Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-09-26 · Civilinė byla Nr. e2-12307-328/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-26
Bylos Nr.
e2-12307-328/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09784-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
biudžetinės įstaigos Klaipėdos teritorinė ligonių kasa
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12307-328/2017(Proceso Nr. 2-06-3-09784-2017-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.2.2; 3.2.6.6.1 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ieškinį atsakovei D. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 22,85 Eur žalą privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – PSDF). Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą PSDF lėšomis nustatė, jog 2017 m. sausio 4 d. atsakovei buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 22,85 Eur. Privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2017 m. sausio mėn. sumokėta nebuvo. Jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimo statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas, yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti – atsakovė neįvykdydama įstatymo nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų dėl jai suteiktų paslaugų atliko neteisėtus veiksmus, PSDF biudžetui buvo padaryta 22,85 Eur žala, atsakovės naudos gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų nevykdymu. Duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą, byloje nepateikta.

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Privalomuoju sveikatos draudimu nedraustiems asmenims išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms nekompensuojamos (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnis, 9 straipsnis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, jog asmenys, nurodyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalyse, įstatyme nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis).

Formaliais įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovei 2017 m. sausio 4 d. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos 22,85 Eur sumai, suteiktos paslaugos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, atsakovė privalomuoju draudimo buvo drausta iki 2016 m. gruodžio 31 d., per mėnesį nuo draudimo pabaigos apdraustojo asmens statuso neįgijo, todėl įgijo prievolę sumokėti už jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, todėl pripažintina, jog ieškovė įgijo teisę iš atsakovės reikalauti atlyginti patirtas išlaidas (Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 22,85 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,85 Eur (dvidešimt dviejų Eur 85 ct) žalą ieškovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, įmonės kodas 188783981, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679, adresas – Europos a. 1, Vilnius) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė ,,Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, naudai.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolikos Eur 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė