Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-07-27 Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas Algimantas Adomaitis 2010-07-27 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo A. K. 2010-07-27 pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad K. Ž. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 407 straipsniu, dėl šios nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas, byla nagrinėjama pagal nukentėjusiojo asmens skundą privataus kaltinimo tvarka.

Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Remigijus Leilionas 2010-08-30 nutarimu atmetė A. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. Adomaičio 2010-07-27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nedetalizavo K. Ž. veiksmų bei nekonkretizavo padarytos nusikalstamos veikos požymių. Be to, prokuroras 2010-08-30 nutarime pažymėjo, kad K. Ž. veikoje dėl A. K. turto sugadinimo įžvelgiami BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, o dėl įžeidinėjimo ir žeminimo – nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tačiau dėl šių veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Skundžiama nutartimi atmestas pareiškėjo A. K. skundas dėl prokuroro R. Leiliono 2010-08-30 nutarimo panaikinimo.

Teismas nutartyje nurodė, jog susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad joje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog K. Ž. įžūliais veiksmais priekabiavo ne tik prie pareiškėjo, bet ir prie kitų žvejų. Tačiau, pareiškėjo teigimu, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas, nes buvo atsisakyta jį pradėti, todėl teiginys, kad buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, neatitinka tikrovės. Ši išvada padaryta remiantis vien tik įvykio metu surinktais duomenimis, kuriais remiantis tokia išvada negalėjo būti padaryta. Pareiškėjas tvirtina, kad jo teiginius dėl K. Ž. įžūlaus elgesio, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, dėl to kilo neigiamos pasekmės – buvo sulaužyta meškerė, aplinkiniams dėl šios situacijos kilo neigiamos emocijos, gali patvirtinti liudytojai, tai yra tie asmenys, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ant tilto. Pareiškėjas pažymi, kad nusikalstamos veikos liudytojų duomenis surašė atvykę policijos pareigūnai, tačiau iš pateiktos medžiagos akivaizdžiai matosi, jog liudytojai nebuvo apklausti. Neapklausus liudytojų, pareiškėjo nuomone, negalima daryti išvados apie K. Ž. nusikalstamą veiką. Toks pirminis bylos tyrimas yra neišsamus. Remiantis neišsamiais tyrimo duomenimis ir atsižvelgus tik į K. Ž. ir jo (A. K.) duotus parodymus negalima padaryti išvados dėl ikiteisminio tyrimo vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Palangos miesto apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti A. K. skundo dėl Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro R. Leiliono 2010-08-30 nutarimo, kuriuo netenkintas A. K. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. Adomaičio 2010-07-27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.

Pareiškėjas tvirtina, jog K. Ž., būdama neblaivi, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, patyčiomis demonstravo nepagarbą jam bei aplinkiniams: trukdė ant tilto žvejojusiam pareiškėjui bei kitiems žvejams, taip pat paėmė jo – A. K. – meškerę ir mojuodama grasino išmesianti, kol galiausiai ją sulaužė bei supainiojo valą, tokiais savo veiksmais, pareiškėjo teigimu, K. Ž. pažeidė viešąją tvarką, tai yra padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Todėl siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Kadangi ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl turi būti nustatyta, kad asmuo minėtais būdais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Tiek pareiškėjo skunde, tiek medžiagoje Nr. 60-AT-00101-10 nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų būti pagrindu K. Ž. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus Baudžiamojo kodekso prasme. Iš pareiškėjo A. K. skunde nurodytų aplinkybių, jog K. Ž. 2010-07-27, apie 0.30 val., būdama neblaivi, trukdė ant tilto žvejojusiam pareiškėjui bei kitiems žvejams – priekabiavo prie ant tilto žvejojusių žvejų, lietė jų pagautas žuvis, žvejybos įrankius, be leidimo paėmė jo – A. K. – meškerę ir mojuodama grasino išmesianti į jūrą, kol galiausiai ją sulaužė bei supainiojo valą, į raginimus liautis nereagavo, jį įžeidinėjo ir žemino kitų ant tilto buvusių žmonių akivaizdoje, akivaizdu, kad K. Ž. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, dėl kurio baudžiamasis procesas nepradedamas.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad K. Ž. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, o yra įžvelgiami BK 187 straipsnio 3 dalyje ir galbūt BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai, tačiau, remiantis BPK 407 straipsniu, dėl šių veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o pareiškėjas gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nutartį.

Nutartis neskundžiama.