- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-468-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45612-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- Ž. P.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. P. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. P. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 138 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus su 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, Ž. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 15 d.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam Ž. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Komisija nutarime nurodė, kad tarpininkauja dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausė priklausomybių prevencinės grupės mokymus, dalyvauja pozityviame užimtume, nebaustas, neskatintas, turi pažymą dėl įsidarbinimo lygtinio paleidimo atveju.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą padaręs išvadą, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dėl to buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad lygtinis paleidimas šiuo metu nuteistajam jau gali būti taikomas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors nuteistasis nebaustas ir neskatintas, siekė įsidarbinti, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityviame užimtume, vis tik jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, išlieka ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, praeityje nuteistasis jau ne kartą teistas, kaltę pripažįsta formaliai, būdingas agresyvus elgesys.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis Ž. P. ir jo gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė (toliau – ir apeliantai) skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, priimta neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių. Teismo išvados neparemtos objektyviais duomenimis, yra šališkos, neatitinka faktinių duomenų ir teismų praktikos. Įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas gali taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Todėl darytina išvada, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos taikytinas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atliktos bausmės dydį, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadas bei kitas svarbias aplinkybes.
4.2. Skunde pažymima, kad Komisijos nutarime nurodyti duomenys yra pakankami lygtinio paleidimo taikymui, todėl priimant skundžiamą nutartį buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą ir objektyvų teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, teismas nevertino ir neaptarė esminių aplinkybių. Ž. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pagal socialinio tyrimo išvadą „gyvenimo sąlygų“ sritis nėra aktualus kriminogeninis poreikis, gyvenamosios vietos turėjimas įvertintas kaip riziką mažinantis kriterijus. Nuteistojo požiūris į darbinę veiklą yra teigiamas, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis registravosi Užimtumo tarnyboje, vykdė individualią veiklą, atlikdamas bausmę kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau neįdarbintas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, atlieka gerbūvio darbus, išmokėti skolas pagal vykdomuosius raštus, negaudamas pajamų, negali. Galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju buvimas socialinio tyrimo išvadoje įvertintas kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys. Ž. P. palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, jo vaikai nėra sukūrę šeimų, todėl yra priklausomi nuo nuteistojo, jiems reikalingas jo palaikymas, materialinė pagalba. Nuteistasis nori neatitolti nuo savo vaikų, nori su jais bendrauti, juos auklėti bei jais rūpintis. Nuteistojo tėvai yra garbaus amžiaus, jiems reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra dėl amžiaus ir sveikatos. Nuteistasis kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jie jam atleido. Nuteistasis ėmėsi priemonių siekdamas išspręsti alkoholio vartojimo problemą, bausmės atlikimo metu jo apsvaigimo atvejai nebuvo fiksuoti. Vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, yra motyvuotas keisti savo elgesį, dalyvauja pozityviame užimtume, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Ž. P. neigiamai vertina savo elgesį, yra padaręs išvadas ir ateityje neketina nusikalsti. Teismas šių aplinkybių nevertino, dėl jų nutartyje nepasisakė.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, didžiąja dalimi vertinimo rezultatą įtakojo statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimas, kurių nuteistasis neturi galimybių pakeisti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Ž. P. aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gyvenimo sąlygų, išsilavinimo, mokymosi, galimybės įsidarbinti srityse, piktnaudžiavimo alkoholiu, mąstymo ir elgesio srityse mažėjo, tačiau nutartyje šie pokyčiai nebuvo vertinti ir dėl jų nepasisakyta. Šių aplinkybių nevertinus ir priėmus neigiamą sprendimą, Ž. P. antrą kartą baudžiamas už savo praeitį, taip ignoruojant teismų praktiką. Nuteistasis yra pasimokęs iš savo ankstesnio elgesio, turi aukštą motyvaciją keistis ir yra įsitikinęs, kad lygtinis paleidimas su intensyvia prižiūra tikrai nesuformuos klaidingos nuostatos dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.
4.4. Skunde pažymima ir tai, kad pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės asmuo negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o kaip tik atvirkščiai – įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką, motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, yra pagrindiniai nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai, kurių siekiant yra atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 111 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.
7. Nekyla abejonių dėl to, kad Ž. P. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo su intensyvia prižiūra. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
8. Nuteistajam Ž. P. 2022 m. birželio 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir socialinio tyrimo išvada) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, turi būti nustatyta akivaizdi pažangą ją mažinant. Konstatuoti nuteistojo daromos pažangos mažinant jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką akivaizdumą šiuo metu dar nėra pagrindo. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti aplinkybė, kad nuo 2021 m. sausio 21 d. atlikto vertinimo nuteistajam Ž. P. nustatyta rizika išliko nepakitusi, t. y. rizika priskiriama tai pačiai vidutinės rizikos grupei. Iš tikrųjų Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad dinaminių veiksnių srityje rizika mažėjo. Nuteistajam pristačius dokumentus dėl gyvenamosios vietos, įsidarbinimo galimybės, taip pat dėl dalyvavimo anoniminių alkoholikų susitikimuose, tęstinėse konsultacijose siekiant mažinti alkoholio vartojimo riziką, įsitraukimo į resocializacijos procesą, dalyvavimo pozityvaus užimtumo užsiėmimuose bei renginiuose, aktualūs dinaminiai veiksniai mažėjo gyvenimo sąlygų, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, piktnaudžiavimo alkoholiu, mąstymo ir elgesio srityse. Ši aplinkybė yra akcentuojama skunde, ji neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palanki nuteistajam, tačiau akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui nuteistojo Ž. P. atveju jos vis tik nepakanka.
9. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų aplinkybių dėl aktualių dinaminių veiksnių mažėjimo, nurodyta ir tai, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar išskiriami ne tik statiniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis), bet ir ženklus skaičius (18) dinaminių kriminogeninių veiksnių: 1) turi nestabilią darbo patirtį; 2) apsunkinti, konfliktiški santykiai su artimaisiais; 3) smurto, prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; 4) būdingas rizikingas, pavojingas elgesys; 5) smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; 6) ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; 7) emocijų valdymo problemos; 8) mažas atsparumas stresui; 9) tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; 10) būdingas impulsyvus elgesys; 11) būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys; 12) savitvardos problemos; 13) negeba atpažinti problemų; 14) stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; 15) negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasirinkimų; 16) turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; 17) stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; 18) stokoja empatijos. Apsauginiai veiksniai socialinio tyrimo išvadoje nenustatyti.
10. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis, kaip minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti ir atlieka gerbūvio gerinimo darbus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, 2022 m. vasario mėn. konsultavosi dėl resocializacijos plano, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. dalyvavo psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, nuo 2022 m. kovo 16 d. vykdytos tęstinės konsultacijos mažinant alkoholio vartojimo riziką, dalyvavo ir išklausė teisinio ir socialinio švietimo programą. Tai neabejotinai rodo nuteistojo pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau didelio skaičiaus su nuteistojo smurtiniu, su alkoholio vartojimu susijusiu pavojingu, impulsyviu elgesiu, savitvardos problemomis ir jų atpažinimo bei sprendimo įgūdžių nebuvimu, susijusių, nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas šiuo metu reikšmingos įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo.
11. Akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatymas su alkoholio vartojimu, smurtiniu elgesiu, savitvardos, emocijų valdymo problemomis susijusiose srityse, socialinio tyrimo išvadoje išskirtose kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, šiuo atveju yra itin aktualus, kadangi iš informacijos apie ankstesnius nuteistojo teistumus matyti, kad smurtiniai, taip pat apsvaigus nuo alkoholio, padaryti nusikaltimai yra nuteistajam būdingas elgesys, paskutiniu nuosprendžiu Ž. P. taip pat nuteistas už smurtinius, nesunkų ir sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusius nusikaltimus. Nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką srityse, kurios tiesiogiai įtakojo ankstesnį nusikalstamą nuteistojo elgesį, darytina išvada, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Tuo labiau, kad šiuo metu, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis savo nusikalstamą elgesį vis dar menkina, ieško save teisinančių aplinkybių, kaltina nukentėjusiuosius, yra linkęs minimizuoti savo atsakomybę ir smurto naudojimą apibūdina kaip gynybą. Toks savo elgesio vertinimas, esant pirmiau nurodytoms, su nustatytais kriminogeniniais veiksniais ir jų valdymu susijusioms, aplinkybėms, kelia pagrįstą abejonę, kad jau šiuo metu nuteistajam taikoma probacija gali būti sėkminga.
12. Skunde nurodomos aplinkybės dėl teigiamos nuostatos į darbą, palaikomų socialinių ryšių, gyvenamosios vietos ir galimybės įsidarbinti turėjimu, kaip ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas, yra palankios Ž. P., tačiau jam neatitinkant vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų – nesant akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, paminėtų aplinkybių buvimas nepaneigia nutartyje padarytos išvados, kad taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo. Būtina pažymėti ir tai, kad išvada dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai nuteistąjį įcharakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nutylint jam nepalankius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
13. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, pažeidė nuteistojo teisę į teisingą ir objektyvų teismą, be to – tokiu sprendimu nuteistąjį nubaudė antrą kartą. Atmetant šiuos skundo teiginius, kaip nepagrįstus, pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, jeigu yra nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundą atmesti; patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą; patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Taigi, galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) priima apylinkės teismas, todėl nuteistajam palankaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimas, savaime nesuponuoja apylinkės teismo pareigos tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyti pakankamai išsamūs, bylos duomenimis pagrįsti Komisijos nutarimo nepatvirtinimo motyvai, su kuriais nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad bylos duomenis, reikšmingus lygtinio paleidimo klausimui, teismas vertino kitaip, nei juos vertina nuteistasis ir jo gynėja, neįrodo, kad teismas buvo neobjektyvus (šališkas) ir nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą išsprendė neteisingai. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių teiginius dėl teisės į teisingą ir objektyvų teismą pažeidimo, apeliantai nenurodė, kaip ir nepagrindė teiginio dėl nubaudimo antrą kartą. BVK 157 straipsnis yra bausmių vykdymą reglamentuojanti norma ir jos taikymas nėra susijęs su nuteistojo nubaudimu ar naujos bausmės jam skyrimu. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, atitinkantys BVK 157 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau Ž. P. vienos iš jų neatitinka. Taigi, netaikydamas lygtinio paleidimo apylinkės teismas nei BVK, nei BPK normų nepažeidė ir nuteistojo nubaudimo klausimo dar kartą nesprendė.
14. Nesutikimas su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis yra grindžiamas ir aplinkybėmis dėl nuteistojo siekio palaikyti ryšius su savo vaikais, kuriems reikalingas palaikymas ir materialinė pagalba, taip pat rūpesčiu garbaus amžiaus tėvais, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba dėl amžiaus ir sveikatos. Vis tik teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minimos aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau akivaizdu, kad jos nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikaltimų darymo ir skatinusiu tik teisėtą jo elgesį. Priešingai – paskutiniu nuosprendžiu Ž. P. yra nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą savo dukrai, šią veiką padarė išgertuvių metu. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus duomenų apie tvirtus šeiminius ryšius su dukromis bei tėvais nebuvimą, šias skunde akcentuojamas aplinkybes vertinti, kaip teikiančias pagrindą taikyti lygtinį paleidimą BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų neatitinkančiam nuteistajam, nėra pagrindo.
15. Dėl skunde minimų Europos tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ pažymėtina, kad rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Kaip nurodyta pirmiau, svarstant Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo (nepatvirtinimo) klausimą, BVK ar BPK pažeidimai nebuvo padaryti. Taigi skunde minimose rekomendacijose pateiktas lygtinio paleidimo instituto, kaip vienos efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių vertinimas, skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo nepaneigia.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai Ž. P. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma patvirtina išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Ž. P. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.