Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-26 · Administracinė byla Nr. I-6320-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-26
Bylos Nr.
I-6320-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00946-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, Kybartų pataisos namų
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6320-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00946-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui J. M., atsakovo atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos ir Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. M. skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) ir Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2014–2015 metų laikotarpiu buvo apie 10 kartų konvojuojamas iš Kybartų PN į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – Kauno TI), Lukiškių tardymo – izoliatorių (toliau – Lukiškių TI-K) ir Lazdijų areštinę. Konvojavimo metu buvo pažeistos jo teisės, nes automobilis, kuriuo pareiškėjas buvo konvojuojamas, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Minėtame automobilyje nebuvo lango, per kurį patektų dienos šviesa, saugos diržų, avarinio išėjimo. Konvojavimo automobilyje nebuvo užtikrintas minimalus 1,3 kvadratinių metrų plotas vienam konvojuojamam asmeniui. Kybartų PN nuo 2015-10-19 pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę ir gyveno kamerose, kuriose be jo buvo dar trys asmenys, o plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų (3,6 kv. m.). Kybartų PN administracija jam apribojo galimybę naudotis bendra virtuve, laisvalaikiu žiūrėti televizorių, lankyti koplyčią. Davė pasirašyti tuščią blanką, kad sutinka būti užrakintas kameroje 24 val. per parą. Toks elgesys neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Bausmių vykdymo kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas patyrė neigiamus psichologinius ir moralinius išgyvenimus, buvo žeminamas jo orumas, todėl prašė priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas VST atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9–11), prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014–2015 metų laikotarpiu pareiškėją konvojavo 12 kartų. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus, jie buvo tinkami konvojavimui vykdyti, o pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visi VST naudojami specialieji konvojavimo automobiliai yra įvertinti atitikimo registracijos liudijime paskelbtiems tikslams požiūriu. Privalomoji transporto priemonių apžiūra vykdoma periodiškai. Norminiai teisės aktai nereglamentuoja langų įrengimo specialiųjų automobilių kamerose. Sėdimos vietos techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiame transporte privalo būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 109 punktu, VST užtikrina, kad specialios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Pareiškėjas skundų dėl jo konvojavimo sąlygų konvojaus viršininkui nereiškė.

Atsakovo atstovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 79–81), prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015-10-19 Kybartų PN direktoriaus įsakymu, laikotarpiui nuo 2015-10-19 iki 2016-01-12 pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, o nuo 2016-01-12 trims mėnesiams perkeltas į kamerų tipo patalpas. Bendras pareiškėjui tekęs patalpų plotas buvo 4,1 kvadratinio metro, t. y. didesnis nei numatyta. Kybartų PN pareigūnai, užrakindami drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų kamerų duris, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, o siekia užtikrinti drausmės grupės kamerose laikomų nuteistųjų interesus bei esant jų pageidavimui, kai kurių kamerų duris rakina ne tik nakties, bet ir dienos metu. Kybartų PN drausmės grupės patalpos įrengtos pagal teisės aktuose numatytus drausmės grupės įrengimo reikalavimus. Jose yra bendras šaldytuvas, televizorius ir elektrinė viryklė maistui gaminti. Pareiškėjas pageidavo dienos metu jį laikyti užrakintą kameroje, t. y. savo noru apribojo sau galimybę naudotis bendru šaldytuvu, televizoriumi bei elektrine virykle.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo konvojavimą 2014-2015 metais ir laisvės atėmimą Kybartų PN 2015 - 2016 metais.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK, Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas teigia, jog vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-256 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų izoliavimo reikalavimų (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą ir kt.

Pagal atsakovo atstovų VST ir Kybartų PN pateiktus duomenis (b. l. 9, 14, 17, 20, 23, 26, 29, 32, 35, 38, 41, 44, 47, 82) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 iki 2015 metų buvo konvojuotas šiomis dienomis: 2014-07-03, 2014-09-16, 2014-09-18, 2014-10-09, 2014-11-06, 2015-01-20, 2015-02-03, 2015-02-17, 2015-02-26, 2015-03-03, 2015-03-10, 2015-03-19. Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos) (b. l. 12–75). Nors pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo automobiliuose jam nebuvo užtikrintas minimalus 1,3 kv. m. plotas, tačiau, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu. Atsakovo atstovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobiliuose įrengtų sėdimų vietų skaičių patvirtina, kad asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų. Konvojuojamų asmenų skaičius nuolat kito, t. y., vieni buvo tam tikruose pasikeitimo ar paskirties punktuose perduodami, kiti - paimami į konvojų iš atsakingų įstaigų (b. l. 14–47).

Pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo lango, per kurį patektų dienos šviesa, saugos diržų, avarinio išėjimo, automobiliai neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas pažymi, kad norminiai teisės aktai nereglamentuoja langų įrengimo specialiųjų automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 punktas nenumato saugos diržų specialiajame transporte įrengimo. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ ir UAB “Kauno techninės apžiūros centro” išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 50, 53, 56, 59, 62, 65, 68, 71, 74, 77), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 49, 52, 55, 58, 61, 64, 67, 70, 73, 76) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl atsarginio išėjimo, langų, saugos diržų neįrengimo kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Pareiškėjas teigia, kad Kybartų PN nuo 2015-10-19 buvo perkeltas į drausmės grupę ir gyveno kamerose, kuriose be jo buvo dar trys asmenys, o plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 4 dalis nustato, kad pataisos įstaigų administracija turi teisę laikyti izoliuotus inter alia rėžimą pažeidinėjančius nuteistuosius. BVK 75 straipsnio 2 dalis (2006-01-01 redakcija) nustatė, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų pareiškėjas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN atlieka nuo 2014-07-03 (b. l. 79). Kybartų PN drausmės komisijos 2015-10-19 Nr. 5/50-1737 teikimu (b. l. 88), dėl sistemingo pataisos įstaigos rėžimo pažeidinėjimo pareiškėją pasiūlyta 6 mėnesiams perkelti iš paprastosios į drausmės grupę. Iš bylos medžiagos matyti (b. l. 89–92), kad pareiškėjui ši nuobauda buvo skirta už alkoholio vartojimą. Kybartų PN direktoriaus 2015-10-19 įsakymu Nr. 1/16-193 (b. l. 83) pareiškėjas perkeltas iš antro nuteistųjų būrio 205 kambario į šeštą nuteistųjų būrį 104 kambarį (drausmės grupę). Kybartų PN 2016-01-07 direktoriaus įsakymu Nr. 1/16-4 (b. l. 84), pareiškėjas iš šešto nuteistųjų būrio perkeltas į KTP būrį 125 kamerą. Pareiškėjas Kybartų PN direktoriaus 2016-01-12 nutarimu Nr. 5/4826 (b. l. 93) į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams perkeltas dėl bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimo. Iš bylos medžiagos (b. l. 94–98) matyti, kad pareiškėjui ši nuobauda skirta už tai, kad jis atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ajame nuteistųjų būryje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs administracijos jam skirtas drausmines nuobaudas.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015-10-19 perkėlus jį į drausmės grupę ir gyvenant kamerų tipo patalpose, nebuvo užtikrintas minimalus vienam nuteistajam skiriamas plotas gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 d. įsakymu Nr. 1R-85 pakeistų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Įsakymas Nr. 1R-85) 11¹ punktas, įsigaliojęs 2010 m. balandžio 30 d., nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus); – 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Iš atsakovo pateiktų duomenų, kurių pareiškėjas neginčija, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-10-19 iki 2015-10-25 bausmę atliko kameroje Nr. 104, kurios plotas – 16,49 kv. m., iš viso kameroje buvo laikomi 4 asmenys, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,12 kv. m.; laikotarpiu nuo 2015-10-26 iki 2015-11-11 bausmę atliko kameroje Nr. 103, kurios plotas – 16,49 kv. m., iš viso kameroje buvo laikomi 2 nuteistieji, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 8,25 kv. m.; pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-11-12 iki 2016-01-06 buvo laikomas kameroje Nr. 116, kurios plotas – 16,49, šiuo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 4,12 iki 5,5 kv. m. ploto; laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2016-03-22 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 125, kurios plotas 10,57 kv. m., šiuo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas sudarė nuo 5,29 iki 10,57 kv. m. (b. l. 85, 144). Ginčui aktualiu laikotarpiu mažiausias pareiškėjui tekęs kameros plotas sudarė 4,12 kv. m. ir buvo didesnis, nei Įsakymo Nr. 1R-85 11¹ punktu nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu, pagrindo nėra.

Pareiškėjas teigia, kad Kybartų PN administracija jam apribojo galimybę naudotis bendra virtuve, laisvalaikiu žiūrėti televizorių, lankyti koplyčią. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas pats pageidavo gyventi atskirai nuo kitų į drausmės grupę paskirtų nuteistųjų, ir kad kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, durys būtų rakinamos ne tik nakties, bet ir dienos metu. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad tokią praktiką, kai asmuo jo paties prašymu yra laikomas užrakintas kameroje 2010-09-02 pažymoje Nr. 4D-2010/1-661/3D Seimo kontrolierius pripažino nepažeidžiančia nuteistųjų interesų. Pareiškėjas savo paties noru apribojo savo galimybę naudotis bendra virtuve, šaldytuvu ir kt. (b. l. 80).

Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros viršininko 2016-03-29 tarnybiniame pranešime Nr. 1/8-1044 (b. l. 148) nurodyta, kad pareiškėjas drausmės komisijos posėdžio metu išreiškė žodinį pageidavimą jam paskirtos nuobaudos atlikimo metu nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ laikyti jį užrakintą kameroje, tačiau rašytinio prašymo nerašė. Todėl jis buvo apgyvendintas drausmės grupės kameroje Nr. 104, kurioje paskirtas nuobaudas atlikinėjo kiti nuteistieji, pateikę rašytinius prašymus laikyti juos užrakintus kameroje (b. l. 149–150). Atsižvelgiant į nuteistųjų pageidavimą, kamera buvo laikoma užrakinta, o joje esantiems nuteistiesiems neleista naudotis bendra virtuve, televizoriumi ir šaldytuvu. Iš atsakovo atstovo Kybartų PN pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016-01-12 Kybartų PN direktoriui pateikė prašymą Nr. 5/30B6-131 (b. l. 99), kuriame išreiškė pageidavimą atliekant nuobaudą drausmės grupėje nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ laikyti užrakintą kameroje.

BVK 75 straipsnio (redakcija iki 2016-04-01), kuris reguliuoja drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, 2 dalis nustatė, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, pareiškėjas buvo išreiškęs pageidavimą jam paskirtos nuobaudos metu nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ būti užrakintam kameros tipo patalpoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutinkantis su administracijos sprendimu laikyti jį užrakintą kameroje ir tuo pačiu apribojus jam galimybę naudotis drausmės grupės bendru šaldytuvu, televizoriumi ir elektrine virykle, turėjo galimybę reikšti skundus ir pageidavimus Kybartų PN administracijai, o taip pat prašyti jį perkelti iš dienos metu rakinamos į dienos metu nerakinamą kamerą. Teismas pripažįsta, kad siekiant užtikrinti drausmės grupei priskirtų nuteistųjų interesus, jų saugumą bei esant pačių nuteistųjų pageidavimui, yra pateisinama, kad kai kurių kamerų durys yra rakinamos dienos metu, o kartu atsiranda neišvengiami apribojimai naudotis bendromis drausmės grupės patalpomis ir jose esančiais prietaisais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo buvimo drausmės grupėje būtų reiškęs skundus ar prašymus įstaigos administracijai dėl savo kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu laikytini nepasitvirtinusiais. Iš atsakovo atstovo pateikto Kybartų PN direktoriaus 2015-10-06 Įsakymu Nr. 1/10-298 (b. l. 146) patvirtinto nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko (b. l. 147) matyti, kad 6 būrio (drausmės grupės) nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė trečiadieniais nuo 9.30 iki 10.30 val. lankytis koplytėlėje, o taip pat nustatytu laiku naudotis taksofonu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė lankytis įstaigos koplytėlėje nebuvo pažeista.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo konvojavimo ir kalinimo metu. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo J. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras