- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-25
- Bylos Nr.
- 1-72-1010/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60305-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Kaltinamasis
- P. S.
- Kategorijos
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokurorui Mindaugui Stonkui
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. sunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2016 m. gruodžio 17 d., laikotarpyje nuo 18 val. iki 19 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu Šilalės r. sav(duomenys neskelbtini), po kilusio konflikto, kai A. P. nuėjo į kambarį ir atsigulė ant lovos, P. S. atėjęs į kambarį tyčia kumščiu sudavė gulinčiam A. P. vieną kartą į dešinįjį šoną, padarė krūtinės ląstos sumušimą, dešinės pusės 7, 8, 9, 10 šonkaulių lūžimus, dėl ko išsivystė dešinės krūtinės ląstos pusėje sukrešėjęs hematoraksas, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis P. S. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai, patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio turimo metu (b. l. 81-82, 86) ir paaiškino, kad jis kartu su mama R. S. gyvena adresu Vytogalos k., Šilalės r. sav. Kartu su jais, t. y. nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki gruodžio mėnesio vidurio, gyveno mamos draugas A. P., kuris namo grįždavo išgėręs ir nesiprausęs, nenusirengęs guldavosi į lovą. 2016 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena, A. P. grįžo namo girtas, pradėjo kelti triukšmą. S. jį ramino, pasakė, kad baigtų, bet jis nesiramino, tada kaltinamasis liepė jam susirinkti daiktus ir išvažiuoti, susinervino ir sudavė jam kumščiu 2-3 smūgius į šoną. Pradžioje P. dar gulėjo lovoje ir jį visaip gąsdino, paskui susirinko daiktus ir išvažiavo. Atsiprašė nukentėjusiojo. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo P. S. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.
Tarnybiniame panešime dėl kūno sužalojimo užfiksuota, kad 2016-12-26, 17.11 val. iš Santariškių ligoninės buvo gautas pranešimas, kad 2016-12-26 apie 12.06 val. į ligoninę atvyko A. P., kuris paaiškino, kad 2016-12-17 Šilalės r. sav., Dievogalos k., jį sumušė nepažįstami asmenys (b. l. 1).
Iš 2017-03-07 gautos teismo med. specialisto išvados Nr. G50/2017(11) matyti, A. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarytas krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 7, 8, 9, 10 šonkaulių lūžimai, dešinėje krūtinės ląstos pusėje sukrešėjęs hemotorakas. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienos jėgos poveikyje (b. l. 22-23).
Iš 2017-06-13 gautos teismo med. specialisto išvados Nr. G50//2017(11)P matyti, kad A. P. padarytas sužalojimas negalėjo būti padarytas delnu. Šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam gulint ant kairiojo šono ir didele jėga suduodant smūgį į dešinę krūtinės pusę, kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar koja apauta batu. A. P. po patirto sužalojimo galėjo savarankiškai judėti, kvėpuoti ir atlikti kitus aktyvius veiksmus, nes jo judėjimo organai nebuvo sužaloti, nors po tokio sužalojimo žmogus turi jausti didelį skausmą, giliau įkvepiant ir lankstantis ( b. l. 27-28 ).
2017-05-04 buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. P. ir įtariamojo P. S.. Iš akistatos protokolo matyti, kad įtariamasis P. S. liko prie savo duotų parodymų, nukentėjusysis A. P. prie savo duotų parodymų (b. l. 42-43).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), R. S. priklausantis butas, jame yra kambarys, kuriame kairėje pusėje yra lova ( b. l. 16-19 ).
Nukentėjusysis A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-12-17 apie 20 val. jis Šilalės r., Vytogalos kaime, Dariaus ir Girėno g. 4, buvo svečiuose pas pažįstamą P. S. ir R. S.. Paaiškino, kad tą vakarą P. S. paprašė paskolinti pinigų, jis neskolino ir nuėjo į kambarį, atsigulė į lovą. Po kokių 5 minučių pajuto smūgį į dešinį šoną, atsisukęs pamatė nueinantį P. S.. Už ką sudavė P. S. - nepaaiškino, bet galvoja, kad už tai, kad jis nepaskolino jam pinigų. Tuomet A. P. susirinko savo daiktus ir išėjo. 2016-12-18 atvyko į Vilnių, o į medikus kreipėsi tik 2016-12-26 pablogėjus sveikatai. A. P. parodė, kad smūgis buvo vienas, bet skaudus, daugiau jokių sužalojimų nepatyrė, niekur neužsigavo. Civilinio ieškinio nereiškia ( b. l. 36-37, 38-41).
Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji buvo svečiuose pas R. S., buvo ir P. S., ir S. pažįstamas, vardu Antanas. Moterys gėrė kavą, Antanas buvo kambaryje, į kurį vienu momentu buvo nuėjęs ir P. S.. Jokio konflikto, jokių smūgių sudavimo K. K. nematė. Vėliau K. K. išėjo namo ir po kurio laiko sužinojo, kad Antanas išvažiavo ( b. l. 46-47).
Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo namuose, bendravo su kaimyne Kasiliauskiene, buvo A. P. ir jos sūnus P. S.. Ji A. P. paprašė, kad jis eitų į kambarį ir netrukdytų bendrauti, nes A. P. buvo neblaivus. A. P. nuėjo į kambarį ir kažką garsiai šūkavo, todėl P. S. nuėjo į A. P. kambarį ir po kurio laiko grįžęs pasakė, kad „užmetė“ Antanui. R. S. parodė, kad smūgio sudavimo nematė. Po kurio laiko Antanas atėjo į virtuvę, atsisveikino ir išėjo. Daugiau ji su juo nebendravo ( b. l. 48-49).
Dėl veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (Baudžiamojo kodekso 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas darydamas veiką suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.
Teismas, teismo posėdžio metu ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog P. S. sunkiai sužalojo žmogų – tyčia vieną kartą smogė A. P. į dešinį šoną, padarydamas krūtinės ląstos sumušimą, dešinės pusės 7, 8, 9, 10 šonkaulių lūžimus, dėl ko išsivystė dešinės krūtinės ląstos pusėje sukrešėjęs hematoraksas, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas sprendžia, kad P. S. suduodamas kumščiu A. P., suvokė savo veiksmų pavojingumą, suduotas smūgis buvo ganėtinai stiprus, kadangi lūžo keturi šonkauliai. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo tyčia apėmė kilusius padarinius, t. y. jis numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam bus sutrikdyta sveikata, tačiau šių padarinių nedetalizavo. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia teigti, kad tarp P. S. veiksmų (smurto panaudojimo, suduodant smūgį nukentėjusiajam į šoną) ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam A. P.) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai, padarant nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Tokia kaltinamojo P. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinio ieškinio
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa parašo priteisti iš kaltininko 1840,35 Eur atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui (b. l. 53-54). Nurodė, kad A. P. sveikatos priežiūros paslaugos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsniu ir 27 straipsniu, buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 1840,35 Eur. Šią PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo prašo priteisti iš P. S.. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau raštu prašė ieškinį tenkinti, o bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Kaltinamasis P. S. civilinį ieškinį pripažino, prieštaravimų nepateikė. P. S. žalą Valstybinei ligonių kasai padarė nusikaltimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 6.280 straipsnį, 6.282 straipsnio 3 dalį, 6. 283 straipsnio 1 dalį jis kaltais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti visiškai. Todėl Valstybinei ligonių kasai iš P. S. priteistina padaryta žala 1840,35 Eur.
Dėl bausmės paskyrimo
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į Baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad padaryta tyčinė nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis), kuri buvo baigta. Vertinant P. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, charakterizuojamas teigiamai kaip ramaus būdo, darbštus, sąžiningas, neturintis žalingų įpročių. P. S. kritiškai vertina savo elgesį, kaltę pripažino, kas rodo pozityvią jo elgesio kaitą, tinkamą problemų sprendimo būdo pasirinkimą. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad tik laikas praleistas įkalinimo įstaigoje gali turėti teigiamą poveikį nuteistojo mąstymo ir jo elgesio kaitai.
Kaltinamasis P. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė visas esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam atleido. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinęs tai, kad yra P. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimų padarymo aplinkybes, ir mano, kad P. S. skirtina Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už vidurkį be realaus jos atlikimo, taikant Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, įpareigojant 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nuteistasis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
2017 m. birželio 14 d. prokuroro nutarimu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. S. turtui, t. y. 1/8 buto, esančio S.Girėno g. 10 -4, Vytogalos k., Šilalės r. sav. , registro Nr. 95/44530, unikalus daikto Nr. 8797-5007-5010:0004; 13/800 minėto buto priklausinio - ūkinio pastato Nr. 8797-5007-5021; 1/8 minėto buto priklausinio - ūkinio pastato Nr. 8797-5007-5076, paliktinas galioti, kol bus sumokėtas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai patenkintas civilinis ieškinys (b. l. 111-115).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, 8 punktą, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2017 m. birželio 14 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nuosavybės teisės apribojimą 1/8 buto, esančio S.Girėno g. 10 -4, Vytogalos k., Šilalės r. sav., registro Nr. 95/44530, unikalus daikto Nr. 8797-5007-5010:0004; 13/800 minėto buto priklausinio - ūkinio pastato Nr. 8797-5007-5021; 1/8 minėto buto priklausinio - ūkinio pastato Nr. 8797-5007-5076, palikti galioti, kol bus sumokėtas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai patenkintas civilinis ieškinys, o sumokėjus – panaikinti.
P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo P. S. 1840,35 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 35 centus), Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai, gydymo išlaidoms atlyginti, pinigus sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmonės kodas 191351679, buveinė - Europos a. 1, LT-03505, Vilnius.
Išaiškinti nuteistajam, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Išaiškinti nuteistajam, jog:
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;
2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.
4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilalės rajono apylinkės teismui.