- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 2-10260-584/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00993-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jasaitienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- R. S., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie LR Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei tretiesiems asmenims R. S., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie LR Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 3130,16 Lt turtinę žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2011-04-11 trečiasis asmuo R. S., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, v.n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Jonavos g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu, todėl ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 3130,16 Lt draudimo išmoką, kurią ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi eismo įvykio metu galiojusių Transporto priemonių draudimo taisyklių nuostatomis bei apžiūros metu nustatytais transporto priemonės apgadinimais. Ieškovė nurodė, kad 3130,16 Lt draudimo išmoką sudaro 1701,03 Lt nuostolis pagal žalos sąmatą Nr. 1165794 atėmus 300 Lt besąlyginę išskaitą bei pridėjus 1729,13 Lt nuostolį pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AF010632J. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AF010632J nurodytos transporto priemonės dalys buvo pakeistos ne naujomis, todėl joms nebuvo taikomas dalių nuvertinimas. Atsakovė yra Kaune, esančių viešųjų kelių savininkė, todėl ji turi kelius prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą. Atsakovė neveikė kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės, buvo patirta turtinė žala. Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad iš ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala patirta ir pan. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus ir būtent dėl to buvo patirta nurodoma 3130,16 Lt turtinė žala. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju privalo ištirti ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nepriekaištingą automobilio būklę iki eismo įvykio. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad 3130,16 Lt dydžio žala atlyginta dėl ginčo automobilio remonto, medžiagų, detalių, tačiau nėra jokių dokumentų, kurie tai pagrįstų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog automobilis iš tiesų buvo suremontuotas. Ieškovė nurodo, kad žalą apskaičiavo pagal 2011-04-18 sudarytą žalos sąmatą ir draudėjo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AF010632. Policijos nutarime rodoma, kad automobilio sugadinimai yra priekinis kairės pusės ratas. Kitą dieną po įvykio, t.y. 2011-04-12, surašytame transporto priemonės apžiūros akte nurodoma, kad keičiamos dalys yra padanga ir ratlankis, tačiau 2011-05-30 (praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio) surašomas papildomos techninės apžiūros aktas, kuriame visų pirma, nenurodyta, kas jį sudarė ir pasirašė, antra, jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis tuo laikotarpiu nebuvo eksploatuojamas pateikta nėra. Remonto darbai kainavo 563,84 Lt, o dalys 1297,79 Lt, tačiau kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nesant patvirtinančių įrodymų, jog transporto priemonė iš tikrųjų buvo suremontuota, nuostoliai už remonto paslaugas ir eksploatacines medžiagas pagal remonto sąmatą nepriteistini. Ieškinyje nurodoma, kad transporto priemonės dalys buvo pakeistos neoriginaliomis, todėl jos nenuvertintos dėl nusidėvėjimo, tačiau jokių duomenų, kurie tai pagrįstų nėra. Skaičiavimas neįvertinant nusidėvėjimo neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be to, teismų praktikoje ne kartą akcentuota tai, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Byloje nėra duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas automobilį ir kokių atsargumo priemonių ėmėsi, kad sudėtingomis eismo sąlygomis, t.y. lyjant lietui išvengtų duobės, nėra duomenų, ar buvo tirta, kokiu greičiu važiavo ir pan. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Jonavos g. kiekviena kryptimi yra trys eismo uostos, tokiu paros metu eismas nėra labai intensyvus, taigi, vairuotojas turėjo galimybę duobę apvažiuoti, jei būtų pasirinkęs saugų greitį, o ne maksimalų leistiną greitį. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas.
Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad trečiojo asmens direktoriaus įsakymu 2010 m. atsakovei buvo paskirta 10779,2 tūkst. Lt lėšų pagal kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programą. 2010 m. pagal atsakovė nepanaudojo 109443,77 Lt lėšų. 2011 metais atsakovei skyrė 12025,6 tūkst. Lt lėšų. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad programos lėšos yra tik papildomas vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo šaltinis.
Situacija finansuojant vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektus iš esmės pagerėtų, jeigu savivaldybės daugiau naudotų savo biudžeto lėšų. Atsakovė 2011 m. vietinės reikšmės keliams ir gatvėms prižiūrėti, taisyti, tiesti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti savo lėšų palyginti su programos lėšomis skyrė tik 13,6%. 2011 metais miestų savivaldybės savo lėšų palyginti su programos lėšomis skyrė 84,6%, rajonų savivaldybės - 33%, visos savivaldybės - 54,2%.
Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsižvelgus į ieškinio sumą, kuri neviršija penkių tūkstančių litų, ir šalims nepareiškus prašymų dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, byla nagrinėtina CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka. Šalims apie posėdį yra pranešta tinkamai (b. l. 66-67).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš šalių pateiktų įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo R. S. su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonės Mercedes Benz E320 valst Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2010-10-08 iki 2011-10-07. Trečiasis asmuo R. S. 2011-04-11 apie 21.00 val. vairuodamas automobilį Mercedes Benz E320 valst Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Jonavos g. ties namu Nr. 221A įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią, nepaženklintą kelio ženklais, neaptvertą ir vandens apsemtą duobę bei apgadino automobilį. Kauno apskrities VPK 2011-04-11 sudarytoje eismo įvykio schemoje nurodyta, kad sugadintas automobilio priekinis kairės pusės ratas, pažymėti duobės matmenys ilgis 1 m, plotis 0,75 cm, gylis 20 cm (b.l. 6-7). Kauno apskrities VPK vyr. patrulio R. C. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad vairuotojas nepastebėjo vandens pilnos duobės, įvažiavo į ją ir apgadino automobilio priekinį kairės pusės ratlankį ir padangą (b.l. 8-9). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-04-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties (b. l. 5). Transporto priemonės savininkui ir valdytojui R. S. 2011-04-12 kreipusis į ieškovę dėl draudimo išmokos (b.l. 1), 2011-04-12 buvo apžiūrėtas automobilis ir sugadinimai: priekinė kairės pusės padanga bei ratlankis (b.l. 10). Pagal AB „Lietuvos draudimas“ 2011-04-18 atliktą remonto darbų sąmatą nustatyta 1701,03 Lt remonto kaina (b.l. 12-14). Ieškovė 2011-04-26 akte prie žalos bylos Nr. 1165794 iš įvertintos padarytos 1701,03 Lt žalos pagal draudimo sutartį išskaičiavo 300 Lt besąlyginę išskaitą ir nustatė draudimo išmokos sumą 1401,03 Lt, kurią 2011-04-27 išmokėjo R. S. (b. l. 16, 20). 2011-05-30 buvo papildomai apžiūrėtas automobilis ir nustatyti į pirminį transporto priemonės apžiūros aktą neįtraukti sugadinimai: rato guoliavietė ir rato guolis (žalos b.l. 13). Pagal UAB „Autofortas“ 2011-06-07 atliktą remonto darbų sąmatą nustatytą 1729,13 Lt remonto kainą, 2011-10-14 akte prie žalos bylos Nr. 1165794 buvo apskaičiuota 1729,13 Lt draudimo išmokos suma, kurią ieškovė 2011-10-17 pervedė UAB „Autofortas“ (žalos b.l. 17, 18).
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t.y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Byloje nėra objektyvių duomenų, kad trečiasis asmuo R. S. vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nenustačius vairuotojo R. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 8). Atsakovės argumentai, kad trečiasis asmuo vairavęs automobilį nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes jie grindžiami vien prielaidomis. Nesant objektyvių įrodymų, nėra pagrindo teismui konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, juo labiau, kad kelio duobė buvo baloje, taigi galimybė pastebėti kliūtį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta.
Byloje nėra ginčo, kad kelio duobė Jonavos g. ties namu Nr. 221A, Kaune, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Kauno apskrities VPK vyr. patrulio R. C. nubraižytoje eismo įvykio schemoje užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės, t.y. automobilio apgadinimai, duobės matmenys. Taip pat įvykio aplinkybės surašytos šio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Eimo įvykio schemoje bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti automobilio sugadinimai – padanga ir ratlankis sutampa su tais kurie užfiksuoti 2014-04-12 AB „Lietuvos draudimas“ žalos vertintojo surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aukščiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas dėl nurodytų automobilio sugadinimų. Ieškovė 2011-04-18 sudariusi remonto darbų sąmatą ir išskaičiavusi 300 Lt besąlyginę išskaitą bei 2011-04-27 išmokėjusi trečiajam asmeniui R. S. 1401,03 Lt draudimo išmoką įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str.). Ši suma pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl priteistina iš atsakovės ieškovei.
Atsakovės argumentai dėl draudimo išmokos dydžio buvo grindžiami tuo, kad automobilio dalys buvo pakeistos neoriginaliomis ir nenuvertintos dėl nusidėvėjimo, tačiau atsakovė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui nepateikė, todėl šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovė nesutikimą su 1729,13 Lt dydžio draudimo išmoka grindė, tuo, kad po įvykio 2011-04-12 surašytame transporto priemonės apžiūros akte nurodyti sugadinimai - padanga ir ratlankis, o po 2 mėnesių papildomai nurodyti kiti sugadinimai, leidžia manyti, kad automobilis buvo eksploatuotas, kitų duomenų, kad per tą laikotarpį automobiliu nebuvo naudojamasi, nėra. Teismas laiko nurodytus atsakovės argumentus pagrįstais, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog automobilis per laikotarpį nuo 2011-05-11 iki 2011-05-30 atliktos papildomos techninės apžiūros nebuvo eksploatuotas. Taigi, negalima daryti išvados, jog būtent 2011-04-11 įvykio metu buvo padaryti ir 2011-05-30 papildomos techninės apžiūros akte užfiksuoti automobilio sugadinimai, nes jie galėjo atsirasti vėliau eksploatuojant automobilį, juo labiau, kad transporto priemonės savininkas R. S. 2011-05-11 pareiškė neturintis pretenzijų automobilį remontavusiai UAB „Autofortas“. Tuo atveju, jeigu 2011-05-30 papildomai nustatyti automobilio sugadinimai atsirado dėl 2011-04-11 įvykio, ieškovė turėjo siekti, kad visi automobilio sugadinimai būtų nustatyti iš karto arba automobilio remonto metu arba pateikti įrodymus, siejančius pakartotinai nustatytos papildomos 1729,13 Lt žalos dydį su 2011-04-11 eismo įvykiu, nes ieškovei reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, kyla pareiga įrodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, t.y. civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, žalos byloje, esančiame UAB „Autofortas“ darbuotojo elektroniniame laiške 2011-06-01 išsiųstame AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nurodoma, kad automobiliui buvo pakeistas priekinio rato guolio rėmas, po to klientas grįžo dėl barškėjimo, nustačius priežastį pakeista šakė ir jame klausiama ar tai galėjo būti įvykio pasekmė. Šios aplinkybės patvirtina, automobilį remontavusios įmonės abejones ar atsiradusi žala yra to paties įvykio pasekmė. Atsižvelgus į tai, ieškovės reikalavimas dalyje dėl 1729,13 Lt draudimo išmokos už 2011-05-30 papildomos techninės apžiūros akte nustatytus automobilio sugadinimus, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Kiti atsakovės atsiliepime į ieškinį argumentai atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Vertinant ginčo teisinius santykius, darytina išvada, jog reikalavimas dėl palūkanų priteisimo konkrečiu atveju kildinamas iš civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės – deliktinės prievolės nevykdymo, todėl yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 5 procentų metines palūkanas. Remiantis išdėstytais argumentais ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 1401,03 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą teisės taikymo praktiką, 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1578/2012, 2012-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-2714/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1131-14).
Atsakovės prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3, 5.3, (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29, 94 str., yra atmestinas, kadangi teismui nekyla abejonių dėl minėto įstatymo ir aprašo atitikties Konstitucijos nuostatoms.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas 72 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina valstybei 21,90 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str. 3 d.). Pašto išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, nes ji nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 10 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 441 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, a.s. Nr. LT44 4010 0425 0001 0078, AB DNB bankas, b.k. 40100, ieškovės UAB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a.s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, naudai 1401,03 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus vieną litą 03 ct) (405,77 EUR) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1401,03 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-09-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a.s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, valstybei 21,90 Lt (dvidešimt vieną litą 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.