Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-218-485/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
1S-218-485/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
F. H.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-218-485/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31273-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo F. H. (F. H.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 91-269 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam F. H.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. F. H. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. sausio 28 d., jos pabaiga – 2020 m. rugsėjo 26 d. Komisijos posėdžio dienai – 2019 m. gruodžio 19 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 9 mėnesiai 7 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 91-269 priimtas sprendimas nuteistajam F. H. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 91-269 taikyti nuteistajam F. H. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi tikrovės neatitinkančiais prokuroro skundo teiginiais. Prokuroras neteisingai nurodė, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią jam paskirtos bausmės dalį, kadangi jis yra atlikęs pusę bausmės. Be to, tikrovės neatitinka ir teiginiai, kad nuteistajam vis dar išlieka kriminogeniniai jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką įvertinta kaip žema (25 balai). Jo nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio, jis niekada negyveno kriminalinio gyvenimo. Teiginys, kad nuteistasis nelankė anoniminių alkoholikų užsiėmimų, taip pat yra nepagrįstas ir pridedama jų lankymą patvirtinanti pažyma.

5.2. Pasak nuteistojo, prokuroras neteisus teigdamas, kad nuteistasis savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis nesieks. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą, o taip pat ir iki bausmės atlikimo pataisos namuose, nuteistasis dirbo, o nusikalto atsitiktinai.

5.3. Nuteistasis prašo ištirti, ar pirmosios instancijos teismo nutartis nėra korupcinio pobūdžio.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis F. H. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), jis Komisijai pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo atliktos ir likusios neatliktos bausmės dalį, o į minimalų jos dydį atsižvelgė tiek, kiek tai būtina BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo taikymo reikalavimų atitikčiai įvertinti. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (25 balai) ir per bausmės atlikimo laikotarpį ji sumažėjo 9 balais, tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro itin reikšmingas – 17 dinaminių svertinių taškų, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, skaičius, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Nuteistasis, skunde dėstydamas savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus, akcentuoja prokuroro apylinkės teismui pateiktame atsiliepime nurodytus argumentus. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas tiek Komisijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, tiek ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Taigi, būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo jam individualiame socialinės reabilitacijos nustatytas priemones jo pažangą įvertinant tiek nusikalstamą veiką, tiek ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumoje, sprendžiama, ar nuteistojo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis, taigi, priešingai nei teigiama skunde, prokuroro atsiliepime nurodytos aplinkybės teismo, sprendžiančio klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, imperatyviai nesaisto, kadangi, visų pirma, įvertinama nuteistojo pažanga aptartų aplinkybių visumoje.

11. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis drausmine tvarka baustas nebuvo, vieną kartą paskatintas, nuo 2019 m. vasario mėn. dirba, dalyvauja organizuojamuose būrio renginiuose, sporto turnyruose, palaiko socialinius ryšius su sugyventine. Be to, jis tinkamai laikėsi ir Komisijos nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui, ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

12. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du kriminogeniniai veiksniai, vienas kurių yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nusikalstamą veiką, dėl kurios nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistasis skunde pateikė duomenis apie jo išklausytą Anoniminių alkoholikų užsiėmimų programą, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis, nors ir kryptingai siekia atsisakyti priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, tačiau jo pastangos šiuo metu nėra pakankamos, kadangi jis mažai suvokia alkoholio paveikto asmens elgesio galimą žalą tiek jam pačiam, tiek ir aplinkiniams, taigi jis nesuvokia alkoholio įtakos jo agresyviam elgesiui. Todėl nepaisant nuteistojo skundo argumentų, kad jo nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio nei jam būdingo elgesio modelis, tačiau iki šiol egzistuojantis jo nepakankamai kritiškas šio kriminogeninio veiksnio vertinimas šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Be to, nuteistajam kaip kriminogeninis veiksnys vis dar išlieka jo mąstymas ir elgesys. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, matyti, kad šis krimingeninis veiksnys nuo ankstesniojo vertinimo nepakito ir vis dar sudaro 10 dinaminių riziką nusikalsti lemiančių balų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo savianalizė vidutinė, jam sudėtinga įvardyti blogas savo elgesio savybes, jis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kaip didžiausią savo turimą problemą išskiria tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu nuteistojo pažanga pataisos proceso metu įsisąmoninant galimas konfliktų metu kilti pasekmes ir atpažįstant problemas bei keičiant sprendimų priėmimo įgūdžius nėra pakankama, ką iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo skundo teiginiai, kad kriminogeniniai veiksniai jam nustatyti nepagrįstai.

14. Pažymėtina ir tai, kad manymo apie nepakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu nepašalina jo teigiamos nuostatos į darbą bei darbinė veikla. Nuteistasis buvo dirbantis asmuo ir nusikalstamos veikos įvykdymo metu, tačiau, neeliminavus alkoholio vartojimo rizikos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui bei savo mąstymo nekoreguojant teigiama linkme, įsisąmoninant netinkamas konfliktų sprendimo strategijas, nėra pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Skunde nuteistasis aukštesnės instancijos teismo prašo įvertinti, ar skundžiama apylinkės teismo nutartis nėra korupcinio pobūdžio. Jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nuteistasis nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, teisėtai ir pagrįstai rėmėsi baudžiamojo proceso bei bausmių vykdymo įstatymais, ir padarė motyvuotas išvadas dėl nepakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu.

16. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus elgesio, išėjus į laisvę modelius, mažinant žalingo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo riziką. Tai padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 91-269 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam F. H., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo F. H. (F. H.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika