- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-17
- Bylos Nr.
- 2S-1178-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19833-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- A. F.
- Trečiasis asmuo
- J. F.
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, civilinėje byloje pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovui S. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo J. F.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad atsakovas S. P. yra ieškovo A. F. tėvas, o ieškovas yra atsakovo sūnus, priteisė iš atsakovo ieškovui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-11-16, kol ieškovas mokysis Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos dieniniame skyriuje, 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą. Prašymą dėl termino atnaujinimo grindė tuo, kad jis nėra teisininkas, kad tik įsiteisėjus sprendimui, sužinojo apie iš jo pilnamečiam sūnui priteistą 400 Lt išlaikymą. Terminas yra praleistas nedaug, todėl nesukelia civilinių teisinių santykių neapibrėžtumo bei nekonkretumo, nes atsakovo ir ieškovo nesieja jokie šeimyniniai ryšiai, sprendimas prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo netenkino.
Teismas nutartį motyvavo tuo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl termino apeliaciniam skundui pateikti nesudaro pagrindo konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė, jog atsakovas privalėjo vadovautis bonus pater familias principu, t.y. pasidomėti paskelbto sprendimo rezultatais, sprendimo įvykdymo pasekmėmis bei apskundimo tvarka. Šiuo atveju teismas sprendė, jog termino praleidimas dėl nežinojimo nesuteikia atsakovui teisės pateikti apeliacinį skundą, praleidus įstatymo nustatytą terminą, ir tokiu būdu piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Tuo labiau, CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims yra numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Šalies argumentai
Atsakovas S. P. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neįvertino aplinkybės, kad CPK 307 str. 2 d. yra numatyta galimybė apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujinti teismui pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovas nurodo, kad jis nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sąžiningai pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą, vadovaudamasis įstatymu. Svarbia aplinkybe terminui atnaujinti laikytina tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis CK 3.194 str. 3 d. ta apimtimi, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., tokiu būdu nesilaikė Konstitucinio teismo nutarimo ir pažeidė atsakovo konstitucines teises.
Atsakovo reikalavimas priimti teisingą teismo sprendimą nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Apeliantas nurodo, jog apeliacinis skundas pateiktas praleidus ne ilgą laiko tarpą ir tai nesukelia civilinių santykių neapibrėžtumo bei nekonkretumo. Šis laikas, pasak jo, negali būti pagrindu uždrausti teisminę subjektyvių teisių gynybą, nes teismui atnaujinus apeliacinio skundo padavimo terminą stabilumas pažeistas nebus.
Atsiliepimas
Ieškovas A. F. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas, nenurodydamas svarbių priežasčių apeliaciniam skundui paduoti bei nepateikdamas šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir pažeidžia Civilinio proceso kodekso nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių procesinių terminų atnaujinimo klausimus, neprieštaraujanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Civilinio proceso kodekso 73 straipsnio 1 d. nurodyta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 d. yra nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti - 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Procesinis įstatymas taip pat numato galimybę asmeniui, praleidusiam terminą procesiniam veiksmui atlikti, prašyti tokį terminą atnaujinti (Civilinio proceso kodekso 78 str. 1 d., 307 str. 2 d.). Asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl termino atnaujinimo, jį turi motyvuoti, prie jo turi pridėti įrodymus, pagrindžiančius praleisto termino atnaujinimo būtinumą (Civilinio proceso kodekso 78 str. 4 d.). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (Civilinio proceso kodekso 42 str. 5 d.).
Apeliantas, prašydamas atnaujinti terminą, nurodė, kad jis nėra teisininkas, tik įsiteisėjus teismo sprendimui sužinojo, kad teismas, priimdamas sprendimą, taikė CK 3.194 str. 3 d. apimtimi, prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, laiko tarpas įstatymo nustatytam terminui apeliaciniam skundui paduoti praleistas nedaug ir tai nesukelia civilinių santykių neapibrėžtumo ir nekonkretumo. Toks terminas negali būti pagrindas uždrausti teisminę subjektinių teisių gynybą, nes teismui atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti nepažeis stabilumo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbumo, pagrįstai laikė, kad priežastys, dėl kurių atsakovas praleido šį terminą, nelaikytinos svarbiomis, ir todėl nėra pagrindo jo atnaujinti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien įstatymo nežinojimas nesuteikia asmeniui teisės pateikti apeliacinį skundą praleidus įstatymo nustatytą terminą. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovas ir nėra teisininkas, jis bylos nagrinėjimo metu naudojosi atstovės – advokatės teikta teisine pagalba, tokiu būdu toks jo argumentas negali būti pripažintas pagrįstu sprendžiant termino praleidimo priežasčių svarbumą. Apelianto dėstomi abstraktūs argumentai, kad nedaug praleisto termino atnaujinimas jo pavėluotai paduotam apeliaciniam skundui nepažeis teisinio stabilumo, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti teismo nutarties priimtos laikantis procesinės teisės normų, taip pat pagrindinių civilinio proceso principų, neteisėta ar nepagrįsta, nes reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant termino praleidimo priežasčių svarbumą yra ne atsakovo deklaruojamas teisinis principas, tačiau konkrečios aplinkybės, susijusios su ginčo atveju. Viena iš aplinkybių, į kurias svarbu atsižvelgti vertinant procesinio termino praleidimo trukmę, tai paties atsakovo elgesys po sprendimo priėmimo, leidžiantis spręsti apie tai, ar savo procesinėmis teisėmis jis naudojosi tinkamai (CPK 7 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme dalyvaujant atsakovui, kuris naudojosi valstybės teikiama teisine pagalba. Atsakovas dalyvavo ir 2011-11-16 teismo posėdyje, atstovaujamas atstovės advokatės, kuriame teismas informavo šalis apie tai, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2011-12-02 10.00 val. Teismui 2011-12-02 priėmus sprendimą, apeliacinį skundą atsakovas pateikė tik 2012-02-23. Apeliantas nurodo, kad terminas praleistas nedaug, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka atsižvelgdamas į tai, kad naikinamasis terminas apeliaciniam skundui paduoti pagal Civilinio proceso kodekso 307 str. 3 d. yra trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, o apeliacinis skundas paduotas po daugiau nei dviejų mėnesių bei nenurodant jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą tokį laiko tarpą.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis CK 3.194 str. 3 d. ta apimtimi, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., apie ką jam tapo žinoma tik po sprendimo įsiteisėjimo ir tai yra svarbi aplinkybė, pagrindžianti termino atnaujinimo būtinumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka, jis nėra pagrįstas įrodymais dėl sužinojimo apie teismo sprendimą momento, todėl atmeta jį kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimą nesvarsto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai teismo nagrinėjančio apeliacinį skundą dėl paties teismo sprendimo kompetencija.
Dėl nurodyto nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią atsakovui pasinaudoti teise į apeliaciją, nes dėl paties atsakovo kaltės šia teise nebuvo tinkamai pasinaudota.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.