Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims E. K., R. K., J. L. ir N. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Po N. K. mirties atsirado paveldimas turtas, ½ dalis tėvų santuokos metu įsigyto nekilnojamojo turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įgyto 1992-08-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 713, teisiškai registruotą P. K. vardu. Tačiau mamos J. J. mirties metu nė vienas iš įpėdinių nesikreipė į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla po mamos mirties nėra užvesta.

4. Nors, į notarą per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo niekas, iš teisę turinčių paveldėti, nesikreipė, po N. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą valdyti jos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas – P. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai gyveno kartu ir vienas kitu bei visa buitimi, nekilnojamuoju turtu bendrai rūpinosi iki pat N. K. mirties. P. K. analogiškus, tik jau viso nekilnojamo turto priežiūros, valdymo veiksmus atliko iš karto po sutuoktinės mirties. Jis liko gyventi minėtame (duomenys neskelbtini) esančiame bute, juo visu disponavo, prižiūrėjo , mokėjo mokesčius ir panašiai. Be minėto nekilnojamo turto, jam liko ir visi sutuoktinei priklausę asmeniniai daiktai, buities apyvokos reikmenys ir kiti rakandai.

5. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į N. K. priklausiusį nekilnojamą turtą.

7. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis, 577 straipsnis). Pareiškėja ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios N. K. ir (duomenys neskelbtini) mirusio P. K., dukra. Pareiškėjos tėvai būdami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos mamos mirties atsirado paveldimas turtas – ½ dalis minėto buto su priklausiniais.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pagal N. K. mirties dieną galiojusio CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmą turėjo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Po N. K. mirties, jos įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas. Tai patvirtina išrašas iš Testamentų registro, iš kurio matyti, kad po N. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

10. Nors per įstatymo nustatytą terminą po N. K. mirties nei pareiškėja, nei jos tėvas P. K. ar kiti įpėdiniai į notarą nesikreipė dėl atsiradusio palikimo priėmimo, tačiau rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad mirus N. K., visą jos likusį turtą priėmė jos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas P. K.. Pareiškėjos tėvui liko visi mirusios sutuoktinės kilnojamieji, asmeniniai daiktai bei relikvijos. Jis ir toliau liko gyventi minėtame bute, jį prižiūrėjo ir tvarkė. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis, todėl laikoma, kad po N. K. mirties, jos palikimą priėmė sutuoktinis P. K., tai yra visus kilnojamuosius ir asmeninius daiktus, šeimos relikvijas bei nekilnojamąjį turtą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

11. Suinteresuoti asmenys E. K., R. K., J. L. ir N. B. neprieštarauja prašomam nustatyti juridiniam faktui. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.