bijo E. G.. Pats E. G. tik teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo mušamas iešmu, o ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nebuvo nurodęs, taip pat nėra pagrindo remtis nukentėjusiojo teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo metu jo apklausų protokolai surašyti netinkamai, nes jis pats vieną kartą papildė savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o kitų apklausų (ir jo parodymų) turinį patvirtino savo parašu. Policijos pareigūno A. G. tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, jog atvykus į įvykio vietą sužalojimai buvo matyti tiek ant G. G., tiek ant O. G., o O. G. pripažino, jog purškė dujų G. K., nes ši jai buvo įrėmusi iešmą į krūtinę (t. 1, b. l. 9). Kitaip tariant, byloje iš esmės nekyla ginčo, kad tarp šalių kilo konfliktas, kurio metu abiejų šalių veiksmai buvo aktyvūs. Dėl šių aplinkybių atmestini apeliacinių skundų argumentai dėl to, kad O. G. elgėsi nusikalstamai purkšdama dujas, nes tokie jos veiksmai buvo atsakas ar atsvara kitos šalies veiksmams. Tokiose gyvenimiškose situacijose, kai dvi konfliktuojančios pusės viena kitos atžvilgiu naudoja fizinę ar psichinę prievartą, nustatyti objektyviąją tiesą yra sudėtinga, o kartais ir apskritai neįmanoma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje situacijoje abiejų šalių veiksmai yra kvestionuotini, todėl O. G. pripažinimas kalta prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams, nes būtų paremtas tik prielaidomis. Apeliaciniuose skunduose, be kita ko, keliamas klausimas dėl to, kam (kokiu tikslu) išteisintoji atvyko į sodą. Apygardos teismo vertinimu, šių aplinkybių nustatymas nėra reikšmingas. Visų pirma, O. G. atvyko į nuosavą sodą. Antra – tiek išteisintoji, tiek E. G. bei G. K. yra suaugę, pakankamai gyvenimiškos patirties turintys žmonės, todėl vien kelių tarpusavyje nesutariančių asmenų buvimas toje pačioje teritorijoje nėra pagrindas konfliktui. Apygardos teismas sutinka su išteisintosios gynėjos pozicija, išdėstyta apygardos teismo posėdžio metu, kad vien tai, jog apylinkės teismas byloje esančius vaikų parydomus vertino ne taip, kaip norėtų nukentėjusieji, nesudaro pagrindo pripažinti tokį vertinimą esant neteisingą. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai argumentuota, kodėl apylinkės teismas atsisako remtis S. D. parodymais ir apygardos teismo teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismo argumentams, jų nekartoja. S. K. atstovės apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji patyrė stresą dėl išteisintosios veiksmų ir pan. Šių argumentų kontekste pabrėžtina, kad, kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, jog visi konflikto dalyviai atliko vienokius ar kitokius veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos S. K. psichologinei, emocinei būsenai. Be to, kaip teisingai pažymėjo išteisintosios gynėja – būtent G. K. iniciatyva teisme buvo apklausiama S. K., todėl netikslinga akcentuoti mažametės liudytojos būseną duodant parodymus apylinkės teismo posėdžio metu. Baudžiamojoje teisėje galioja principas, jog visos abejonės byloje yra aiškinamos kaltinamojo naudai, tai reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018). Šioje baudžiamojoje byloje apygardos teismas nenustatė neginčijamų išteisintosios kaltės įrodymų. Iš esmės panašūs nukentėjusiųjų parodymai, suprantama, gali būti vertinami kaip kaltę pagrindžiantys įrodymai, tačiau vertinant asmenų parodymus procese yra būtina atsižvelgti į tai, kokį santykį su nurodomomis aplinkybėmis turi konkretus parodymus duodantis asmuo. Šiuo konkrečiu atveju E. G. ir G. K. yra artimi vienas kitam, o išteisintoji – buvusi E. G. sutuoktinė. Be to, ir pačios konflikto šalys buvo nurodžiusios, jog jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški.Taigi, šioje byloje nustatyta, kad tarp išteisintosios ir dviejų nukentėjusiųjų iš tiesų vyko konfliktas. Konflikto priežastys – buitinės ir abiejų šalių veiksmai buvo aktyvūs, be to – abi konflikto šalys turi suinteresuotumą apsunkinti viena kitai teisinę padėtį. Tokiu atveju apygardos teismas remiasi bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų parodymais, kurie aptarti aukščiau. Nesiremti T. B. bei V. ir L. Ž. parodymais, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo. Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad T. B. gali būti suinteresuota išteisintajai palankių parodymų davimu, nes tokią versiją patvirtinančių duomenų byloje nėra, o tokio pobūdžio teiginiai yra tik nukentėjusiųjų subjektyvi nuomonė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kai kuriuos nukentėjusiųjų parodymų netikslumus ir prieštaravimus. Štai E. G. iš esmės teigė, kad išteisintoji jį užsipuolė, naudojo prieš jį smurtą ir t.t., tačiau, sekant tolesniais jo parodymais, jis viena ranka sulaikė išteisintąją (prieš kurios neva smurtą prieš keletą akimirkų nesugebėjo apsiginti) ir dar paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą.Įvertinus visumą aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo pripažinti O. G. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios S. K. atstovės advokatės A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Dzedulionis(parašai)Stasys LemežisVladislavas LenčikasNuorašas tikrasTeisėjas Vladislavas Lenčikas