Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog Viešojo intereso gynimo skyriuje pradėtas ir atliktas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo, įvertintas mažamečio G. M. atstovų pagal įstatymą prašymas dėl viešojo intereso gynimo ir žalos skaičiavimo, kuriuo pateikti dokumentai, patvirtinantys ir pagrindžiantys patirtą žalą. Buvo nustatyta, kad pagal D. M. pranešimą prieš mažametį jo sūnų G. buvo atlikti neteisėti veiksmai, dėl ko vaikas, grįžęs namo, keistai elgėsi, kartojo, kad jam bloga, kad jis tuoj mirs, o motinai paklausus, kas atsitiko, jis kūkčiodamas papasakojo, kad kaimynų vaikai privertė jį čiulpti lytinį organą. Yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 151 straipsnio 2 dalyje (Privertimas lytiškai santykiauti), nes nusikalstamą veiką padaręs asmuo – K. R., nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė už šios nusikalstamos veikos padarymą – 16 metų, o Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi pakeistas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas, nurodant kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, t. y. vaiko veiksmuose nenustatytas BK 150 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – kaltė, nes jis dėl savo amžiaus nesuvokė, kas yra lytinės aistros tenkinimas. Tačiau Apygardos teismas nenustatė, kad G. M. atžvilgiu apskritai nebuvo atlikti jokie neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, pagrindas buvo pakeistas tik dėl vaiko amžiaus ir savo veiksmų pavojingumo nesuvokimo. Prokurorė iš medžiagos nustatė, kad (duomenys neskelbtini) d. apie 19:00 val. G. M. išėjo su kaimynų vaikais K. R. ir J. O. į kiemą pažaisti. G. tėvas matė visus vaikus gatvėje netoli savo namų, tačiau praėjus tam tikram laikui sūnus su K. ir J. dingo iš gatvės, jų nebematė, G. grįžo apie 20:30-21:00 val. į namus, kuris buvo tarsi nesavas, keistai elgėsi. Paklaustas, kas nutiko, vaikas pasakė, kad blogai jaučiasi, jam bloga, pykina. Sūnus motinai pasakė, kad jis K. turėjo pačiulpti lytinį organą, ir vis verkdamas klausinėjo, ar jis dėl to nemirs, sakė, kad tai įvyko kažkokiame lauko tualete. Paklausus, kodėl ten ėjo, G. atsakė, kad šie vaikai jį pasikvietė pasikalbėti, o iš tualeto negalėjo išeiti, nes J. laikė tualeto duris. Paklausus sūnaus, kaip jį privertė tai padaryti, jis paaiškino, kad jeigu jis norėjo būti komandoje, jis turėjo tai padaryti. D. M. išėjo aiškintis, kieme buvo K. tėtis, atėjo J. mama, jis ir K. tėvas paklausė K. , ar šis tikrai liepė čiulpti lytinį organą, K. nieko neneigė, atsakė, kad taip ir buvo, o J. linktelėjo galvą. G. sakė, kad buvo įstumtas į tualetą ir negalėjo iš jo ištrūkti, nes J. laikė duris, kad jis nepaspruktų, o ,,pimpaliuką“ jis čiulpė atsiklaupęs du kartus, po to su pečiu iš vidaus atsidarė duris ir pabėgo. Tą patį vakarą sūnui davė raminančių vaistų, į gydymo įstaigą nevežė, apie tą įvykį jo nieko neklausinėjo, nes sūnus yra labai jautrus. Po šio įvykio G. tėvai pastebėjo, kad suprastėjo sūnaus mokymosi rezultatai, vengė klasės draugų, reikėjo psichologės pagalbos, nes jautė įtampą, nesaugumą ir sakė, kad nori, bet negali pamiršti šio įvykio. G. padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė dvasinį išgyvenimą, emocinį stresą, skaudžiai išgyveno įvykio aplinkybes: verkė, šaukė, bijojo, kad numirs. Neturtinę žalą įvertina 2000 Eur. Turtinę žalą sudaro 803,01 Eur: psichologo konsultacijos, kelionės išlaidos, išlaidos advokatui. Nurodo, jog atsakovams tėvams kyla solidari atsakomybė, nes nepilnamečiai, kurie neturi (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, K. ir J. veikė prieš G. bendrai, iš anksto susitarė dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, įstumiant G. ir laikant duris, kad jis neišeitų, verčiant čiulpti lytinį organą, apnuoginu užpakaliu liepiant liestis prie kito apnuoginto užpakalio, nes kitaip nebūtų priimtas į komandą. Tėvams atsakomybė kyla dėl netinkamo vaikų auklėjimo, netinkamos priežiūros, dėl kurių buvo padaryta neturtinė žala kitam vaikui ir turtinė žala jo tėvams.

Prokurorė prašo patikslintą ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog mažamečiui G. M. atsakovų vaikų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala, yra visos sąlygos taikyti solidarią atsakomybę. Tai patvirtina paties G. parodymai iš IT medžiagos, išsamūs tėvų paaiškinimai, kurie proceso metu nekito, psichologės pažymos, psichologinių konsultacijų trukmė. Nurodo, jog 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra optimalus, teisingas ir pagrįstas, yra padaryta ir 803,01 Eur turtinė žala, kadangi yra priežastinis ryšys dėl neteisėtų veiksmų. Nurodo, jog atsakovai turėjo įrodyti, kad užtikrino tinkamą vaikų priežiūrą, kad jų kaltės dėl įvykio nėra, atsakovai R. turėjo užtikrinti (duomenys neskelbtini) turinčio, linkusio smurtauti vaiko, priežiūrą. Nurodo, jog tėvai turi dalintis ir auklėjimo našta, tačiau nenustatyta, kad atsakovas R. R. aktyviai dalyvautų vaiko priežiūroje, jis dalyvauja tik pramogaujant, su mokykla bendradarbiauja tik mama. Atsakovas R. R. epizodiškai domisi vaiko auklėjimu, tai patvirtina vaiko situacijos anketa, kurioje tai pripažino jis pats. Nurodo, jog įvykis nėra vienintelis K. smurto atvejis, kai buvo nuskriausti kiti vaikai. Po įvykio buvo fiksuotas atvejis dėl smurto prieš bendramokslį. Psichologė patvirtino, jog K. reikalinga nuolatinė priežiūra ir gyvenamojoje vietoje. Taip pat pažymėjo, jog byloje yra duomenų, kad K. buvo prieinamas pornografinio turinio informacija, o tai nėra gera ir tinkama vaiko priežiūra. J. taip pat turi būti užtikrintas užimtumas, o jo gyvenamojoje vietoje J. priežiūra nebuvo užtikrinta. Įvykio metu J. bėgiojo kažkur aplink gyvenamąją zoną, mamos dėmesys buvo sutelktas į svečius, jį epizodiškai stebėjo, o tai sudarė sąlygas vaikui kartu su K. atlikti neteisėtus veiksmus ir padaryti žalą G. Pažymėjo, jog mažamečių interesai – viešas interesas, todėl prokuroras turi teisę ginti viešąjį interesą. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesaisto nei viešo intereso gynimo tyrimą atliekančio prokuroro, nei teismo sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, prejudicinės galios tai neturi.

Pirmame teismo posėdyje apklausta ieškovė K. M. paaiškino, jog apie (duomenys neskelbtini) d. įvykį sužinojo iš sūnaus G. Jis grįžęs į namus pradėjo keistai elgtis, blaškytis, sakė, kad jį pykina ir jis eina į savo kambarį. Ji pastebėjo, kad vaikui kažkas negerai, todėl nusekė paskui jį į kambarį, o sūnus pradėjo šaukti, verkti, buvo išsigandęs. Matė, kad be raminamųjų nepavyks susišnekėti, jo nuraminti. Davė homeopatinių raminamųjų vaistų, jis aprimo. Aprimęs pradėjo pasakoti, kad buvo priviliotas savo kiemo draugų į lauko tualetą. Jis pasakė tik tiek, kad jam reikėjo bučiuoti K. lytinį organą. Kadangi įvykis išskirtinis, pagautas tų emocijų, vyras išėjo pas kaimynus aiškintis, kaip ir kas įvyko. Ji pasiliko su vaiku, ir kai jis nurimo, ji tada nuėjo vyrui iš paskos ir jie visi susitiko pas J. kieme. Klykdamas, šaukdamas iš paskos atbėgo G., nes jam buvo nesaugu. Vaikui negirdint, aiškinosi situaciją. Kadangi K. namie nebuvo, todėl pokalbis vyko J. kieme. J. ir K. ramiai žaidė toliau. Paklaustas jos vyro, ar tai padarė, K. linktelėjo galvą. Po šio įvykio G. bijojo būti vienas namuose, jautė didelį gėdos jausmą, nenorėjo eiti į lauką ir jie suprato, kad be psichologo pagalbos negalės apsieiti ir kreipėsi pagalbos į psichologę V. L., su kuria jis ir bendravo, lankė konsultacijas. Pirmą kartą kreipėsi į psichologę po įvykio rugpjūčio pabaigoje, nes artėjo mokslo metai, suprato, kad jis turės grįžti į tą pačią aplinką. Prieš tai buvo išvežtas pas senelius, kuriems taip pat kilo įtarimų dėl G. būsenos, nes jis buvo kaip nesavas. Kai prasidėjo mokslo metai, sulaukė ne vieno skambučio iš mokytojos, kad G. elgesys kažkoks kitoks, pamokų metu jis blaškosi, nesukoncentruoja dėmesio, būna įsitempęs, nukentėjo jo mokymosi rezultatai, nors iki tol vaikas dalyvavo (duomenys neskelbtini), mokėsi aukščiausiu lygiu, puikiai, o pastabų iš mokytojos nėra anksčiau gavęs. Pasikeitė G. kontaktas su klasės draugais, jis pradėjo jų vengti, buvo nepasitikėjimo jausmas. Dar viena aplinkybė, kuri privertė kreiptis psichologo pagalbos, tai buvo pavasarį, kai praėjus tam tikram laikui, sūnus susitiko K., važiuodamas namo iš mokyklos (duomenys neskelbtini). Jis išsigando, nerimavo dėl savo saugumo. Dėl šios priežasties, kol G. grįždavo namo, bendraudavo telefonu, kad jam būtų ramiau, arba jį parveždavo pati. Prabėgus metams, jis vis dar nenori žaisti su vaikais, jaučiasi nesaugus, problema išliko iki šiol. Tik dėl sūnaus ligos (plaučių uždegimas, angina) buvo sustabdę psichologės konsultacijas, tačiau jas tęs. Prieš tai jam psichologo pagalba niekada nebuvo reikalinga. Pirmą kartą apsilankė pas psichologą tik po šio įvykio. Po psichologės konsultacijų išgyvenimai šiek tiek aprimo, jie gavo informacijos, kaip su sūnumi elgtis ir kaip bendrauti. Iki įvykio G. buvo drąsus, drąsiai kalbėdavo prieš klasę. Dabar žaidžia tik prie namų, jo draugė yra kaimynų mergaitė ir visiškai šalia gyvenantis berniukas. Paaiškino, jog G. - jautrus, jis nėra vaikas, kuris greitai pamiršta. Jų vaikas drausmingas, žino, kas galima ir ko negalima. G. laisvalaikis susijęs su sportu, (duomenys neskelbtini), turi kryptingą veiklą. Iš mokyklos nesusiskundimų dėl sūnaus elgesio negauna. Pats vaikas aiškino, kad jį įviliojo į tualetą. J. laikė tualeto duris, įstūmė jį. Pats G. neįėjo tikrai, jis buvo įstumtas. Sakė J. laikė, tą akcentavo, dėl ko jos sūnus negalėjo išeiti. Tualeto viduje buvo K. Jam pasakė, jog turi įrodyti, kad nėra bailys, kitaip neišleis, o išleis tada, kai G. pabučiuos K. lytinį organą. G. tą padarius dukart, jį paleido, jis tiesiog ištrūko. Apie K. naudotą fizinę jėgą vaikas nieko nesakė. Vaikas po įvykio valėsi, plovėsi burną. Sakė, kad apžiojo du kartus tą lytinį organą. Taip pat vaikas jai sakė, kad K. su J. tarėsi, kaip ir ką daryti. Praėjus mėnesiui po įvykio, K. mama atėjo atsiprašyti ir tiesiog paminėjo, jog jeigu reikės pagalbos, padės, bet taip ir pasibaigė pokalbis, pagalbos nesulaukė. Tuo metu jiems buvo svarbiausia vaiko emocinė būklė. Po apklausos ikiteisminiame tyrime, jam šiek tiek palengvėjo, nes jis pasijuto išgirstas, tačiau išgyvenimai niekur nedingo. Emocijos vaiko pažemintos, kankina pykinimai, galvos skausmai, nenoras valgyti. Iki įvykio su vaiku buvo viskas gerai.