Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1985 m. gegužės 5 d. Ignalinos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2006 m. rugpjūčio 24 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 10 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio, t.y. 1250,00 Lt bauda; 2008 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 MGL baudos nesumokėta dalis – 5 MGL, t.y. 678,27 Lt bauda – pakeista vieno mėnesio trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant R. R. neatlygintinai atlikti 30 valandų viešųjų darbų, bausmė atlikta;

2. 2007 m. rugpjūčio 2 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio, t.y. 780,00 Lt bauda, bauda išieškota 2008 m. balandžio 17 d., bausmė atlikta,

3. 2011 m. lapkričio 2 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 10 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio, t.y. 1300,00 Lt bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent, jis 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 15 valandą, Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto seniūnijos Dūkšto mieste, Aušros gatvėje, namo Nr. 8 laiptinėje, būdamas neblaivus, įvykusio asmeninio konflikto su J. S. metu, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė J. S. į veido sritį, o J. S. pabėgus į lauką, pasivijo jį ir, J. S. pargriuvus ant žemės, spyrė pastarajam du kartus apautomis kojomis, ir taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą.

R. R. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2011 m. lapkričio 4 d., apie 19 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto seniūnijos Dūkšto mieste, užėjęs į akcinei bedrovei „Imeda“ priklausančią parduotuvę, esančią Zarasų g. 8, atvirai pagrobė du 2-jų litrų talpos butelius alaus „Euro“, kainuojančius 10,98 Lt (vieno butelio kaina 5,49 Lt), tuo padarydamas akcinei bendrovei „Imeda“ 10,98 Lt turtinę žalą.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo J. S.

Kaltinamasis R. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad viso konflikto neatsimena, pripažįsta, kad kaltinimas teisingas. 2011 m. rugsėjo 24 d. ėjo iš kaimyno į savo butą ir laiptinėje sutiko J. S., su kuriuo nuo senų laikų nesutaria. Jis kažką pasakė J. S., o pastarasis paneigė ir prasidėjo tas konfliktas laiptinėje. Jis trenkė J. S. kumščiu ar į krūtinę, ar į veido sritį, atrodo, kad į krūtinę, paskui atsirado kaimynė S. Po to konflikto tęsinys vyko lauke. Kaip jie pakliuvo į lauką, negali pasakyti, atrodo, kad laiptinėje J. S. papurškė dujų. Jis išbėgo, J. S. ar bėgo, ar traukėsi nuo jo ir pargriuvo prie šaligatvio, o jis priėjo prie J. S. Jis nenugriovė J. S. ant žemės, jis pats nugriuvo. Nors sako, kad jis spardė J. S., bet jis neatsimena, tiktai atsimena tas dujas ir viskas, daugiau nieko neatsimena. Atsimena, kad prie jo priėjo kaimynė ir jį ramino. Paaiškino, kad tą dieną jis buvo išgėręs, bet negirtas, jeigu jis būna girtas, tai miega. Jis blaivus nieko negali pasakyti žmogui, tik išgėręs. Taip pat paaiškino, kad dėl šio įvykio atsiprašė nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad R. R. jo kaimynas, gyvena gretimame bute namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. 2011 m. rugsėjo 24 d. jis norėjo išeiti į lauką, o R. R. pirmame aukšte kažko ginčijosi su S. Jam einant, R. R. netikėtai viena ranka jį apkabino už kaklo, jis pagalvojo, kad neblaivus žmogus, tai gal pabučiuot nori, gal meilinasi, o kita ranka R. R. trenkė jam į veidą, į nosies sritį. Jis bandė suduoti R. R., bet ar pataikė, neatsimena. Jis kišenėje turėjo dujų balionėlį ir kada išsilaisvino, papurškė R. R. iš balionėlio, ir ėjo į lauką. Lauke R. R. jį vijosi ir jis pargriuvo. Kaltinime neteisingai parašyta, kad R. R. jį pargriovė, jis pats pargriuvo - koja užkliuvo už kažko. Jam besikeliant, R. R. spyrė jam koja į krūtinę ne daugiau kaip tris kartus, atrodo, kad du kartus. Jam suskaudo, jis susirietė ir aimanavo, nes buvo stiprus skausmas. Jis bijojo, nes yra infarktu persirgęs. Po tų spyrių sukniubo ir R. R., matyt jam dujos pradėjo veikti. Tuo metu ėjo jų namo gyventoja ir matė viską. Tada jis paskambino sūnui, pasakė, kad R. R. jį primušė, sūnus pasakė skambint policijai. Jis paskambino ir greitai atvažiavo policija. Jis buvo pas medikus, Ignalinoje rentgenu peršvietė, nieko nenustatė, jam paskaudėjo ir po trejeto dienų skausmas praėjo.

Liudytoja N. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2011 metų rugsėjo antroje pusėje pas ją atėjo kaimynė D. ir prašėsi pagalbos, nes atėjęs R. R. kažko reikalavo iš jos sūnaus. Ji su D. išėjo į laiptinę, R. R. jau buvo išėjęs iš D. buto ir ėjo savo buto link, bet kai pamatė, kad jos eina, labai supyko ant D. ir pradėjo pakėlęs balsą piktai kalbėti D., kad ji vėl jį įskundė. Ji pradėjo raminti R. R., jis lygtai buvo aprimęs, D. įėjo į savo butą ir užsirakino. R. R. lygtai norėjo eit namo, bet tuo metu kaimynas S. leidosi iš savo buto, ėjo į lauką. R. R. veidas iškart pasikeitė, matėsi, kad jis puls tą žmogų, nors kaimynas tikrai nei vieno žodžio nesakė, bet R. R. iš karto viena ranka kumščiu smogė S. į galvos sritį ir trenkė į sieną. Ji bandė sustabdyti, prašė R. R. gražiuoju liautis. Tada S. išsisuko, laipteliais nulipo apačion ir užpurškė dujų, jeigu nebūtų turėjęs dujų, tai nežino, kuo būtų baigęsi. Tada jai pasidarė bloga ir ji nuėjo į namus. Paaiškino, kad R. R. tą kartą buvo stipriai išgėręs. Jį blaivų pažįsta, bet tą kartą jis buvo stipriai išgėręs.

Liudytoja A. Š. parodė, kad R. R. jos kaimynas. 2011 metų rugsėjo-spalio mėnesį, eidama iš miesto pamatė, kad kažkoks žmogus per kelią bėga, o R. R. jį vejasi. Tas žmogelis nugriuvo, atsikėlė, paskui suprato, kad tai jos kaimynas S., jam buvo nosis sužalota, kraujas tekėjo. Ji pasakė R. R., ką jis daro ir R. R. sustojo, tuo metu jis kumščiavo S., mušė. R. R. tada pasitraukė ir ji atvedė R. R. iki durų, bet ten užduso, nes buvo papurkšta dujų. Paaiškino, kad matė R. R. stumiant S., kiek atsimena, atrodo, kad R. R. dar spyrė S. Teismui pagarsinus šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja šiuo parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 15 valandą, eidama į namus pamatė bėgančius vyrus. Ji iš karto pažino kaimyną R. R., gyvenantį jos name. Ji matė, kad R. R. bėgdamas paskui vyrą jį stumia. Vyras, kurio ji iš karto nepažino, nugriuvo ant žemės netoli daugiabučių gyvenamųjų namų, o R. R. pribėgęs spyrė vyrui į krūtinę vieną kartą apauta koja. Priėjusi arčiau ji pamatė, kad tai jos kaimynas J. S. Kai J. S. atsikėlė nuo žemės, R. R. dar kartą jį nugriovė ir vėl spyrė apauta koja į krūtinę. Ji pradėjo rėkti ir raminti R. R. R. R. atsitraukė nuo J. S. J. S. veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. J. S. atsikėlęs iš karto nubėgo į namus. R. R. atsigulė skersai kelio, ji padėjo jam atsikelti, jis trynė akis. Ji iš karto nesuprato, kas R. R. yra ir tik vėliau sužinojo, kad tai dujų pasekmės. Ji paliko R. R. lauke, o pati nuėjo į savo namus. Tai buvo ne pirmas kartas, kai R. R. bandė J. S. sumušti, tačiau anksčiau J. S. kažkaip nuo R. R. pabėgdavo. Girtas R. R. būna nevaldomas ir neprognozuojamas (t.1, b.l. 21-22).

Iš J. S. 2011 m. rugsėjo 24 d. protokolo-pareiškimo seka, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 15 valandą neblaivus R. R. apkabino jį viena ranka per pečius, o kita ranka trenkė jam į veidą; jam išbėgus į lauką, kad R. R. jį pasivijo ir spyrė koja į krūtinę, po šio įvykio jam skauda krūtinė (t. 1, b.l. 11).

Iš viešosios įstaigos Ignalinos rajono poliklinikos rašto seka, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. į Dūkšto ambulatoriją kreipėsi J. S., skundėsi skausmais krūtinės ląstos kairėje pusėje, teigė, kad buvo sumuštas, palpuojant nustatytas skausmingumas V, VI, VII šonkaulių srityje, nukreiptas krūtinės ląstos rentgenogramai su diagnoze - krūtinės sumušimas (t. 1, b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. R. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pilnumoje įrodyta nukentėjusiojo J. S. parodymais ir protokolu-pareiškimu, liudytojų N. S. ir A. Š. parodymais, viešosios įstaigos Ignalinos rajono poliklinikos raštu, taip pat paties kaltinamojo R. R. parodymais.

Kaltinamojo R. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Tačiau iš kaltinimo pašalinama jo dalis, kurioje nurodyta, kad R. R. pasivijo ir nugriovė nukentėjusįjį J. S., nes pats nukentėjusysis teisme paaiškino, kad jis, bėgdamas nuo R. R. nugriuvo pats, nes užkliuvo koja už kažko. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad R. R. lauke spyrė J. S. du kartus, o ne kaip nurodyta kaltinime, ne mažiau trijų kartų, nes pats nukentėjusysis paaiškino, kad jam kaltinamasis tikriausiai spyrė du kartus, liudytoja A. Š., kuri matė konfliktą lauke, taip pat parodė, kad R. R. spyrė nukentėjusiajam du kartus.

Dėl atviro svetimo turto pagrobimo

Kaltinamasis R. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tikslios datos pasakyti negali, gali būti, kad tai buvo 2011 m. lapkričio 4 d., apie 19.30 val. jis atėjo į parduotuvę „Imeda“, esančią Dūkšte. Parduotuvėje prie kasos sėdėjo O. N., o toliau stovėjo N. G., šias pardavėjas jis pažįsta, tuo metu daugiau pirkėjų nebuvo, jis vienas buvo. Į parduotuvę ėjo su tikslu, kad duotų alaus, pinigų neturėjo, buvo išgėręs. Jis paprašė N. G. alaus, pastaroji pasakė: ne, R., neduosiu, tu neatneši pinigų. Jis jai pasakė: gerai, jeigu manim nepasitiki, tai atneš mano mama. Jis paėmė telefoną, lyg tai skambino mamai, bet iš tikrųjų jai neskambino ir pardavėjai pamelavo, kad skambino ir mama rytoj atneš pinigus už tą alų. Tada N. G. pasakė, kad gerai ir sėdėjusiai prie kasos O. N. N. G. pasakė: duok alų jam, aš uždėsiu tuos pinigus. Jis paėmė iš šaldytuvo du butelius alaus, O. N. išmušė čekį, ten toks aparatas – kompiuteris stovi ir ten pravesti reikia ir ji pravedė per skenerį vieną butelį ir du paskaičiavo, jis matė kaip mušė čekį už tą alų, bet neturi to čekio, jis prie O. N. įsidėjo butelius - vieną į vieną rankovę, kitą – į kitą ir išėjo iš parduotuvės. Alus buvo „Euro strong“, atrodo, 8 laipsnių, kainuojantis 5,49 Lt, viso už du butelius – 10,98 Lt. Kitą dieną, kai norėjo atiduoti pinigus, pardavėjos jau buvo parašę pareiškimą. Paaiškino, kad prieš tai buvo padaręs analogišką nusikaltimą.

Liudytoja N. G. parodė, kad dirba pardavėja Dūkšte, parduotuvėje „Imeda“ Nr.1, adresu Zarasų g. 8, kaltinamąjį R. R. pažįsta. Lapkričio 4 d., vakare buvo parduotuvėje su O. N. ir apie 7-8 valandą vakaro atėjo į parduotuvę neblaivus R. R. ir jam alaus reikėjo, jis atėjo ne pirkti. Jis atėjo ir prašė duoti du bambalius alaus skolon. Ji pasakė, kad neduos. Tada R. R. pasakė: mama už mane atiduos. Ji jam pasakė: ne, R., bet jis vis tiek pasiėmė - atidarė šaldytuvą, pasiėmė ir išėjo nesumokėjęs. Patvirtina, kad jos neleido jam imti alaus. R. R. labai puikiai girdėjo, kad jos neleido jam pasiimt alaus. R. R. išsinešė du dviejų litrų talpos 8 laipsnių stiprumo „bambalius“ alaus „Euro“, ką jos galėjo padaryti, su juo gi nesimuš.

Papildomos apklausos teisme metu liudytoja N. G. parodė, kad niekas neleido R. R. paimti alaus, jam buvo pasakyta: negalima, nelįsk, neduosim, o jis pasiėmė du „bambalius“ alaus „Euro“ ir išėjo. Čekio už alų jos išmušti negalėjo, nes kad jį išmušti, prekę reikia nuskenuoti, o kaip jos R. R. nuskenuos, jeigu jis nuėjo kita puse. Čekio jos negali išmušti, nes joms iškart kasoje bus trūkumas, tokios praktikos, kad išmušti čekį už prekę be pinigų, nebuvo. Paaiškino, kad ji nesakė O. N., kad duotų R. R. alaus, o ji uždės pinigus. Taip pat paaiškino, kad to „Euro“ alaus tiksli kaina buvo 5,49 Lt. Tikrai tuo metu tokio alaus niekas nepirko, nes nieko nebuvo parduotuvėje, R. R. buvo vienas, jis paėmė 8 laipsnių „Euro“ alų už 5,49 Lt.

Liudytoja O. N. parodė, kad dirba pardavėja parduotuvėje AB „Imeda“, Zarasų g. 8, Dūkšte. Gali būti, kad tai buvo lapkričio mėnesį, jos su N. G. buvo dviese parduotuvėje, ji sėdėjo kasoje, o N. G. nešė prekes. R. R. priėjo prie N. G. ir sakė: duok alaus, pradėjo reikalauti, o N. G. sakė: neduosiu. R. R. vis tiek: duok alaus, ir viskas, paskui atsidarė šaldytuvą-vitriną, pasiėmė du „bamblius“ dviejų litrų talpos, 8 laipsnių alaus „Euro“ ir išėjo. Ji matė kaip jis pasiėmė alų, pinigų už alų nesumokėjo. R. R. puikiai girdėjo, jog neleido imti, bet su juo ji gi nesimuš, nesistumdys. N. G. sakė: negalima, pas mus neduoda niekas skolon, eik ten kur duoda. Ji buvo kasoje ir akivaizdu, kad nesumokėjo R. R. už alų.

Papildomos apklausos teisme metu liudytoja O. N. parodė, kad ji nemušė čekio kai R. R. paėmė du butelius alaus, nes norint išmušt čekį, reikalingas „barkodas“, t.y. gal 11 skaičių ant brūkšninio kodo, kuris yra ant butelio ir ant visų prekių. Be „barkodo“ paprastoje kasoje kainą galima išmušti, o kompiuteriu – tik su „barkodu“. Paaiškino, kad čekis nebuvo išmuštas. Kad R. R. sakė, jog mama pinigus sumokės – taip, tą sakė, bet norint, kad būtų išmuštas čekis, reikia atnešt prie kompiuterio ir nuskenuot „barkodą“. Alus šaldytuve, ji sėdėjo kasoje ir iš kasos ji alaus nepasiekia. N. G. jai nesakė, kad duotų R. R. alų, o ji uždės pinigus. Ji iš kasos nebuvo išėjusi, R. R. pats alų pasiėmė. Žmogus pro kasą praėjo, nesusimokėjo ir tai jau yra vagystė. Jokių paliepimų jam duoti alaus nebuvo ir jokių čekių ji nemušė. Jeigu duonos prašytų žmogus, tai gal N. G. ir uždėtų pinigus, o už alų – ne. Kitą dieną policija atvažiavo ir jos pranešė apie šią vagystę.

Iš akcinės bendrovės „Imeda“ pateiktos parduotuvės kasos aparato 2011 m. lapkričio 4 d. pardavimo ataskaitos matyti, kad tą dieną nuo 18 val. 11 min. iki 20 val. 11 min. du buteliai alaus „Euro“, kainuojantys 10,98 Lt (vieno butelio kaina 5,49 Lt), vienu metu parduoti (nuskenuoti) nebuvo (t. 1, b.l. 161-196).

Kaltinamojo R. R. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pilnai įrodyta liudytojų N. G. ir O. N. parodymais, kasos aparato pardavimo ataskaita, taip pat iš dalies paties kaltinamojo R. R. parodymais. Nors kaltinamasis R. R. savo kaltės dėl šių prekių pagrobimo nepripažino, teismas vertina tokius kaltinamojo parodymus kaip duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už šią padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pats teisme paaiškino, kad į parduotuvę „Imeda“ atėjo su tikslu, kad duotų alaus, bet pinigų neturėjo, tuo pats patvirtindamas, kad nusipirkti alaus neturėjo galimybių. Kaltinamojo teiginius apie tai, kad jo paimti buteliai alaus buvo praskenuoti kasos aparatu ir buvo išmuštas čekis už paimtą alų, teisme kategoriškai paneigė tuo metu parduotuvėje dirbusios pardavėjos N. G. ir O. N., kurios dviejų apklausų teisme metu paaiškino, kad imti alaus kaltinamajam neleido, pastarasis pats paėmė iš vitrinos-šaldytuvo alų ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs, alaus buteliai kasos aparatu praskenuoti nebuvo ir čekis išmuštas nebuvo. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, šiuos parodymus patvirtina ir parduotuvės kasos aparato 2011 m. lapkričio 4 d. pardavimo ataskaita. Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta.

Kaltinamojo R. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes jis atvirai pagrobė svetimą turtą (atviroji vagystė yra tais atvejais, kai kaltininkas veikia viešai, t.y. paima svetimą turtą matant turto savininkui arba kitiems asmenims, suprasdamas, kad jie supranta jo veiksmų neteisėtumą).

Dėl poveikio nukentėjusiajam asmeniui J. S.

R. R. buvo kaltinamas tuo, kad siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis teisme duotų melagingus parodymus, o būtent, kad jis 2011 m. spalio 22 d. ir 24 d., Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto seniūnijos Dūkšto mieste, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį J. S., atėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena J. S., durų, daužė rankomis buto duris, norėdamas į jį patekti, grasino susidorojimu ir tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį J. S., kad šis pakeistų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu dėl J. S. sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamasis R. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis nėjo tikslu susidoroti, o ėjo pakalbėti su J. S. Nors sakoma, kad jis daužė duris kojomis ir rankomis, bet jis tik skambino skambučiu prie J. S. buto durų ir norėjo pasikalbėti, susitaikyti, atsiprašyti, bet negrasino susidoroti. Nebuvo tokios kalbos prie durų, kad jis išeis iš kalėjimo ir susidoros. Gal tokia kalba ir buvo tada kaip sakė nukentėjusysis, nors jis pats to konflikto neatsimena, gal tada sakė kažką, kad atsisės. Tomis dienomis, kai skambino į duris, negrasino nukentėjusiajam susidorojimu. Paskui jie buvo susitikę, pakalbėjo normaliai, jis buvo užėjęs pas nukentėjusįjį po tų skambinimų, po to kai jis buvo sulaikytas ir tyrėja jam sakė, kad reikia kažkaip taikytis, atsiprašyti nukentėjusiojo, jis paklausė jos ir buvo nuėjęs, atsiprašė. Paaiškino, kad kai gėrė su draugais, su buvusiais nuteistaisiais, jie patarė, sakė, kad reikia eiti taikytis, jis tuo tikslu ėjo pas nukentėjusįjį pakalbėti su juo, o ne grasint jam, norėjau susitaikyti, o ne, kad nukentėjusysis pakeistų parodymus. Gal jis neteisingai parašė, o gal neteisingai tyrėjas parašė, nežino.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad yra netiesa, kad spalio mėnesį kaltinamasis spardė duris ir jam grasino. Gali būti, kad spalio 22, 24 dienomis, gal net nepraėjus mėnesiui po to sumušimo, vakare skambino jam į duris, jis nieko neleido, nėjo prie durų, manė, gal R. R. vėl kažką jam darys. Jis nežino, kas į duris skambino, tikriausiai R. R., skambino ilgai, kelias minutes ir tas skambinimas liovėsi. Durų nespardė, nedaužė, o tik skambino. Po kelių dienų pakartotinai daugiau tokių veiksmų nebuvo, nežino iš kur čia ištraukta. Jis gi apklausos protokolų nerašė, rašė kažkas tai, ką jis pasirašė žino, ten tokių nebuvo tekstų. Kaltinamasis jo neprašė pakeisti parodymų. R. R. po to, gal lapkričio mėnesį, susitiko jį ir pasakė, kad nori pasikalbėt. Jis įsileido R. R. į butą ir R. R. atsiprašė, sakė, kad daugiau nelies, jie padavė vienas kitam ranką ir susitaikė. Paaiškino, kad buvo tokia kalba, kad kai R. R. grįš, keršys ir susidoros. Tokia kalba buvo dar prieš jo sumušimą, nes prieš porą metų tarp jų buvo konfliktas ir R. R. buvo nubaustas 100 litų bauda. R. R. buvo dėl to piktas ir kelis kartus parodė tą savo piktumą. Vieną kartą jis sako: jeigu ir pasodins manę, tai aš išeisiu iš kalėjimo ir tave surasiu. Tokia kalba buvo senokai, gal pernai ar užpernai, nežino. Jis pajuto, kad R. R. pyksta ant jo už tuos 100 litų, keršys ir jis įsigijo dujų balionėlį, kad galėtų gintis. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo J. S. protokolą-pareiškimą ir apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokolus (t. 1, b.l.32, 16-17, 33) nukentėjusysis paaiškino, kad epizodas prie durų buvo vieną kartą, buvo atvažiavę iš policijos ir kiekvienas rašė protokolą ir tas pats epizodas keliuose protokoluose atsispindi kada aiškini, kalbiesi. Jis nematė, kad prie durų buvo R. R., skambino vieną kartą, ne per kelis kartus, o tie R. R. grasinimai susidoroti buvo seniai, ne rugsėjo-spalio mėnesiais, buvo anksčiau. Kas jam buvo ant dūšios, tą ir pasakė, bet kai ne vienas žmogus rašo, tai čia prirašyta yra per kelis kartus tas pats epizodas. Taip pat paaiškino, kad balionėlį jis įsigijo dar prieš sumušimą, kai R. R. jį mušė, jis balionėlį jau turėjo, jo įsigijimo tikslas – apsiginti, todėl kad R. R. jam grasino dar iki sumušimo, po pirmojo jų konflikto, kai jis buvo nubaustas 100 Lt. Tas nuoskaudas atsiminė po dvejų metų ir papasakojo pareigūnams, nes taip buvo, nes tai tiesa. Papildomai nukentėjusysis paaiškino, kad grasinimai buvo kai R. R. 2009 m. rugpjūčio pradžioje pirmą kartą panaudojo smurtą prieš jį ir laikotarpyje iki praeitų metų rugsėjo mėnesio R. R. grubiai jį sulaikė, nepaleido ir išdėstė savo politiką: kodėl rašei pareiškimą? Jei į kalėjimą pasodins, žinok, aš vis tiek sugrįšiu ir tave surasiu. Tas grasinimas buvo iki jo sumušimo laiptinėje, iki 2011 rugsėjo 24 d.

Liudytojas N. K. parodė, kad jis yra Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas, aptarnauja Dūkšto seniūniją. Jam būnant Dūkšte, atėjo susinervinusi R. R. motina ir prašė kažką daryti, kadangi R. R. kai prisigeria eina pas kaimyną S., nes jų butų durys greta, daužo buto duris, lupasi, grasina susidorojimu ir ji bijo, kad vėl nesumuštų S., prašė imtis veiksmų. Nuvažiavus patikslinti informacijos pas J. S., pastarasis paaiškino, kad durų niekas nedaužė, bet klibino rankeną, intensyviai skambino, šūkavo, dabar tiksliai nepamena ką, ir, vienu žodžiu, bijo, kad nesusidorotų. J. S. taip pat paaiškino, kad bijo net į parduotuvę išeiti, bijo, kad nesusitiktų R. ir vėl jis jo nesumuštų. J. S. buvo paklausta, ar rašys pareiškimą, pasakė: taip, rašysiu, nes kiek gali tai tęstis. Buvo priimtas jo pareiškimas, J. S. buvo apklaustas liudytoju, perskaitė visą tekstą, jam buvo pasakyta pasirašyti, jeigu sutinka su savo žodžiais, J. S. pasirašė. Paaiškino, kad J. S. bijojo susidorojimo dėl to, kad buvo parašęs prieš tai pareiškimą, kai jį buvo R. R. sumušęs, ir tada bijojo dėl to pareiškimo, kad buvo atėjęs R. R. ir šūkavo koridoriuje, klibino rankeną, intensyviai skambino į duris, ir J. S. bijojo. J. S. kalbėjo apie įvykius, kurie buvo 2011 m. rugsėjo mėnesį, iš jo žodžių ir jo aiškinimų buvo matyti, kad kalba eina apie tai, kas buvo po to įvykio.

Liudytoja J. V. parodė, kad ji yra Kriminalinės policijos tyrėja, atlikusi tyrimą šioje byloje. Ikiteisminis tyrimas dėl poveikio nukentėjusiajam asmeniui buvo pradėtas po to, kai jai paskambino R. R. motina, prašydama ką nors daryti, nes R. R. eina pas J. S. jau kelinta diena, daužo duris, nori jam atkeršyti už tai, kad parašė pareiškimą, J. S. gali pasibaigti net ir labai blogai. Pas J. S. patikrinti šią informaciją nuvažiavo pareigūnai Š. su K. Po kurio laiko jai paskambino Š. ir pasakė, kad J. S. labai bijo R., atseit, jis girtas vaikšto pas jį, skambina į duris, barškina rankeną, rėkia labai ir jis bijo išeit į parduotuvę, negali nieko daryti ir tada jai atvežė pareiškimą, ir ji pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl poveikio liudytojui. Dėl šio epizodo ji J. S. apklausinėjo pas jį namuose. J. S. sakė, kad kadangi R. R. suimtas, tai labai ramu, jis gali drąsiai eiti į parduotuvę, gali išeiti iš namų. Kai pradėjo klausinėti kaip viskas vyko būtent tada, kai R. skambino į jo duris, J. S. paaiškino, kad jam buvo skambinta į duris, jis suprato, kad ten yra R. R., kad jis girtas, kad jis skambina į duris, barškina rankena, garsiai rėkdamas, konkrečiai nepasakė ką rėkdamas, bet, kad nori su juo pakalbėti. Taip buvo ir vieną, ir kitą kartą. Kai ji apklausė J. S., davė jam pasiskaityti protokolą ir jis perskaitė. Paaiškino, kad kai ji apklausinėjo J. S. pirmą kartą, kai jį sumušė namo laiptinėje, tai J. S. pasakė, kad prieš kelis metus lauke įvyko konfliktas ir jis mano, kad dėl to R. R. dar pyksta iki šiol ir sumušė dėl to. O kai jau apklausinėjo dėl poveikio liudytojui, tai to tikrai neminėjo, kad dėl to kas buvo prieš dvejus metus, buvo kalbama apie tą įvykį, kada nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. O, be to, kai apklausinėjo R. R., pastarasis pasakė, kad jis prieš skambindamas į duris J. S., išgėrinėjo su draugais ir jie patarė jam, kad reikia su J. S. susitaikyti, nueiti su juo pakalbėti, kad jis pakeistų teisme parodymus dėl to, kad būtų R. R. naudai tie parodymai pakeisti. Nukentėjusysis suprato, kad kaltinamasis ateina būtent dėl to, kad jis pakeistų parodymus teisme. Paaiškino, jog iš nukentėjusiojo žodžių ji suprato, kad kai R. R. daužė duris, tomis dienomis jis grasino nukentėjusiajam su juo susidoroti, nukentėjusysis dar sakė, kad bijo net išeit į parduotuvę. Ji taip suprato, kadangi taip ir buvo. Taip pat paaiškino, kad kai apklausinėjo nukentėjusįjį dėl poveikio liudytojui, kalbos apie tai, kas buvo iki pradedant ikiteisminį tyrimą, nebuvo. Visą šį reikalą išsiaiškino, kai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo, tada sužinojo kas vyko, dėl ko tie konfliktai vyko, o jau kai apklausinėjo dėl poveikio liudytojui, kalbos apie tai, kas vyko 2009 metais, nebuvo.

Iš J. S. 2011 m. spalio 27 d. protokolo-pareiškimo seka, kad jis 2011 m. rugsėjo 24 d. parašė pareiškimą policijai apie tai, kad jį sumušė R. R., gyvenantis gretimame bute. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. spalio 22 d. prie jo buto durų atėjo R. R. ir pradėjo skambinti į duris, bet durys buvo užrakintos ir R. R. į vidų nepateko. R. R. koridoriuje garsiai rėkavo ir bandė patekti į jo butą. 2011 m. spalio 24 d. R. R. vėl rėkavo, bandė patekti pas jį. R. R. bando daryti jam poveikį dėl to, kad jis parašė pareiškimą, jis bijo išeiti į lauką, nes R. R. vėl gali jį primušti. Jis tikslios dienos neatsimena, bet R. R. jam grasino, kad jeigu jį pasodins į kalėjimą, tai jis grįžęs su juo susidoros ir jam keršys (t. 1, b.l. 32).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. R. parodymus, nukentėjusiojo J. S. parodymus ir protokolą-pareiškimą, liudytojų N. K. ir J. V. parodymus, konstatuoja, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis R. R. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje. Ši baudžiamojo įstatymo norma numato atsakomybę už siekį bet kokiu būdu paveikti nukentėjusįjį ar kitus šioje normoje nurodytus asmenis, kad šie duotų melagingus parodymus ir dėl to vėliau bylose būtų priimti procesiniai sprendimai – nutrauktos bylos, priimti išteisinamieji nuosprendžiai. Pareikštas R. R. kaltinimas dėl šio nusikaltimo padarymo susijęs su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padaryta 2011 m. rugsėjo 24 d., t.y. su fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiajam J. S. Nagrinėjant bylą įrodyta, kad kaltinime nurodytą dieną - 2011 m. spalio 22 d. – R. R. iš tikro skambino į nukentėjusiojo buto duris, norėdamas su juo pakalbėti, tai patvirtino pats kaltinamasis. Nukentėjusysis J. S. taip pat paaiškino, kad kaltinime nurodytomis dienomis į jo buto duris buvo skambinta, bet tai buvo tik vienas kartas ir jis nematė, kad tai darė R. R., nors mano, kad tikriausiai tai buvo kaltinamasis. Nors kaltinime nurodoma, kad R. R., norėdamas patekti į nukentėjusiojo butą, grasino susidorojimu ir tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį, kad šis pakeistų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu dėl J. S. sveikatos sutrikdymo, jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad norėjo patekti pas nukentėjusįjį tikslu jo atsiprašyti ir susitaikyti, jokių grasinimų prie nukentėjusiojo durų nebuvo. Pats nukentėjusysis J. S. teisme kategoriškai patvirtino, jog kaltinamasis neprašė jo pakeisti parodymų, o lapkričio mėnesį jis įsileido R. R. į savo butą ir R. R. jo atsiprašė. Tai patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis norėjo patekti pas nukentėjusįjį tikslu atsiprašyti. Ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo pradėtas po to, kai policijos pareigūnas N. K. 2011 m. spalio 27 d. priėmė iš J. S. protokolą-pareiškimą (t. 1, b.l. 32) . Šiame dokumente rašoma apie tai, kad nukentėjusysis pranešė, jog 2011 m. spalio 22 ir 24 d. R. R. bandė patekti į jo butą, taip pat rašoma ir, kad R. R. grasino J. S., kad jeigu jį pasodins į kalėjimą, tai jis grįžęs su juo susidoros ir jam keršys, tačiau nukentėjusysis nurodė, kad tikslios šių grasinimų datos neatsimena. Teisminio nagrinėjimo metu J. S. paaiškino, kad šie grasinimai buvo žymiai anksčiau, dar iki jo sumušimo 2011 m. rugsėjo 24 d., ir šie grasinimai buvo susiję ne su šio sumušimu, o su ankstesniu konfliktu su R. R., kuris buvo prieš kelis metus ir, kad po tų grasinimų jis įsigijo dujų balionėlį, kurį panaudojo ginantis nuo kaltinamojo 2011 m. rugsėjo 24 d. Priėmęs šį nukentėjusiojo protokolą-pareiškimą policijos pareigūnas N. K. teisme paaiškino, kad nukentėjusysis sakė, kad bijo susidorojimo dėl to, kad parašė pareiškimą apie tai, kad R. R. jį sumušė. N. K. taip pat paaiškino, kad iš nukentėjusiojo žodžių ir jo aiškinimų buvo matyti, kad kalba eina apie tai, kas buvo po to įvykio. Atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje byloje tyrėja J. V. taip pat paaiškino, jog iš nukentėjusiojo žodžių ji suprato, kad kai R. R. daužė duris, tomis dienomis jis grasinimo nukentėjusiajam su juo susidoroti. Todėl teismas mano, kad policijos pareigūnai klaidingai suprato iš nukentėjusio paaiškinimų, kad grasinimai, susiję su 2011 m. rugsėjo 24 d. įvykiu, o pat nukentėjusysis teisme patikslino, kad tai buvo prieš kelis metus. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismui nėra jokio pagrindo, o vien nukentėjusiojo paaiškinimų apie tai, kad jis bijojo susidorojimo, nepakanka patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už poveikį nukentėjusiajam asmeniui, kai faktiškai to poveikio nebuvo. Todėl teismas išteisina kaltinamąjį R. R., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas jau trečią kartą, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė senyvo amžiaus (76 metų) ligoto asmens atžvilgiu, kuris neturėjo galimybių pasipriešinti, kitą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarė praėjus tik vienam mėnesiui po analogiško nusikaltimo padarymo, už kurį jam 2011 m. lapkričio 2 d. buvo paskirta bausmė, nedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje, nuolat daro įvairius administracinius teisės pažeidimus, taip pat į tai, kad jo ankstesnis teistumas yra išnykęs, už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atsiprašė nukentėjusiojo, atvirai pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neutraliai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, mano, jog kaltinamajam už abi padarytas nusikalstamas veikas tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas minimaliam, numatytam įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas, nes kitų švelnesnių bausmių rūšių, numatytų įstatymo sankcijose už padarytus nusikaltimus, kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes – kaltinamasis nedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje, nuolat daro įvairius administracinius teisės pažeidimus, taip pat į tai, kad dabartiniu metu turi neišnykusį teistumą, jam nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomas baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir atidėtas paskirtos subendrintos bausmės vykdymas. Taip pat, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti subendrintos su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 10 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio, t.y. 1300,00 Lt bauda.

Kadangi R. R. teisiamas ketvirtą kartą, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko yra pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, todėl, siekiant užtikrinti šio nuosprendžio įvykdymą, iki jo įsiteisėjimo kaltinamajam paliekama ikiteisminio tyrimo metu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimą J. S., padarytą 2011 m. rugsėjo 24 d.) ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (atvirą turto pagrobimą iš uždarosios akcinės bedrovės „Imeda“ parduotuvės, padarytą 2011 m. lapkričio 4 d.), ir nuteisti laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo keturiems mėnesiams ir laisvės atėmimo septyniems mėnesiams bausmes subendrinti su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - dešimties minimalaus gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų litų 00 ct) bauda, bausmes iš dalies sudedant, paskirti R. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių ir dešimties minimalaus gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų litų 00 ct) baudą. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. kovo 15 dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2011 m. spalio 6 d. (dvi paras) ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. kovo 15 d.

R. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti R. R. ikiteisminio tyrimo metu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam R. R. skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.