- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- 2YT-1675-944/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25602-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušros Barškietytė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š.
- Kategorijos
- 3.4.4.19pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos E. Š. atstovei pagal įstatymą motinai I. M., jos atstovui advokatui R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjos E. Š., atstovaujamos pagal įstatymą motinos I. M., pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam 2017-07-01 mirus M. Š., priimti. Nurodė, kad ji nepilnamečio vaiko vardu laiku nesikreipė į notarą dėl turto likusio po močiutės mirties priėmimo. Paaiškino, kad nežinojo procedūrų, kad po M. Š. mirties, jos dukra, kaip anūkė, turi teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo. Paaiškino, kad galvojo, kad palikimo priėmimo klausimus susitvarkys jos dukters tėvas ir M. Š. sūnus V. Š.. Paaiškino, kad tik po to, kai į ją kreipėsi seniūnas dėl to, kad nemokami mokesčiai, ji sužinojo, kad suinteresuotas asmuo nesusitvarkė dokumentų dėl palikimo priėmimo ir nenori priimti atsiradusio palikimo. Teismo posėdžio metu reikalavimą palaikė, prašė atnaujinti terminą aplikimui priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su reikalavimu. Nurodė, kad po savo motinos mirties palikimo nepriėmė, todėl nesitvarkė dokumentų, sutinka, kad jo dukrai būtų pratęstas terminas palikimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-07-014 mirė M. Š. (b. l. 10). Po jo mirties liko šis registruotinas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). M. Š. paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 11). Pareiškėjos tėvai yra V. Š. ir I. M. (b. l. 8). Pareiškėją atstovaujantis asmuo pagal įstatymą pareiškimu kreipėsi dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Teismas nurodo, kad pagal LR CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių terminas gali būti teismo pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 str. 1 d.). LR CPK 576–578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (LR CPK 3 str. 1, 7 d., LR CK 1.5 str. 4 d.).
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad M. Š. mirė 2014-07-01, tad terminas aplikimui priimti suėjo 2014-10-01. Pareiškėjos interesus atstovaujanti motina į teismą kreipėsi 2016-12-14.
Šioje civilinėje byloje svarbia aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėja, prašanti pratęsti terminą palikimui priimti, yra nepilnametė, taigi jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėjų motina, įstatyminė atstovė, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Byloje yra nustatyta, kad palikėja yra pareiškėjos močiutė, pareiškėja yra įpėdinė, pagal įstatymą. Pareiškėja gyvena su motina. Įvertinus tokias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (LR CK 2.8 str.), pažeistų pareiškėjos interesus. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip įstatyminė jų atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė (nuo 2014-10-01) nėra nepateisinamai didelė, kad tai būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (LR CPK 178 str.), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė. Termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjų interesus ginantis asmuo – motina, elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl aplaidumo ir nerūpestingumo. Teismo posėdžio metu I. M. paaiškino, kad gyvena su dukra atskirai nuo suinteresuoto asmens V. Š.. Po M. Š. galvojo, kad paveldėjimo klausimus išspręs suinteresuotas asmuo, t. y. M. Š. sūnus, ir tik tuomet, kai I. M. paskambimo dėl susidariusių skolų už butą, ji sužinojo, kad paveldėjimo klausimai nėra sutvarkyti. Kadangi suinteresuotas asmuo nesutiko tvarkytis paveldėjimo klausimų, todėl ji savo dukters vardu pradėjo tvarkytis dokumentus. Pareiškėją atstovaujantis asmuo nurodė, kad nėra tvarkiusi dokumentų susijusių su paveldėjimo teisiniais santykiais, todėl dėl savo teisinių žinių stokos laiku nesikreipė į notarą.
Teismo vertinimu, trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėjos motina dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. įvertinus priežastis, dėl kurių praleistas nustatytas terminas, yra pagrindas pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės M. Š. mirties – 2014-07-01, priimti (LR CK 1.5 str. 4 d., 5.57 str. 1 d.).
Išaiškintina, kad LR CK 3.188 str. 2 d. numatyta, kad yra būtinas teismo leidimas, kai asmuo priima ar atsisako priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjų atstovas turi kreiptis į teismą dėl leidimo priimti (ar atsisakyti priimti) palikimą išdavimo LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., 442 str. 1 d. 13 p., CK 5.57 str., teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Pratęsti pareiškėjai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai 2002-09-14, atstovaujamai pagal įstatymą motinos I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po močiutės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – 2014-07-01.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.