- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- e2-112-164/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02466-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Šilutės šilumos tinklai“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Šilutės būstas“
- Advokatai
- Ingrida Varanovičė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanovičei, atsakovės UAB „Šilutės šilumos tinklai“ atstovei Birutei Ačienei, trečiojo asmens UAB „Šilutės būstas“ atstovei V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Šilutės šilumos tinklai“, trečiajam asmeniui UAB „Šilutės būstas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Šilutės šilumos tinklai“ ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 189,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,48 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-06-23 užpylimo metu buvo apgadintas B. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad dėl įtrūkusio karšto vandens vamzdžio sušlapo buto lubos, atsirado pelėsis, sudrėko siena, tapetai. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir B. M. buvo sudariusios būsto draudimo sutartį, kuria B. M. jai priklausantį turtą apdraudė laikotarpiui nuo 2012-10-11 iki 201310-10. 2013-06-23 įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir B. M. buvo išmokėta 653,81 Lt (189,36 Eur) draudimo išmoka. Pagal Draudimo įstatymo 88 straipsnį, reglamentuojantį draudimo išmoką turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, draudimo sutartyje nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Dokumentai, kuriais remiantis buvo apskaičiuota draudimo išmoka, pridedami. Atsakingas už žalą asmuo – UAB „Šilutės šilumos tinklai“. Atsakovė turėjo pareigą užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, laiku nustatyti karšto vandens sistemos būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę vamzdžius pakeisti ar remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus ir administratorių. Atsakovei UAB „Šilutės šilumos tinklai“ buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau ji per nustatytą terminą žalos neatlygino. Kadangi atsakovė žalos neatlygino, todėl ji turi būti iš jos priteista, taip pat priteisiant iš atsakovės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 13,48 EUR kompensacinių palūkanų, kurios apskaičiuojamos tokiu būdu: 189,36 EUR žalos x 6 proc. palūkanų/ 365 kalendorinės dienos x 433 pradelstos dienos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Be to prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį, kadangi ieškovė jį praleido. Atsakovė atsiliepimu ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad nors ieškovė nurodė, kad atsakingas už žalą asmuo - UAB „Šilutės šilumos tinklai“ ir UAB „Šilutės šilumos tinklai" turėjo pareigą užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, laiku nustatyti karšto vandens sistemos būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę vamzdžius pakeisti ar remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus ir administratorių, tačiau ieškovė atsakovės neteisėtų veiksmų tiksliai neįvardija ir neįrodinėja, nenurodo kokiu teisės aktu grindžiama tai, kad atsakovė turėjo pareigą užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, laiku nustatyti karšto vandens sistemos būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę vamzdžius pakeisti ar remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus ir administratorių. Atsakovė apie sistemos sutrikimus informuota nebuvo, nedalyvavo 2013-06-27 surašant turto sunaikinimo aktą, nors jeigu ji būtų atsakinga dėl draudiminio įvykio, atsakovės atstovai privalėjo dalyvauti surašant aktą, kad galėtų pareikšti pastabas. Ieškovės teigimu avarija įvyko trūkus karšto vandens vamzdžiams, reiškia gedimas vyko dėl avarijos bendruosiuose inžineriniuose tinkluose, už ką atsakingas administratorius. Atsakovė nuo 2005 m. buvo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų sistemos prižiūrėtoja. UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šildymo ir karšto vandens sistemų sistemos priežiūros sutartis su namo administratoriumi UAB „Šilutės būstas“ nebuvo sudaryta, nes daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas buvo laikomas neteisėtu, t. y. gyventojai nebuvo nusprendę sutarties sudaryti. Todėl šildymo ir karšto vandens sistemų sistemos priežiūra buvo vykdoma pagal LR energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros taisykles. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą organizavo ir už ją atsakė šilumos tiekėjas- UAB „Šilutės šilumos tinklai“. Pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens priežiūra apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius (tvarkos 9 p.). Minėtos tvarkos 25 ir 26 p. numato, jog prižiūrėtojo atsakomybė ir atliekamų darbų apimtys nustatomos pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyse, vadovaujantis šia tvarka bei jos 2 priede nustatytu pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų bendruoju sąrašu (išskyrus atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus) tiems šių sistemų komponentams, kurie yra pastate, o jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartyje numatyti atlikti ne visi šios tvarkos 25 punkte nurodyti darbai, už neįtraukiamų į sutartį darbų atlikimą atsako pastato savininkas ar daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Kaip jau minėta, priežiūros sutarties atsakovė nėra sudariusi, pagal minėtą tvarkos aprašą atsakovė UAB „Šilutės šilumos tinklai” vykdė savo funkcijas, šildymo sistema ir šilumos punktas buvo paruoštas šildymo sezonui, 2012 m. liepos 23 d. surašytas hidraulinio išbandymo aktas, kuriame pateikta išvada, jog objektas paruoštas šildymo sezonui. Atliktus hidraulinius bandymus 6 atmosferų slėgiu namo šilumos vamzdynas atlaikė, jokių pažeidimų tuo metu nebuvo užfiksuota, vamzdyno izoliacijos pažeidimų (drėgnumo) nebuvo nustatyta. Atliekant hidraulinius bandymus dalyvavo ir administratoriaus UAB „Šilutės būstas” atstovas o kadangi vamzdynas yra izoliuotas, todėl, įtrūkimas gali būti pastebėtas tik vizualiai tai nustačius. Atsakovė kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja garantuoja nustatytų parametrų šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą vartotojui nuo įvado iki atsakomybės ribos, t. y. užtikrina šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą iki atsakomybės ribos. Ieškovės teigimu žala atsirado įtrūkus karšto vandens vamzdžiui ir dėl to sušlapo siena. Ieškovė vadovaujasi Civilinio kodekso 6.266 straipsniu, kuriame nurodyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių. įrenginių ar kitokių konstrukcijų. įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. butų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, tame tarpe ir šildymo sistemos vamzdynas. Šio namo butų savininkai yra įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kaip butų savininkai, o kartu ir kaip namo bendraturčiai, todėl pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą dėl įrenginių sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų privalo atlyginti namo gyventojai. Be to, jau paminėtos tvarkos 3 priede nėra nurodyta šildymo vamzdynų apžiūra. Buto, kurios butas buvo aplietas savininkė, nebuvo sudariusi su atsakove priežiūros sutarties. Atsakovė nėra šildymo sistemos valdytojas ir neturi teisės ir pareigos nurodyti namo gyventojams atnaujinti namo inžinerinius tinklus, tai inicijuoti turi paskirtas namo administratorius ir pagal STR administratorius turi prižiūrėti vamzdyną. Trečiasis asmuo UAB „Šilutės būstas” yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, kurio funkcijos numatytos 2011 m. gruodžio 16 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1593 patvirtintuose nuostatuose, kurių 6.4 punkte numatyta, kad administratorius rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus; nuostatų 7.1. punkte numatyta, kad Administratorius priima sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Trečiasis asmuo UAB „Šilutės būstas” nepateikė įrodymų, kad šiuo atveju namo bendraturčiai nebuvo informuoti apie tai, kad vamzdynas yra pasenęs, nebuvo sukviestas susirinkimas dėl vamzdyno keitimo. Tai, kad vamzdynas susidėvėjęs - šio fakto niekas nefiksavo o nefiksavo matomai todėl, kad atlikus hidraulinius bandymus, vamzdynas atlaikė ir ieškovė nepateikė duomenų, jog vamzdynas susidėvėjęs. Ieškovė neįrodė, kad avarija įvyko dėl susidėvėjusio vamzdyno, nepateikti dokumentai, patvirtinantys, jog vamzdynas keistas, bet nėra ir įrodymų, jog jis yra susidėvėjęs. Nenustatyta, kad dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo įtrūko karšto vandens vamzdis. Atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, o vamzdyno įtrūkimas įvyko ne dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, todėl už tai ji neturi atsakyti.
Trečiojo asmens „UAB „Šilutės būstas“ atstovė prašo ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo atsiliepimu ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Šilutės būstas“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi 2014-06-30 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-865 pagrindu. Dar 2005 m. atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) sutartį, kurios pagrindu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, remontą buvo pavesta vykdyti atsakovei, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu ir poįstatyminiais aktais. Trečiasis asmuo šio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą pradėjo vykdyti tik nuo 2015-09-11, kuomet atsakovė perdavė, o trečiasis asmuo perėmė namo šilumos ūkio įrenginius, vamzdynus, techninę dokumentaciją. Todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga už karšto vandens sistemų priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013-06-26 (duomenys neskelbtini), buvo aplietas B. M. priklausantis butas. Nustatyta, kad dėl įtrūkusio karšto vandens vamzdžio sušlapo buto lubos, atsirado pelėsis, sudrėko siena, tapetai. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir B. M. buvo sudariusios būsto draudimo sutartį, kuria B. M. jai priklausantį turtą apdraudė laikotarpiui nuo 2012-10-11 iki 201310-10. 2013-06-23 įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir B. M. buvo išmokėta 653,81 Lt (189,36 Eur) draudimo išmoka. Išmokėjus išmoką, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis (LR CK 6.1015 str.).
Ieškovė išmokėtos sumos – žalos atlyginimo reikalauja iš atsakovės UAB „Šilutės šilumos tinklai“.
LR CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės UAB „Šilutė šilumos tinklai“ sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis numato, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais.
Nustatyta, kad atsakovė UAB „Šilutės šilumos tinklai nuo 2005 m. buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja.
Kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei atliekama jų priežiūra nustato 2010-04-07 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-111 patvirtintos Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės. Pagal minėtas Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisykles, prižiūrėtojas privalo: šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų (34.1 p.); siekti, kad šiluma būtų vartojama efektyviai, nustatyti šilumos vartojimo įrenginių efektyvaus veikimo režimus, jų laikytis ir analizuoti šilumos suvartojimo duomenis (34.2 p.); pagal teisės aktų reikalavimus laiku pranešti apie šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių avarijas ir ištirti jų veikimo sutrikimus ar nelaimingus atsitikimus (34.5 p.); organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą (34.6 p). Taisyklių 34.8 p. įtvirtina prižiūrėtojo pareigą sudaryti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą pagal teisės aktų reikalavimus. Prižiūrėtojas yra atsakingas už šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą (106 p.). Šilumos naudojimo įrenginių techninė būklė ir remonto mastas nustatomi techninės apžiūros metu ir lyginant faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais (taisyklių 107 p.). Tam tikslui turi būti sudaryti daugiamečiai ir metiniai šilumos naudojimo įrenginių remonto grafikai (107.1 p.). Remonto metu šilumos naudojimo įrenginiai sutvarkomi: atkuriama jų pirminė būklė, keičiamos ar atnaujinamos bet kurios, įskaitant ir pagrindines, detalės (108 p.). Turi būti sudaryti šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių remonto metiniai ir mėnesiniai grafikai (109 p.). Eksploatacijos (priežiūros) metu atliekamos kontrolinio pobūdžio procedūros (apžiūra, eksploatacinių instrukcijų laikymosi priežiūra, techniniai bandymai ir techninės būklės patikrinimas) ir kai kurios atkuriamojo pobūdžio technologinės procedūros (reguliavimas, valymas, tepimas, susidėvėjusių detalių keitimas ir kitų smulkių defektų pašalinimas) (110 p.). Tų pačių taisyklių 159 straipsnis reglamentuoja eksploatacijos metu būtinus atlikti veiksmus, tarp kurių – imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti (Taisyklių 159.7 str.). Gyvenamųjų namų šilumos punktus prižiūrintys atsakingi darbuotojai jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę, stebi ir tikrina šilumos punkte esančių įrenginių veikimą ir šalina pastebėtus sutrikimus (264.3 str.). Taigi, iš nurodyto teisės akto matyti, kad atsakovas privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti šilumos ūkį, bet ir organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad, būtent, atsakovas AB „Šiaulių energija“ yra atsakingas už šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. Tuo tarpu atsakovas AB „Šiaulių energija“ nepateikė jokių duomenų, kad šias funkcijas jis būtų vykdęs.
2009-11-26 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-229, patvirtintu Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašu, yra nustatyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atliekami pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbai ir jų periodiškumas. Darbai ir jų periodiškumas išdėstytas prie aprašo pateikiamose lentelėse, iš kurių matyti, jog konkrečių šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų periodiškumas skiriasi: tam tikri darbai turi būti atliekami 1 kartą per savaitę, 1 kartą per mėnesį, 1 kartą per metus, pagal poreikį ir pan. Pavyzdžiui, pastato šilumos punkto įrenginių apžiūra, šilumos punkte esančių įrenginių veikimo patikrinimas ir pastebėtų sutrikimų pašalinimas, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos turi būti atliekami 1 kartą per savaitę (17 lentelė. Šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas, 1 p.).
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.
Atsakovė AB „Šilutės šilumos tinklai“, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, tai yra privalėjo garantuoti, kad šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti šildymo vamzdyno būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus arba namo administratorių. UAB „Šilutės šilumos tinklai“ nei namo administratoriaus, nei daugiabučio namo butų savininkus apie susidariusią šildymo vamzdyno būklę neinformavo, tinkamai neprižiūrėjo ir savalaikiai nesirūpino šildymo sistemos būkle, todėl darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl yra atsakinga už kilusią žalą. Pažymėtina, kad namo gyventojai nėra kompetentingi atlikti Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse nurodytus darbus, jiems tokia pareiga nėra nustatyta nei teisės aktais, nei sutartimi. Šiuos darbus atlieka atestuoti ir tam tikslui paskirti darbuotojai.
Be to, nors atsakovė nurodo, kad ji vykdė savo funkcijas, šildymo sistema ir šilumos punktas buvo paruoštas šildymo sezonui, 2012 m. liepos 23 d. surašytas hidraulinio išbandymo aktas, kuriame pateikta išvada, jog objektas paruoštas šildymo sezonui. Atliktus hidraulinius bandymus 6 atmosferų slėgiu namo šilumos vamzdynas atlaikė, jokių pažeidimų tuo metu nebuvo užfiksuota, vamzdyno izoliacijos pažeidimų (drėgnumo) nebuvo nustatyta, todėl vamzdyno įtrūkimas įvyko ne dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, todėl ji neturi už tai atsakyti, tačiau tai tik dalis darbų, kuriuos turi atlikti atsakovė pagal anksčiau minėtus teisės aktų reikalavimus. Kaip jau minėta, žala atsirado dėl vamzdyno įtrūkimo, kurio priežiūrą ir eksploataciją vykdo atsakovė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus 2012-07-23 hidraulinio išbandymo aktą ir 2012 m. pastato šilumos įrenginių ir parengties šildymo sezonui aktą Nr. 13, kad ji tinkamai atliko savo pareigas – užtikrinti šilumos energijos tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą, nustatytas Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse, todėl turi pareigą atlyginti ieškovės reikalaujamą žalą. Konstatuotina, kad ieškovė byloje įrodė atsakovės kaltę, o atsakovė savo kaltės dėl netinkamos šilumos tinklų būklės byloje nepaneigė.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė prašo taikyti vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Taigi atsakovės prašymas taikyti senatį netenkintinas, nes šiuo atveju - ginčas tarp šalių kildinamas iš delikto, t. y. draudikui perėmus reikalavimo teisę jau po draudimo atlyginimo išmokėjimo, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal CK 1.125 straipsnio 8 punkto nuostatas, numatančias 3 metų ieškinio senaties terminą, kurio ieškovė nepraleido.
Ieškovo pateiktos advokato atstovavimo išlaidas sudaro 1112, 41 eurų. Teismas, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ieškovė nurodė, kad už teisines paslaugas šioje byloje yra sumokėta 1112,41 euras , t.y. nurodyta suma buvo sumokėta už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas, už ieškinio surašymą penkis kartus ir už apeliacinio skundo surašymą. Ieškovės nurodytos ir reikalaujamos priteisti sumos paskaičiuotos už dar neatliktus darbus, ieškinys surašytas vieną kartą advokato padėjėjo , teismo posėdžiuose 2 kartus dalyvavo advokato padėjėja. Pažymėtina, kad ieškinys yra standartinis, tokio pobūdžio ieškinius ieškovė nuolat teikia teismui, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą , į advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija rekomendacijose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, vertinant bylos sudėtingumą, byla nebuvo išskirtinai sudėtinga, aplinkybes, jog byloje nebuvo reikalingos specialios žinios, byloje nebuvo sprendžiami naujai susiformavę teisiniai klausimai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šios išlaidos mažintinos iki 700 eurų. Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos –15 Eur žyminio mokesčio ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str., 98 str. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB ``Šilutės šilumos tinklai ``, įm. k. 177217875, ieškovo AB ``Lietuvos draudimas ``, įm. k. 110051834, naudai 189,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,48 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2014-07-18 iki ieškinio pareiškimo teismui 2015-10-2 dienos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-10-2 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas-15 Eur žyminio mokesčio ir 700 eurų už advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.