Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad bendras gyvenimas su atsakovu tapo nebeįmanomas dėl abiejų kaltės, dėl abiejų skirtingų požiūrių į gyvenimą, neremia vienas kitą materialiai, neprisideda prie bendro šeimos poreikių tenkinimo. Bendrų ir asmeninių kreditorių neturi, abu yra veiksnūs ir darbingi, išlaikymo sau priteisti neprašo. Gyvenant santuokoje jokio nekilnojamojo turto neįgijo.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės A. S. atstovas advokatas ieškovės ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašo ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad atsakovas 2018 metais išvyko iš (duomenys neskelbtini) galimai į (duomenys neskelbtini). Atsakovo tiksli buvimo vieta nežinoma, jis nepalaiko jokių ryšių su atsakove ir su ja nebendrauja nuo 2018 metų.

4. Atsakovas M. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį, prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje nėra ginčo dėl kaltės, turto padalijimo, dėl pavardžių nustatymo, todėl šioje dalyje reikalavimai tenkintini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

6. Ieškovės A. S. ir atsakovo M. S. santuoka sudarytą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnis).

7. Ieškovės ir atsakovo reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes sutuoktiniai atnaujinti vedybinį gyvenimą nesutinka, nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

8. Ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena daugiau nei metus laiko, 2018 metais atsakovas M. S. paliko šeimą ir gyvena atskirai galimai kitoje šalyje - (duomenys neskelbtini). Šiuo metu santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi. Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jos nuomone tarp sutuoktinių prasidėjo nesutarimai esminiais gyvenimo klausimais, neliko pagarbos vienas kitam, santuoka egzistuoja tik formaliai, kartu sutuoktiniai nebegyvena daugiau nei metus laiko, neveda bendro ūkio. Ieškovės paaiškinimu atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis nesirūpino šeima, po santuokos sudarymo išvyko gyventi vienas į kitą šalį, kitų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti atsakovo kaltę ieškovė nenurodė ir teismui nepateikė.

9. Bylos duomenimis ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktinių ryšiai faktiškai nutrūko 2020 metais, atsakovui nesirūpinus šeima, tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, jam palikus šeimą ir pradėjus gyventi atskirai išvykus į užsienį. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini). Kur šiuo metu gyvena atsakovas, ieškovei nėra žinoma. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad abu buvo nelojalūs vienas kitam, kad atsakovas nesirūpino šeima ir pan. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ir ji nedėjo pakankami pastangų, kad galėtų išsaugoti šeimą, yra visiškai pagrįsta, nes iš jos paaiškinimu matyti, kad, šalių santykiai iki atsakovo išvykimo į užsienį jau buvo blogi, šalys kartu negyvena nuo 2018 metų, neveda bendro ūkio, nesirūpina šeima, atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur, kur ir dabar gyvena. Nei ieškovė, nei atsakovas neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, kaip išspręsti šeimoje kilusius nesutarimus, sustiprinti šeimą.

10. Teismas sprendžia, jog yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo: sutuoktiniai buvo nepakankamai atidūs vienas kitam, lojalūs, rūpestingi ir siekiantys stiprinti šeiminius santykius, visapusiškai rūpintis šeimos gerove ir šeimos išsaugojimu, todėl neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas - mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

11. Ieškovės A. S. prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina iki santuokos turėta pavardė - „S.“, atsakovui - „S.“ pavardė (CK 3.69 straipsnis).

12. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia.

13. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys).

14. Šalims nereikalaujant išlaikymo vienai iš kitos, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

15. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė su atsakovu santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi.

16. Ginčo dėl turto padalijimo po santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nekilo, nes šalys gyvenant santuokoje jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Tai patvirtina 2021 m. rugpjūčio 17 d. Valstybės įmonės Registrų centro pažyma, Valstybės įmonės 2021 m. rugpjūčio 17 d. išrašas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už reikalavimą nutraukti santuoką dėl kaltės sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 75 Eur žyminis mokestis – už santuokos nutraukimą (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių matytųsi, kokias patyrė bylinėjimosi išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

18. Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2014-09-23 pakeitimo įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 385 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. S. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „S.“, M. S. turėtą pavardę – „S.“.

Priteisti iš atsakovo M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini) - 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio.

Atsakovui sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu.

Specialiame interneto tinklapyje per tris dienas nuo jo priėmimo dienos paskelbti tokio turinio pranešimą:

“Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2021 m. rugpjūčio 17 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5798-632/2021 (Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00538-2021-4), iškeltoje pagal ieškovės A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo M. S. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje paskelbimo dieną. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas, per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali apskųsti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose. Informacijos teirautis tel. (8-422) 53258.“

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.