Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai N. S., jos atstovui advokatui Jaroslavui Mikšai (Jaroslav Mikša), išvadą teikiančios institucijos atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo T. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškimas, kuriuo prašoma panaikinti 2017-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2768-391/2017 nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą pareiškėjos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam nustatytą nuolatinę globą, vaiko gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje, globėjos vaiko atžvilgiu turimas turto bei gaunamų lėšų administratorės teises, iš pareiškėjos priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su pareiškėja ir paskirti pareiškėją nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gimusio D. D. (D. D.) tėvai yra S. D., miręs (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja N. S., kuriai 2017-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2768-391/2017 neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu nepilnamečiam vaikui D. D. nustatyta nuolatinė globa, jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta T. S., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Iš pareiškėjos priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas, mokamas po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2016-11-11 iki vaiko pilnametystės. Nuo sprendimo dėl motinos valdžios paribojimo priėmimo pareiškėjos gyvenimas kardinaliai pasikeitė: pareiškėja buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, gyvena su žmogumi, kuris ją palaiko ir mylį, jie kartu lanko bažnyčią, pareiškėja visiškai nustojo vartoti alkoholį ir psichotropines medžiagas, pasinaudodama darbo biržos siūloma programa baigė vairavimo kursus, gavo vairuotojo pažymėjimą, nuomojasi 2 kambarių butą, kuriame sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. (duomenys neskelbtini) pareiškėja susilaukė mergaitės V., kuri nuo pat gimimo gyvena kartu su pareiškėja. Pareiškėja šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Augindami bendrą vaiką pareiškėja kartu su sugyventiniu nebuvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pareiškėja iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, įpročius, atsiribojo nuo neigiamų polinkių bei žalingų įpročių. Glaudžiai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, klauso jų patarimų, gavusi leidimą nuolatos bendrauja su sūnumi, domisi jo pasiekimais mokykloje, padeda jam ruošti pamokas, ypač kai mokslas vyksta nuotoliniu būdu, skalbia drabužius, gamina maistą, perka reikalingus daiktus, domisi vaiko interesais. Pareiškėjai pavyko atkurti glaudų motinos ir vaiko ryšį, ji yra įsitikinusi, kad gyvendamas kartu šeimoje sūnus jaustųsi daug saugesnis ir laimingesnis. Išnykus visoms aplinkybėms dėl kurių pareiškėjai buvo apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, ji kreipiasi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimo priėmimo pareiškėjos gyvenimas pasikeitė: ji buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, susirado žmogų, kuris ją palaiko ir mylį, su kuriuo dabar gyvena, visiškai nustojo vartoti alkoholį ir kitas psichotropines priemones, baigė vairavimo kursus ir gavo vairuotojo pažymėjimą, nuomojasi 2 kambarių butą, kuriame sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. (duomenys neskelbtini) pareiškėja susilaukė mergaitės V., kuri nuo pat gimimo gyvena kartu. Dėl vaiko mažo amžiaus pareiškėja šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Suinteresuotas asmuo T. S. Tarnybos specialistams nurodė, jog yra dirbanti ir ne visuomet gali skirti kokybiško dėmesio nepilnamečiam D. D., o pareiškėja su vaiku bendrauja, domisi jo ugdymu, sveikata, laisvalaikiu, padeda nuotolinio mokymosi metu, namų darbų ruošoje, perka rūbus, avalynę, puikiai tvarkosi ir nuolatos gerina savo gyvenimo sąlygas. Tarnybos specialistei pokalbio metu nepilnametis D. nurodė, jog gyvena su močiute T. S., tačiau kartais nakvoja pas mamą (pareiškėją). Pas mamą jam smagiau, nei pas močiutę, nes ten yra mažesnė sesuo, su kuria jam smagu žaisti, jis turi atskirą kambarį, kuriame gali pabūti vienas, namai arčiau mokyklos, yra kompiuteris. D. teigė, jog su mama kartu gamina maistą, skaito, tvarkosi, mama padeda paruošti namų darbus, veda į futbolo treniruotes. Anot berniuko juo puikiai rūpinasi ir mama, ir močiute, jam patinka būti pas abi, tačiau labiau norėtų būti su mama. Tarnybos vertinimu, pareiškėja pakeitė savo gyvenimo būdą, sąmoningai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, jį deramai auklėti, rūpintis juo, suteikti galimybę augti sveikoje ir pilnavertiškoje šeimoje. Ji turi pastovią gyvenamąją vietą, su sūnumi yra sukūrusi emocinį ryšį, todėl motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja D. D. interesams.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimo reikalavimus, papildomai paaiškino, kad į įkalinimo įstaigą pateko dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, tačiau jau 6 metus jų nebevartoja, nebeturi priklausomybės. Iš kalėjimo išėjo prieš 4 metus, nuo pat išėjimo kasdien bendrauja su nepilnamečiu sūnumi, vaikas nuotoliniu būdu mokosi iš jos namų. Ji išsinuomojo butą, kur sūnui patinka. N. D. gerai sutaria su pareiškėjos sugyventiniu, kartu leidžia laiką, žaidžia futbolą.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimo reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad pareiškėja pakeitė gyvenimo būdą, sukūrė šeimą ir tinkami rūpinasi nepilnamečiu sūnumi. Šiuo metu nedirba, nes susilaukė vaiko ir yra vaiko priežiūros atostogose.

7. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja įrodė pakeitusi gyvenimo būdą, turi gyvenamąją vietą, deda pastangas susigrąžinti sūnų į šeimą, vaiką ir motiną sieja stiprus tarpusavio ryšys. Todėl pareiškimo reikalavimai dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo turėtų būti patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Gyventojų registro pažymos) nustatyta, kad pareiškėja turi keturis vaikus – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio D. D. tėvas S. D. (S. D.) (duomenys neskelbtini) mirė (pateiktas 2016-10-14 mirties įrašas). Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2017-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2768-391/2017 pareiškėjai neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus D. D. (D. D.) atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa, globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta T. S., gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, iš pareiškėjos sūnui priteistas išlaikymas po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2016-11-11 iki vaiko pilnametystės. Pareiškėjai motinos valdžia apribota motyvuojant tuo, kad jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ji nesiekė gydytis, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nuo pat D. gimimo neįgyvendino motinos valdžios, vaiku nesirūpino, neprižiūrėjo, neaugino, neišlaikė, buvo visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo, todėl nepilnametis D. D. (D. D.) buvo likęs be įstatyminio atstovo.

10. Pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, kad situacija jos šeimoje yra pasikeitusi ir ji yra visapusiškai pasirengusi susigrąžinti sūnų į šeimą. Į Tarnybą dėl nepilnamečio D. susigrąžinimo kreipėsi 2019 m. liepos mėnesį – po metų nuo išėjimo iš įkalinimo įstaigos. 2019-09-21 globojamo vaiko aplankymo akto duomenimis, pareiškėja, išėjusi iš įkalinimo įstaigos, lankė vaikus. 2019-10-10 pranešimo duomenimis, pareiškėja reguliariai lankosi pas priklausomybės ligų konsultantę, psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotinių medžiagų) nevartoja, rekomendacijas vykdo. 2019 m. išlaikė egzaminą ir gavo B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters, šiuo metu (iki 2023-02-14) yra vaiko priežiūros atostogose.

11. Iš į bylą pateiktos nuomos sutarties nustatyta, jog pareiškėja nuomojasi butą, kuriame pagal Tarnybos išvadą nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. 2021-04-09 vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog nepilnametis D. papasakojo, jog gyvena su močiute T. S., tačiau kartais nakvoja pas mamą (pareiškėją), pas kurią jam smagu būti, nes gali žaisti su mažesne sesute, turi atskirą kambarį, kuriame gali pabūti vienas, mamos namai arčiau mokyklos ir mama turi kompiuterį. D. nurodė, jog kartu su mama gamina maistą, padeda jai tvarkytis namuose, mama padeda jam paruošti namų darbus, nuveda į futbolo treniruotes. Berniukui patinka ir pas mamą, ir pas močiutę, tačiau labiau norėtų būti kartu su mama.

12. Iš 2021-06-11 bendruomenės „Krikščioniškas Namas“ pranešimo matyti, jog pareiškėja daugiau nei 2 metus dalyvauja šios bendruomenės, padedančios priklausomybių turintiems asmenims reintegruotis į visuomenę, veikloje. Bendruomenė ją charakterizuoja teigiamai, kaip sąžiningą, ramią, valdančią emocijas ir besirūpinančią sūnumi asmenybę.

13. Pareiškėja administracine tvarka nebausta, paskutinį kartą teista 2015-11-10 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, bausmę atliko ir buvo paleista iš įkalinimo įstaigos 2018-07-05.

14. Iš nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo neterminuotai apribota pareiškėjos valdžia nepilnamečio sūnaus D. atžvilgiu, ji aktyviai deda pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad išnyko objektyvios aplinkybės dėl kurių pareiškėjai buvo apribotos motinos teisės vaiko atžvilgiu: pareiškėja nevartoja psichotropinių medžiagų, lanko bendruomenės namus, kuriuose padedama reintegruotis į visuomenę, susirado būstą, kuriame vaikui sudarytos tinkamas gyvenimo sąlygos, rūpinasi sūnumi, kuris dažnai leidžia laiką jos namuose, karantino metu mokėsi nuotoliniu iš pareiškėjos gyvenamosios vietos.

15. Teismas, atsižvelgdamas į Tarnybos išvadą, suinteresuoto asmens (globėjos) poziciją, vaiko nuomonę ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, sprendžia, jog motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja pareiškėjos nepilnamečio sūnaus D. D. (D. D.) interesams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir panaikina neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

16. CK 3.258 straipsnio 2 punkte numatyta, kad vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams. Remiantis CK 3.246 straipsnio 1 dalimi, jei nepilnametis grąžinamas tėvams, nepilnamečio globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Todėl panaikinus neterminuotą motinos valdžios apribojimą, pareiškėjos vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja ir yra pagrindas panaikinti paskirtą nuolatinę globą, atleisti suinteresuotą asmenį T. S. nuo nepilnamečio vaiko globėjo pareigų. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su pareiškėja nebėra pagrindo išlaikymo iš jos išieškojimui, todėl 2017-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjos priteistas išlaikymas jos nepilnamečio sūnaus naudai panaikinamas.

17. Pareiškėja taip pat prašo paskirti ją nepilnamečio sūnaus D. D. (D. D.) gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, tačiau kadangi vaikas jokių lėšų, kurioms valdyti turėtų būti nustatyta uzufrukto teisė, bylos duomenimis, negauna, šis reikalavimas laikomas pertekliniu.

18. Į bylą pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-02-25 ir 2020-05-04 sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo, kuriuose nurodoma, jog pareiškėja yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčių ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nepateikta, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

19. Byloje susidarė 3,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios nepriteistinos, remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti 2017 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2768-391/2017 taikytą neterminuotą pareiškėjos N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečio sūnaus D. D. (D. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Grąžinti nepilnametį D. D. (D. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant nepilnamečio vaiko D. D. (D. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su pareiškėja N. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti 2017 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą nuolatinę globą nepilnamečiam D. D. (D. D.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Atleisti suinteresuotą asmenį T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo nepilnamečio D. D. (D. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globėjos pareigų, panaikinant nepilnamečio sūnaus vaiko D. D. (D. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) turto bei gaunamų lėšų administratorės teises.

Panaikinti 2017 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjos N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam D. D. (D. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.