- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- 1S-87-380/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00597-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- M. A.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 1-297-586/2012) M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu M. A. paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis M. A. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. spalio 18 d., o 2012 m. spalio 22 d. buvo pateiktas vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos skyriui pagal nuteistojo gyvenamąją vietą.
2. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi nutarta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu M. A. paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pakeisti 90 parų areštu. Bausmę paskirta atlikti areštinėje. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. A. sulaikymo momento. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. vasario 5 d., buvo atiduota vykdyti 2013 m. vasario 7 d.
3. 2022 m. liepos 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gauti nuteistojo M. A. gynėjo advokato O. Šibkovo prašymai, kuriais jis prašė: pripažinti, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas dėl arešto bausmės; iki prašymo išnagrinėjimo sustabdyti vykdomą M. A. arešto bausmę; įskaityti į arešto bausmę, vykdomą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamąjį įsakymą, suėmimo ir laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo vykdoma M. A. Jungtinėje Karalystėje pagal Snaresbrook Karališkojo teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendį ir suėmimo laikotarpį, kurio metu buvo sprendžiamas M. A. ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką klausimas.
4. Skundžiama 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas minėtų nuteistojo M. A. gynėjo advokato O. Šibkovo prašymų netenkino.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Skundu nuteistojo M. A. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą arba pakeisti teismo nutartį; 2) pripažinti, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas dėl arešto bausmės, paskirtos M. A. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi; 3) įskaityti į arešto bausmę, vykdomą M. A. pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamąjį įsakymą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį suėmimo ir laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo vykdoma M. A. Jungtinėje Karalystėje pagal Snaresbrook Karališkojo teismo 2019 m. birželio 28 d. teismo nuosprendį ir suėmimo laikotarpį, kurio metu buvo sprendžiamas M. A. ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką klausimas; 4) iki skundo išnagrinėjimo sustabdyti M. A. vykdomą arešto bausmę Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi, paleidžiant M. A. iš arešto bausmės iki šio skundo išnagrinėjimo.
5.1. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja baudžiamajam įstatymui, todėl turi būti panaikinta. Teigia, kad BK 96 straipsnio, reglamentuojančio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį, 1 dalies 1 punkto b) papunktyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 2 metų. Teigia, kad prašyme buvo nurodyta, kad M. A. arešto bausmė buvo paskirta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi, todėl nuo šios nutarties priėmimo iki šios dienos, kai pradėta vykdyti ši bausmė, praėjo daugiau nei 9 metai. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas.
5.2. Pažymi, kad 2022 m. liepos 21 d. prašyme buvo nurodoma, kad M. A. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje 2018 m. gruodžio 14 d. ir nuo tos dienos visą laiką buvo sulaikytas ir suimtas. Todėl, net vertinant, kad senaties eiga buvo sustojusi, ji atsinaujino M. A. sulaikymo dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 14 d. Nurodo, jog M. A. buvo sulaikytas 2022 m. liepos 12 d. Vilniaus oro uoste po to, kai jis atvyko iš Jungtinės Karalystės ir jam buvo pradėta vykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi paskirta arešto bausmė. Tokiu būdu nuo M. A. sulaikymo dienos 2018 m. gruodžio 14 d. iki pradėjimo vykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi paskirtą arešto bausmę, kuri buvo pradėta vykdyti 2022 m. liepos 12 d., praėjo daugiau nei treji metai, taigi suėjo nutarties vykdymo senatis.
5.3. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu šiurkščiai pažeidė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai vertina BK normas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Pabrėžia, kad BK 96 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas vienareikšmiškai nustato, kad asmens vengimo atlikti bausmę faktas pasibaigia nuo jo sulaikymo dienos, nepriklausomai nuo to, kur ir kokiu pagrindu buvo sulaikytas asmuo. BK normoje nėra nurodyta, kad asmuo turi būti sulaikytas būtent paskirtos bausmės atlikimui. Šios normos aiškinimas yra pagrįstas faktu, kad po sulaikymo asmuo praranda galimybę vengti atlikti bausmę, jo buvimo vieta tampa žinoma, bei tuo, kad sulaikius asmenį, jis nebeturi galimybės slėptis ar vengti bausmės vykdymo. Pagal nusistovėjusią Aukščiausiojo Teismo praktiką asmens sulaikymas kitoje šalyje pripažįstamas sulaikymu, atitinkančiu BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad asmens sulaikymas ne jau paskirtos bausmės atlikimui, o dėl naujai padarytos baudžiamosios veikos, atitinka sulaikymo apibrėžimą BK 96 straipsnio 3 dalies prasme. Šiems teiginiams pagrįsti cituoja kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7371/2011 ir daro išvadą, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė „baudžiamojo įstatymo vertinimo klaidą“ ir „prieštaravo Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai“, todėl akivaizdu, kad nuo M. A. sulaikymo Jungtinėje Karalystėje 2018 m. gruodžio 14 d. bausmės vykdymo senaties eiga atsinaujino.
5.4. Nuteistojo gynėjo manymu tai reiškia, kad M. A. arešto bausmė šiuo metu yra vykdoma nepagrįstai, nesant teisinio pagrindo ir tiesiogiai pažeidžiant BK 96 straipsnio nustatytą teisinį reguliavimą. Skunde pabrėžiama, kad nuo sulaikymo 2018 m. gruodžio 14 d. jis nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, o tai reiškia, kad apkaltinamojo nuosprendžio senatis laikotarpiu nuo jo sulaikymo 2018 m. gruodžio 14 d. iki jo atvykimo į Lietuvą 2022 m. liepos 12 d. nebuvo sustojusi. Taigi, senaties eigai atsinaujinus 2018 m. gruodžio 14 d., M. A. sulaikymas 2022 m. liepos 12 d. buvo neteisėtas ir nepagrįstas, nes tuo metu vykdymo senatis jau buvo pasibaigusi, nes nuo M. A. sulaikymo buvo praėję daugiau nei 3 metai.
5.5. Nuteistojo gynėjas teigia, jog teismas turėtų išnagrinėti ir tai, ar M. A. apskritai vengė bausmės atlikimo, nes vertinant, ar asmuo vengė bausmės vykdymo, yra svarbus būtent nuteistojo tikslas – išvengti baudžiamosios atsakomybės, asmuo turi tikslingai slėptis ir vengti atsakomybės. M. A., be abejonės, suprato, kad jam paskirta bausmė, tačiau nesuprato, kad išvykdamas iš Lietuvos Respublikos taip pažeis įstatymą. Pažymi, kad M. A. nieko nedarė, kad trukdytų nustatyti jo buvimo vietą ar tapatybę, ar išvengtų nuosprendžio vykdymo. M. A. išvyko į Jungtinę Karalystę ne siekdamas pasislėpti ir vengti bausmės vykdymo, o siekdamas susirasti ten darbą. M. A. niekada nesislėpė nuo bausmės vykdymo, būdamas Jungtinėje Karalystėje gyveno oficialiai, dirbo. Gynėjo turimais duomenimis dėl M. A. niekada nebuvo išduotas Europos arešto orderis, Lietuvos Respublikoje nebuvo paskelbta jo paieška. Nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties priėmimo iki naujos nusikalstamos veikos padarymo Jungtinėje Karalystėje praėjo beveik 5 metai, todėl vertintina ir tai, ar senaties eiga tuo laikotarpiu buvo sustojusi. Nors išvykdamas į Jungtinę Karalystę M. A. suprato, kad jam paskirta bausmė, tačiau iš Lietuvos jis išvyko ne siekdamas pasislėpti, o norėdamas įsidarbinti. Todėl nuteistojo gynėjas mano, kad jeigu būtų pripažinta, kad M. A. bausmės atlikimo nevengė ir nesislėpė, bausmės vykdymo senatis jam suėjo dar 2016 m. sausio 28 d.
5.6. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog 2022 m. liepos 21 d. prašyme buvo išdėstyti argumentai ir dėl „įskaitymo į arešto bausmę bausmės laikotarpius, atliktus M. A. būnant suimtu ir atliekant laisvės atėmimo bausmę Jungtinėje Karalystėje“. Skunde cituojamos BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatos ir nurodoma, kad M. A. Jungtinėje Karalystėje buvo suimtas 2018 m. gruodžio 14 d. ir buvo laikomas suimtas iki jo atvykimo į Lietuvos Respubliką 2022 m. liepos 12 d., kai atvykus į Lietuvą jis buvo suimtas ir nukreiptas atlikti arešto bausmės, paskirtos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi. Nuteistojo gynėjo nuomone skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė nemotyvuotą ir neargumentuotą išvadą, kad šiuo atveju „nėra ką įskaityti į bausmės laiką, nes M. A. nebuvo laikomas suimtu už Lietuvoje padarytus nusikaltimus“. Nuteistojo gynėjas teigia, jog skundžiama nutartis prieštarauja „dabartinei teismų praktikai, pagal kurią suėmimo ir laisvės atėmimo laikotarpiai, atlikti atliekant bausmę pagal kitus nuosprendžius, priimtus Lietuvoje ar kitoje šalyje, turi būti įskaitomi remiantis BPK 347, 63, 65, 66 straipsnių reikalavimais, kadangi bausmės turi būti arba bendrinamos, arba teismas turi nustatyti bausmių vykdymo tvarką remiantis BPK 347 straipsniu. M. A. atžvilgiu tokios BPK numatytos procedūros nebuvo atliktos“. Bet kuriuo atveju nuteistojo gynėjas mano, kad nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties priėmimo iki M. A. sulaikymo Jungtinėje Karalystėje 2018 m. gruodžio 14 d. praėjo daugiau nei 3 metai, todėl bausmė M. A. neturi ir negali būti vykdoma.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
6. Skundas atmestinas.
7. Išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundą, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria atmesti nuteistojo M. A. gynėjo advokato O. Šibkovo prašymai, yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų ir nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytiems motyvams.
8. Aukštesnysis teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo skunde dėstomais argumentais, jog šiuo metu yra suėjęs Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamojo įsakymo ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties vykdymo senaties terminas.
9. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo bausmės pagrindas. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kai įvykdytos visos nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 96 straipsnio nuostatas.
10. BK 96 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kai neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas. Minimo straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad nevykdomas nuosprendis, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Iš nuteistojo gynėjo skundo turinio galima spręsti, jog būtent vadovaudamasis minėtu pagrindu jis ir prašo pripažinti, kad yra suėjęs nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Tačiau BK 96 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pagal minimo straipsnio 2 dalies dispoziciją, šio straipsnio nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Taip pat numato, jog nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal teismų praktiką, vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pvz., slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Senaties eiga nutrūksta, jei nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką.
11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad M. A. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir įpareigotas per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. spalio 18 d., o 2012 m. spalio 22 d. buvo pateiktas vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos skyriui pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Nuteistajam M. A. priežiūra buvo vykdoma nuo 2012 m. spalio 24 d., nuteistasis su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis buvo pasirašytinai supažindintas 2012 m. spalio 30 d. Nors M. A. nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2012 m. spalio 23 d. dirbo, vėliau registravosi darbo biržoje, tačiau nuo 2012 m. lapkričio 27 d. jis buvo išregistruotas iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėnesius, nes neatvyko pas tarpininką nustatytu laiku priimti darbo pasiūlymą. Be to, M. A. iki 2012 m. lapkričio 30 d. neatlygintinai išdirbo tik 1 dieną ir 4 valandas. 2012 m. gruodžio 3 d. M. A. buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Probacijos tarnybą, tačiau jis neatvyko, o 2012 m. gruodžio 5 d. I. P., pas kurią gyveno M. A., pranešė, kad M. A. nebegyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., išvyko į Angliją. 2012 m. gruodžio 20 d. M buvo paskelbta. A. paieška, tačiau jis nebuvo surastas. Dėl šių priežasčių Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi M. A. paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista arešto bausme.
12. Aptarti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamasis įsakymas (apkaltinamasis nuosprendis) buvo pradėtas vykdyti: nuteistasis M. A. atlikinėjo laisvės apribojimo bausmę, tačiau pažeidinėjo jam teismo skirtus įpareigojimus ir bendrąsias probacijos sąlygas, todėl laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakeista kita bausme – areštu, tačiau nuteistasis vengė atlikti likusią bausmės dalį, nes kaip matyti iš byloje esančių duomenų, išvyko į Jungtinę Karalystę, po to ten buvo sulaikytas dėl kitų (naujų) nusikalstamų veikų padarymo. Taigi nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pradėta vykdyti, tačiau nebaigta vykdyti dėl paties nuteistojo veiksmų. Kadangi BK 96 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma tais atvejais, kai nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti, šiuo atveju BK 96 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti taikoma.
13. Analizuojamu atveju įvertinus tai, kad nuosprendis jau buvo pradėtas vykdyti, reikia vadovautis BK 96 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Pažymėtina, kad remiantis BK 96 straipsnio dalimi, 15 metų senaties vykdymo terminas taikomas tik tuo atveju, jei nėra nutrūkusi senaties eiga. Tačiau nagrinėjamu atveju nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos akivaizdžiai nėra praėję 15 metų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo gynėjo prašymo pripažinti, jog suėjo senaties terminas vykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamąjį įsakymą, kuris įsiteisėjo 2012 m. spalio 18 d. Juo labiau nėra pagrindo pripažinti, kad suėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties, kuri įsiteisėjo 2013 m. vasario 5 d., vykdymo senaties terminas, todėl kaip nepagrįsti atmestini su šiuo klausimu susiję nuteistojo gynėjo skundo argumentai.
14. Pažymėtina, kad pagrindinis procesinis sprendimas, kurio vykdymo senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas, yra Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamasis įsakymas, o ne vėlesnė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis, kuria tik buvo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista kita (arešto) bausme, M. A. pažeidus baudžiamojo įsakymo (nuosprendžio) vykdymo tvarką. Nėra abejonės, jog nuteistasis žinojo apie jam priimtą baudžiamąjį įsakymą, nes po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo buvo pradėjęs vykdyti šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, taip pat iš LITEKO duomenų matyti, jog nors jis asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant klausimą dėl bausmės pakeitimo kita bausme, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis nuteistajam buvo išsiųsta, nuteistojo gynėjas skunde taip pat neginčija aplinkybės, jog M. A. buvo žinoma tiek apie baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę, tiek apie šios bausmės pakeitimą į arešto bausmę vėlesne nutartimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirti įpareigojimai, tačiau jis, žinodamas apie jam galiojusius įpareigojimus, jų tinkamai nevykdė ir pakeitė gyvenamąją vietą, išvyko į Jungtinę Karalystę, tokiais veiksmais neabejotinai apsunkindamas netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekdamas išvengti jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Priešingai nei nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl to (vengimo atlikti bausmę) Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta M. A. paieška, todėl nuteistojo gynėjo skundo argumentai apie tai, kad M. A. nesuprato, jog tokiais savo veiksmais, tarp jų ir išvykimu iš Lietuvos Respublikos, vengia atlikti bausmę, yra deklaratyvūs ir atmestini.
15. Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su nuteistojo gynėjo skunde dėstomais argumentais, jog į M. A. šiuo metu atliekamą arešto bausmę vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatomis turėtų būti įskaityti laikotarpiai, kurių metu M. A. buvo suimtas ir atliko laisvės atėmimo bausmę Jungtinėje Karalystėje už ten padarytas nusikalstamas veikas. Darytina išvada, jog toks nuteistojo gynėjo prašymas apskritai yra teisiškai ydingas.
16. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog byloje yra duomenų, kad kardomoji priemonė – suėmimas – D. J. buvo paskirta ir kitoje byloje <...>, tačiau kasatoriaus prašymas į paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą), kuris buvo taikytas kitoje byloje, negali būti tenkinamas, nes šis klausimas gali būti sprendžiamas tik toje kitoje byloje <...> (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2011). ???
17. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog M. A. dėl kitų (padarytų Jungtinėje Karalystėje) nusikalstamų veikų padarymo buvo laikomas suimtas (kalinamas) Jungtinėje Karalystėje iki 2022 m. liepos 1 d., o jo lygtinio paleidimo data buvo numatyta 2023 m. kovo 27 d. Kadangi pagal Jungtinės Karalystės įstatymus kalinys užsienietis gali būti deportuojamas iš Jungtinės Karalystės nepasibaigus bausmės atlikimo terminui, nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta. Todėl akivaizdu, kad aptariamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir minėto laikotarpio įskaityti į nuteistojo M. A. šiuo metu atliekamą arešto bausmę. Tai reiškia, jog nuteistojo gynėjo nurodomos su M. A. Jungtinėje Karalystėje padarytomis nusikalstamomis veikomis ir už jas taikytu kardomuoju kalinimu susijusios aplinkybės neturi ir negali turėti įtakos M. A. pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. baudžiamąjį įsakymą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį atliekamos arešto bausmės dydžiui (trukmei) ir (ar) jos vykdymui Lietuvos Respublikoje.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. A. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.