- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-12/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė (pran.), Svajūnas Knizleris, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- R. S., M. D.
- Advokatai
- Ipolitas Nekrošius
- Kategorijos
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. (M. D.) ir nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bauda, ir galutinė subendrinta bausmė R. S. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 300 MGL bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2007 m. kovo 16 d. ir nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d.
M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė M. D. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta 3 MGL bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 MGL bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. ir M. D. nuteisti už tai, veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. ir 3 p. reikalavimus, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: jie, veikdami bendrininkų grupe, 2008 m. rugsėjo 7 d., laikotarpiu nuo 1 val. iki 1 val. 55 min., nuo tiksliai nenustatytos vietos, esančios Vilniuje, prie Gariūnų turgavietės, Gariūnų g. 68, iki kelio Vilnius – Kaunas 49 kilometro, esančio Trakų rajone, prie Elektrėnų m., krovininiu vilkiku „Volvo FH12.380„ , v/Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel SVKA27“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu M. D., R. S. lydint žmonai I. S. priklausančiu automobiliu „Audi A6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir stebint kelią, gabeno akcizais apmokestinamas prekes 36500 pakelių cigarečių „J. L.“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 143 702,19 Lt. Šiais veiksmais R. S. ir M. D. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo R. S. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo ginamojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. O teismui konstatavus, jog R. S. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nuteistojo gynėjas mano, jog byloje nėra ne vieno tiesioginio įrodymo, leidžiančio neginčijamai konstatuoti, jog R. S. įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamą prekę – cigaretes. Byloje nenustatyti asmenys įgiję, gavę bei pakrovę cigaretes į sulaikytą sunkvežimį. Gynėjas įrodymus, kuriais remiantis grindžiama jo ginamojo kaltė, vertina kaip duomenis, leidžiančius daryti prielaidą, jog R. S. galėjo prisidėti prie neteisėto cigarečių gabenimo. Nurodo, jog nei vienas liudytojas teisme neparodė, jog jo ginamojo žmonai priklausančiame automobilyje Audi A-6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sulaikymo dieną matė sunkvežimio buvimo teritorijoje, buvo ir R. S., jog jis prieš išvykimą būtų betarpiškai kontaktavęs su sunkvežimio vairuotoju. Nors byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina R. S. aktyvų bendravimą su sulaikyto sunkvežimio vairuotoju M. D., tačiau tuose pokalbiuose nėra jokios užuominos apie neteisėtą cigarečių gabenimą. Remiantis tokiais įrodymais apygardos teismas daro akivaizdžiai klaidingą ir prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. prasmei išvadą, jog R. S. kaltė yra visiškai įrodyta. Mano, jog visiško kaltės įrodytumo konstatavimas turėtų būti tiesiogiai siejamas su teisminės klaidos, nuteisiant asmenį, išvengimo konstatavimu. Gynėjo nuomone, išvengti tokios klaidos arba sumažinti jos buvimo galimybę galima tik esant bent vienam tiesioginiam kaltės įrodymui. Atkreipia dėmesį, jog jo ginamojo nurodyto asmens – M. Ž., kurio prašymu sulaikytą automobilį R. S. įregistravo įmonės vardu ir kuris teisme paliudijo, jog cigaretes vežė jo draugas Artūras, parodymus, teismas vertino kritiškai ir kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir mano, jog toks teismo požiūris prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 7 str. įtvirtintai bylų nagrinėjimo teisme laikantis rungimosi principo, nuostatai. Be to, buvo pakankamas pagrindas bylą grąžinti prokurorui, siekiant nustatyti ,,Artūro“ asmenybę ir jo veiksmus nusikalstamos veikos padaryme. Nuteistojo gynėjas daro išvadą, jog apygardos teismas R. S. nuteisė remdamasis prielaidomis, todėl apygardos teismo nuosprendis neteisėtas ir naikintinas.
Gynėjas nesutinka ir su jo ginamajam paskirta aiškiai per griežta bausme. Nurodo, jog skiriant bausmę apygardos teismas atsižvelgė į jo ginamojo ankstesnius teistumus, nusikaltimo sunkumą bei šiuo metu griežtinamą baudžiamąją politiką dėl nusikaltimų ekonomikai, tačiau neatsižvelgė į tai, jog ginamasis turi šeimą, augina paauglį sūnų, rūpinasi 2 grupės invalide motina. Mano, jog skiriant bausmę privaloma vadovautis įstatymu, o ne formuojama politika. Alternatyvios bausmės – baudos skyrimas, atsižvelgiant į tai, kad jokia reali žala nepadaryta, būtų žymiai protingesnė ir racionalesnė, be to, turėtų žymiai didesnį auklėjamąjį ir prevencinį poveikį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis sutinka su apygardos teismo parinkta bausmės rūšimi, tačiau mano, jog bausmės dydis aiškiai neatitinka jo asmenybės, nusikalstamos veikos pobūdžio, vaidmens nusikalstamos veikos padaryme bei jos pavojingumo laipsnio. Mano, jog nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog teisiamajame posėdyje jis pakeitė parodymus ir jie iš esmės skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Neigdamas teismo išvadas, atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu prokuroras pateikė prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl apklausos, jei nagrinėjimo teisme metu pakeistų savo parodymus arba atsisakytų juos duoti, vadinasi jo parodymai buvo vertinami kaip patikima įrodinėjimo priemonė ir juos nuspręsta įtvirtinti bei, esant reikalui, vadovautis teisme. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme duotų paaiškinimų turinys praktiškai nesiskiria nuo ankstesnių parodymų, tad nėra aišku, kuo remiantis pirmos instancijos teismas juos vertino išimtinai kritiškai. Toliau skunde nuteistasis ginčija prisipažinimo kaltu aplinkybes, nurodydamas, jog jis niekada nedavė paaiškinimų apie kokį nors melavimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teisėjui, be to, kaltu prisipažinti jį įkalbėjo ne advokatas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Nagrinėjant bylą teisme, kaltu prisipažino, dėl visiško kaltės prisipažinimo pasisakė ir teismui suteikus paskutinį žodį. Pažymi, jog ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme ne kartą pabrėžė, jog nuoširdžiai gailisi. Todėl mano, jog yra visi pagrindai ir sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad yra reikalingas savo dviem nepilnametėms dukroms. Atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas dalinio sudėjimo būdu bendrindamas bausmes, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą dviejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, prie naujai paskirtos bausmės pridėjo pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę. Mano, jog buvo pažeistas bausmių skyrimo proporcingumo principas bei nepilnai atsižvelgta į Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtintas nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistieji M. D., R. S. bei jų gynėjai prašė patenkinti nuteistojo M. D. ir nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinius skundus, o prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo M. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendis dėl M. D. keičiamas, nes netinkamai išspręstas kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės laiką klausimas (LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo ir nuteistųjų kaltės.
Iš nuteistojo R. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis, neigdamas savo kaltę ir prašydamas išteisinti dėl LR BK 199² str. 1 d. numatyto nusikaltimo, akcentuoja, jog apygardos teismas jį nuteisė remdamasis prielaidomis, dėl ko nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Be to, apelianto manymu byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, leidžiančio teigti, jog R. S. įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes.
Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, tokiais apelianto teiginiais netiki ir sutinka su apygardos teismo padaryta išvada, jog byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina R. S. kaltę grupe su M. D. gabenus akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 32 500 Lt. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad R. S. yra nuteistas tik už vieną LR BK 199² str. 1 d. dispozicijoje nurodytą alternatyvią veiką, t. y. akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, todėl didesnio aptarimo nereikalauja kitų alternatyvių požymių – įgijimo, laikymo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo aptarimas, nes dėl tokių nusikalstamų veikų R. S. nebuvo pareikštas įtarimas ir jis už tai nenuteistas. R. S. nusikalstamų veiksmų įvertinimui visai neturi reikšmės, kas įgijo, gavo ir pakrovė cigaretes į sunkvežimį, kuris vėliau buvo sulaikytas, todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog buvo būtina nustatyti tuos asmenis.
Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir R. S. pripažindamas kaltu jokios klaidos nepadarė ir sutikti su apelianto teiginiu, kad buvo pažeistos LR BPK 20 str. nuostatos, nėra teisinio pagrindo. Apelianto argumentas, neva nesant nė vienam tiesioginiam kaltės įrodymui pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas R. S., galimai padarė klaidą, yra deklaratyvus, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Šie skundo teiginiai yra abstraktūs, išreiškia apelianto subjektyvią nuomonę ir jokiais logiškais bei įtikinamais argumentais nepagrįsti.
Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis bei spėjimais.
LR BPK 20 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška seka. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo procese elementai.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. S. kaltu, vadovavosi liudytojų A. D., V. L., P. L., Ž. V., R. B., J. B., kurie dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriuje, parodymais. Nustatyta, jog jie turėdami informaciją dėl neteisėto akcizinių prekių gabenimo, atliko R. S. mobilaus ryšio telefono telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir buvo nustatyta galima akcizinių prekių – cigarečių laikymo ir pakrovimo vieta Gariūnų turgavietės prieigose. 2008-09-06 8 val. jie, pasiskirstę atskiromis grupėmis, stebėjo teritoriją prie Gariūnų turgavietės ir AB ,,Lietuvos energija“ bei Titnago, Jočionių, Kirtimų, Pirklių, Gariūnų gatves. Apie 01.15-01.20 val. Ž. V. pastebėjo Titnago gatvėje į Gariūnų gatvę įvažiuojantį vilkiką ,,Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskui kurį važiavo automobilis ,,Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, registruotas R. S. žmonos vardu. Ž. V. su P. L. sekė abu automobilius važiuodami paskui, tačiau automobilis ,,Audi A6“ tarp Grikiškių ir Vievio aplenkęs vilkiką, nuvažiavo ir jiems nepavyko jį pavyti. Ties Elektrėnais vilkikas ,,Volvo“ su priekaba buvo sulaikytas, o jame po paslėptais baldais buvo surastos kartoninės dėžės, kuriose buvo 36500 pakelių cigarečių ,,J. L.“. M. D., vairavęs vilkiką, paaiškino, kad Arvydo paprašytas veža krovinį į Olandiją, o R. S. dėl kelionės jam jokių nurodymų nedavė.
Nuteistasis R. S. viso proceso metu kaltę neigė. Teisiamajame posėdyje iškėlė versiją, neva jis telefono papildymo korteles (nupirktas prieš įvykį) perdavė ne A. D., o M. Ž.. Tokios pozicijos R. S. laikėsi apklausiamas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Iškelta nauja R. S. versija pagrįstai buvo atmesta kaip nepasitvirtinusi ir tokio atmetimo motyvai yra nuosekliai išdėstyti nuosprendyje. Teiginį, kad R. S. krovininį vilkiką su puspriekabe įregistravo T. R. autotransporto įmonės vardu paprašytas M. Ž., paneigia: liudytojo T. R. parodymai, kuriais nustatyta, jog krovinio vežimą į Europą su išnuomotu vilkiku ,,Volvo“ organizavo R. S., nes vilkikas priklausė jam ir liudytojo J. C. parodymai. Liudytojas patvirtino, kad puspriekabę ,,Koegel SVK27“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis paskolino R. S. vienai savaitei. Liudytojo V. K. parodymais nustatyta, kad broliui priklausantį vilkiką ,,Volvo“ jis už 1000 Lt išnuomavo T. R. įmonei ir su šios įmonės vadybininku buvo nuvykęs į ,,Registrą“ sutvarkyti dokumentus. Jis nežino vadybininko nei vardo, nei pavardės. Tą aplinkybę, kad krovininį vilkiką ,,Volvo“ išnuomavo T. R. įmonėje dirbantis R. S., patvirtino liudytojas T. R.. Jis paaiškino, jog suprato, ,,<...> kad krovinio gabenimą vilkiku ,,Volvo FH12“ 2008 m. rugsėjo 6-7 dienomis organizavo R. S., kadangi jis organizavo, jog būtų išnuomotas vilkikas ,,Volvo FH12“, tarpininkavo pasirašant šio vilkiko nuomos sutartį, iš įmonės paėmė tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščius (CMR) Nr. 0002953 ir 0002959, išduotus R. R. įmonei“ (t. 2, b. l. 7-9). Šie T. R. parodymai patvirtina, kad R. S. rūpinosi ne tik krovinio gabenimu į Olandiją, bet jis be įmonės savininko žinios ,,Regitroje“ įregistravo vilkiką ,,Volvo FH12“ T. R. įmonės vardu (kaip naudotoją). T. R. net nematė vilkiko registracijos liudijimo, jį turėjo R. S. (t. 2, b. l. 10-11). Be to, T. R. parodė, jog tarptautinių krovinių transporto važtaraščius, išduotus jo įmonės vardu, galėjo laisvai pasiimti R. S. iš seifo, nes jie nebuvo griežtai kontroliuojami (t. 2, b. l. 10-11). Šie aptarti R. S. veiksmai rodo, kad jis buvo aktyvus neteisėtai gabenamų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių vykdytojas. Nuosprendžio 19 lape (arba t. 4, b. l. 137) yra nuosekliai išvardinti visi A. S. nusikalstami veiksmai, kurie rodo, jog jis gerai apgalvojo, suplanavo ir iš anksto pasiruošė nelegaliai gabenti cigaretes, t. y. jis susirado M. D., jam perdavė vilkiką su puspriekabe bei jų dokumentus, tarptautinius krovinio gabenimo važtaraščius (CMR), jo nurodymu M. D. su D. P. nuvyko į AB ,,Kauno baldai“, kur pasikrovė baldus. Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog R. S. žmonai priklausančiame automobilyje ,,Audi A6“, kurį sulaikymo dieną pareigūnai matė vilkiko buvimo vietoje, buvo R. S., tačiau liudytojai J. B. ir R. B., stebėdami aplinką ties centriniu įvažiavimu į Gariūnų turgavietę, matė, kaip automobilis ,,Audi A6“ įvažiavo į ,,Statoil“ degalinę Gariūnų g. 45, išlipo 2 vyrai, iš kurių vienas buvo D. P., kažką nusipirko, sėdo į automobilį ir įvažiavo į Gariūnų turgavietę. Nors nei D. P., nei R. S. šių aplinkybių nepripažino, tačiau nustatyta, kad nuteistojo R. S. žmonai priklausančiu automobiliu niekas, išskyrus R. S., nesinaudojo, todėl daroma išvada, kad prieš pat įvykį R. S. buvo Gariūnų turgavietės teritorijoje. Svarbūs įrodymai, patvirtinantys minėtas aplinkybes yra tarnybinis pranešimas (t. 2, b. l. 132) ir pareigūnų V. L. bei A. D. parodymai, kuriais nustatyta, kad atlikus UAB TELE2 gauto abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. S., telefoninių pokalbių išklotinės analizę, matyti, jog jis 2008-09-06 laikotarpyje nuo 9.34 val. iki 18.05 val. net 34 telekomunikacinių įvykių metu rišosi prie bazinių stočių 042D ir 042E, esančių (duomenys neskelbtini), kur yra AB ,,Vilniaus energija“ ir Gariūnų turgavietė. Šių stočių veikimo spindulys mieste yra 0,2-1 km antenos spinduliavimo kryptimi. Kadangi bazinių stočių 042D ir E veikimo teritorijoje 1 km spinduliu daugiau nėra sandėlių ar angarų, tinkamų cigarečių sandėliavimui ir pakrovimui į vilkiką, todėl apygardos teismo padaryta išvada apie tai, kad cigaretės galėjo būti laikomos ir pakrautos priešais AB ,,Lietuvos energija“ ir Gariūnų turgavietę esančioje teritorijoje, kurioje buvo ir R. S., yra įtikinama ir pagrįsta. Be to, nuteistasis M. D. prisipažino, kad 2008-09-05 Kaune pasikrovęs baldus, atvyko į Vilnių ir prie Gariūnų aikštelėje paliko vilkiką ,,Volvo“ su priekaba bei vilkiko raktelius, o kitą rytą atvykęs ir apžiūrėjęs vilkiko vidų, rado paslėptas cigaretes (t. 1, b. l. 101-102).
Nuteistojo R. S. kaltė yra grindžiama ne tik anksčiau aptartais liudytojų parodymais, bet taip pat nuosprendyje išsamiai aptarta įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota medžiaga, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais, daiktų apžiūros, kratos protokolais, VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės informacija, informacija apie mobiliųjų telefonų priklausomybę ir nustatytus ryšius. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės nors ir patvirtina A. S. aktyvų bendravimą su sulaikyto sunkvežimio vairuotoju M. D., tačiau tuose pokalbiuose nėra jokios užuominos apie neteisėtą cigarečių gabenimą. Kolegija nesutinka su šiuo teiginiu ir štai dėl ko:
Žemesnės instancijos teismas
kolegija akcentuoja, kad mobiliojo ryšio telekomunikacijų tinklais gautų duomenų visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tinkamais įrodymais ir jais grindė R. S. kaltę. Nuosprendžio 16-17 puslapiuose (arba t. 4, b. l. 135-136) yra nuosekliai aptartos telefoninių pokalbių išklotinės, pokalbių, vykusių nuo 2008-09-04 iki 2008-09-08 tarp R. S. ir D. P. bei tarp R. S. ir M. D., todėl kolegija jų iš naujo neanalizuos, tik atkreips apelianto dėmesį į tuos pokalbius, kuriuose užuominomis perduodama informacija apie neteisėtai gabenamų cigarečių paslėpimą, tariamasi, kaip geriau jas paslėpti, kelintą valandą R. S. paims M. P. ir nuveš į Vilnių ir kaip R. S. perspės M. D., jeigu kas atsitiks kelyje. Po to, kai 2008-09-05 AB ,,Kauno baldai“ buvo pakrauti baldai į M. D. vairuojamą vilkiką ,,Volvo“ su puspriekabe, nuo 12 val. 30 min. įvyko daug telefoninių pokalbių tarp D. P. ir R. S., kurių metu jie vienas kitą vadino Dimos ir Roberto vardais, D. P. klausė, o R. S. telefonu mokė pastarąjį, kaip geriau po baldais paslėpti dėžes su cigaretėmis: ,,<...> Suprantu, bet po šia dėže, kitą dėžę padėti galima? Tai yra, jei šitą plastiką nuimti, tai po šiomis keturiomis apačioje, galima padėti savo dėžes. Tiesiog bus aukščiau“. ,,Na, tai teisingai. Tai nuimi, išrenki ir sudedi. Tik aukštis kitas“ (t. 3, b. l. 5-6). Į šiuos pamokymus D. P. atsako: ,,Robertai, tuojau. Aš tau sakau, palauk, aš žiūriu. Klausyk, vieno aukštis 2.10-2.20. Na, jų čia kažkur iš viso 25 paletės...“ (t. 3, b. l. 6). Po to R. S. pataria D. P. padėti po minkštomis dėžėmis, po jų apačia, tačiau šis nesutinka ir pasako, jog ,,<...> tiesiog visa tai susitraiškys“ (t. 3, b. l. 7-8). Tą pačią dieną pokalbio, įvykusio 13 val. 06 min. metu, D. P. klausia R. S.: ,,Robertai, o kaip vakare? Ką man, kaip, ką daryti?“ (t. 3, b. l. 8). Vėlesnių pokalbių metu D. P. aiškina R. S., jog ,,Iš viršaus jie dar apvyniojami kartonu. Na viskas. Ir šonai, ir viršus. <...> Ir jau paskui aptrauktas plėvele“ (t. 3, b. l. 10). O 15 val. 00 min. vykusio pokalbio metu R. S. teigia, jog ,,Nebus didelių sunkumų padaryti tai, ką sumanėme“ (t. 3, b. l. 11). 23 val. 59 min. R. S. kalbasi su D. P., kuris atsikalbinėja ir nenori su juo važiuoti, į ką R. S. atsako: ,,Dima, nereikia kraštutinių atvejų, supranti? Tau pinigai reikalingi, ar nereikalingi? Štai ir viskas“ (t. 3, b. l. 13). Aptartos pokalbių išklotinės įrodo, kad A. S. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Jis ne tik surado ir išnuomavo transporto priemones – vilkiką ir puspriekabę, jas įregistravo VĮ ,,Regitra“ įmonės, kurioje dirbo, vardu, parūpino M. D. tarptautinius krovinio gabenimo dokumentus, organizavo cigarečių paslėpimą po sukrautais baldais, bet ir pats automobiliu ,,Audi A6“ lydėjo vilkiką. Paskutinis pokalbis, įvykęs 2008-09-07 1 val. 28 min. tarp jo ir M. D. patvirtina, jog krovinį išties lydės jis pats, t. y. R. S.. Jam davus nurodymą vilkiko vairuotojui M. D.: ,,Tai va žiūrėk, ir jeigu kelyje kas nutiks – aš skambinsiu. Jei nieko nėra – aš neskambinu. Vadinasi, važiuoji ir važiuoji“, M. D. suprato ir išvažiavo (t. 3, b. l. 22). Praėjus 26 minutėms po išvykimo ir M. D. važiuojant keliu Vilnius-Kaunas, jis 1 val. 54 min. paskambino R. S. ir pranešė, jog jį sulaikė policijos darbuotojai: ,,Problemos. Mane mentai sustabdė. Ir dar kažkoks civilis. <...> grįžkite, aš neturiu teisių“ (t. 3, b. l. 22). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti telefoniniai pokalbiai, įvykę tarp M. D. ir R. S. (t. 4, b. l. 116). M. D. pareiškė, jog balsas yra panašus į jo, o R. S. pripažino“ ,,<...> palaikiau telefoninius ryšius su M. D.“ (t. 4, b. l. 115). Šios instancijos teisme buvo dar kartą išklausyti R. S. ir M. D. pokalbiai, kurie įvyko nuo 2008-09-04 iki 2008-09-07 ir abu nuteistieji iš esmės pripažino pokalbių turinį paaiškinę, jog įrašyti pokalbiai išties įvyko tarp jų (t. 3, b. l. 2-22). Kolegija netiki naiviu ir neįtikinamu M. D. aiškinimu, kad cigarečių pravežimą organizavo ne R. S., o asmuo, vardu Arvydas, kurio jis net nežino jokių anketinių duomenų.
Apygardos teismas pagrįstai nepatikėjo R. S. duotais parodymais teisme apie tai, kad vilkiką ,,Volvo“ jis įregistravo M. Ž. paprašytas, o cigaretes vežė M. Ž. draugas Artūras. M. D. iškelta versija neva cigarečių pervežimą organizavo Arvydas, o R. S. teiginys – jog tai darė Artūras, nepasitvirtino ir atmetami kaip išgalvoti, nes nuosprendyje nurodyti duomenys, kurie buvo aptarti ir šioje nutartyje, kategoriškai patvirtino bendrininkų grupe R. S. su M. D. gabenus akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Prašymas grąžinti bylą tyrimui papildyti iš esmės prieštarauja LR BPK 326 str. 1 d. 5 p. įtvirtintai nuostatai, yra abstraktus ir išreiškia nuteistojo R. S. bei jo gynėjo subjektyvią nuomonę (dėl asmens, vardu Artūras paieškos ir jo asmenybės nustatymo) ir jokiais logiškais bei įtikinamais argumentais nepagrįsti.
Nuteistojo R. S. gynėjas, ginčydamas R. S. nuteisimą pagal LR BK 199² str. 1 d. ir prašydamas jį išteisinti, teigia, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas LR BPK 7 str. įtvirtintas rungimosi principas. Kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir atmeta kaip nepasitvirtinusį. Nepagrįstai teigiama, kad teismas vienašališkai vertino įrodymus. Iš teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio matyti, kad teisme buvo tiriami ir vertinami ne tik nuteistąjį R. S. kaltinantys duomenys, bet ir teisinantys: išsamiai išnagrinėti jo teiginiai dėl įvykio aplinkybių, jo prašymas buvo patenkintas ir į posėdį iškviestas liudytojas M. Ž., kuris buvo apklaustas (t. 4, b. l. 118-119). Daugiau jokių prašymų papildyti įrodymų tyrimą nei R. S., nei jo gynėjas nepareiškė (t. 4, b. l. 122).
Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pagrįstas prielaidomis ir spėjimais. Visi nuteistųjų kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai leidžia teisėjų kolegijai manyti, kad nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais pagal LR BK 199² str. 1 d.
Gynėjas nesutinka ir su R. S. paskirta bausme ir mano, jog ji yra aiškiai per griežta.
Kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę, vadovavosi specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą. LR BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosiuos bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti indivilizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str., vadovavosi bausmės paskirtimi (LR BK 41 str.), į tai, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus (LR BK 11 str. 5 d.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (LR BK 59 str.). Baudžiamasis įstatymas už R. S. įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodytą LR BK 199² str. 1 d. numato dviejų rūšių bausmę – baudą ir laisvės atėmimą iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvavo laisvės atėmimo bausmės paskyrimą R. S. (teistas net keturis kartus, teistumas neišnykęs, vykstant ikiteisminiam tyrimui ir nepriėmus nuosprendžio dėl kontrabandos, jis padarė naują nusikaltimą, numatytą LR BK 199² str. 1 d.). Visa tai rodo, kad iš ankstesnių teistumų R. S. jokių teigiamų išvadų nepadarė ir paskirtos bausmės, tarpe jų ir 300 MGL (39000 Lt) bauda už nusikaltimą, numatytą LR BK 199 str. 1 d. (nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009-05-05 nuosprendžiu), bausmės tikslo nepasiekė. Paskirta bauda nesumokėta iki šiol.
Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams. Ši bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Nuteistojo R. S. gynėjo nurodytos aplinkybės (turi šeimą, augina paauglį sūnų, rūpinasi 2 grupės invalide motina) yra reikšmingos, tačiau šiuo atveju nesudaro išskirtinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima švelninti bausmę.
R. S. paskirta bausmė atitinka LR BK 61 str. įtvirtintoms taisyklėms, ji yra teisinga, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.
Atsakydama į apelianto M. D. skundo argumentą kolegija pažymi, kad bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą LR BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad LR BK 41 str. 2 d. nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena pagrindinė baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
Iš nuteistojo M. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei juridinio padarytos veikos įvertinimo, tačiau prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Sutinka su apygardos teismo parinkta bausmės rūšimi, tačiau jo nuomone, bausmės dydis aiškiai neatitinka jo asmenybės, veikos pobūdžio, vaidmens nusikalstamos veikos padaryme bei jos pavojingumo laipsnio. Kolegija neturi pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas, skirdamas apeliantui bausmę, įvertino tą faktą, jog buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė bendrininkų grupė), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atmetamas M. D. prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p., t. y. prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstama aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas, padaręs nusikalstamą veiką, apie tai prisipažįsta ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, o teisme kaltu visiškai neprisipažino (t. 4, b. l. 96-107), pakeitė aprodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir neigė žinojęs, kad vilkike veža paslėptas cigaretes. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu M. D. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neduoda pagrindą pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš M. D. parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 101-102) matyti, kad jis ir šios apklausos metu nebuvo nuoširdus, išsamių ir nuoseklių parodymų nedavė, esminių bylos aplinkybių nepripažino, neigė pakrovęs cigaretes į vilkiką ir nepripažino, jog R. S. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Priešingai, nei teigiama skunde, nagrinėjant bylą teisme M. D. pakeitė parodymus ir kaltės visiškai nepripažino, paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu ,,viršininkai“ jį privertė duoti tokius parodymus. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apelianto parodymai teisme iš esmės skiriasi nuo duotų ikiteisminiame tyrime.
Baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltinimasis turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoširdus ir laikomas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. teisme savo kaltę neigė, buvo nenuoširdus, keitė parodymus ir kategoriškai paneigė M. S. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, jog M. D. nuoširdžiai gailisi. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, neturi pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas leistų konstatuoti atitinkamą įstatyme numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad apygardos teismas, skirdamas M. D. bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d., nepažeidė, taip pat laikėsi LR BK 61 str. įtvirtintų taisyklių. Teismas, įvertinęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo neigiamą asmenybę (nusikaltimą įvykdė per bausmės vykdymo atidėjimą, girtavo, niekur nedirbo, nesiėmė pastangų sumokėti baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą), taip pat tai, kad buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, paskyrė ne sankcijoje numatytą baudą, o laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė žemiau bausmės vidurkio, kurį sudaro 3 metai 7 mėn. 15 dienų. Paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta. Dar labiau švelninti bausmę M. D. kolegija neturi juridinio pagrindo.
Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, nepažeidė LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatų ir paskyrė teisingą subendrintą bausmę. Kolegijos nuomone, nebus pažeistos apeliacinio skundo ribos, jei M. D. bus įskaitytas visas laikas, išbūtas kardomajame kalinime.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BK 66 str. nuostatas ir M. D. į paskirtą bausmę įskaitė ne visą kardomajame kalinime išbūtą laiką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. D. buvo sulaikytas 2008-09-07, o paleistas 2008-09-25 (t. 1, b. l. 86, 118-199), tačiau šias laikas jam į paskirtą bausmę neįskaitytas, todėl jam būtina įskaityti 19 d., praleistų kardomajame kalinime. Bylą nagrinėjant teisme M. D. buvo paskelbta paieška ir jis buvo sulaikytas 2010-03-10 (t. 3, b. l. 161-162), todėl nuosprendyje ši data nurodyta teisingai.
Be to, apygardos teismas nuosprendyje padarė kai kurias rašybos ir aritmetines klaidas, todėl jos taisytinos nekeičiant nuosprendžio esmės: nuosprendžio 17 lape (arba t. 4, b. l. 136, 6-ta eilutė iš apačios) klaidingai nurodyta, jog R. S. ,,<...sukurstė niekur nedirbantį M. S. už tam tikrą atlyginimą padaryti nusikaltimą“. Turi būti, jog ,,R. S. sukurstė <...> M. D. <...> padaryti nusikaltimą“; nuosprendžio 19 lape (arba t. 4, b. l. 137, 6-toje eilutėje iš apačios) padaryta aritmetinė klaida – nurodyta ,,,<...> buvo rasta 25600 pakelių cigarečių <...>“, o turi būti- rasta 36500 pakelių cigarečių; dar viena aritmetinė klaida padaryta nuosprendžio 20 lape (arba t. 4, b. l. 137, 18-toje eilutėje iš apačios), klaidingai nurodyta ,,<...> gabeno 46500 pakelių cigarečių <...>“, turi būti gabeno 36500 pakelių cigarečių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 d.,
nutaria:
nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį dėl M. D. pakeisti: vadovaujantis LR BK 66 str. M. D. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2008-09-07 iki 2008-09-25.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.