- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- II-65-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00074-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. Č.
- Institucija
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Č. ir jo atstovui advokatui L. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. SAVAD-21-ANR_N-3173-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2019 m. spalio mėn. 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-21-ANR_P-12143-2019, pasiūlant iki 2019 m. lapkričio 22 d. savanoriškai sumokėti 15 eurų baudą, G. Č. už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 22 d. 11.45 val. šalia (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5. punkto reikalavimo, sustojo ir paliko transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-3173-2019 G. Č. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
Skundu G. Č. prašo panaikinti nutarimą ir paskirtą baudą, nurodydamas, kad jis yra viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Šios viešosios įstaigos pagrindinė veikla yra žmonių mokymas plaukti, skiriant prioritetą neįgaliesiems asmenims. Suprasdamas, kad nepristačius neįgaliųjų asmenų bent iki jų įstaigos konteinerių, jų mokymas plaukti bus sužlugdytas, jis visus tris automobilius su neįgaliaisiais, įskaitant ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvairavo ir pastatė aikštelėje prie jų įstaigos konteinerių, kuriuose laiko plaukimo inventorių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir G. Č. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius 2019 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktu Nr. ATP2-548 užfiksavo, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 11.45 val., pažeidžiant KET 150.5. punkte nustatytą draudimą, sustoti ir palikti transporto priemonę stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, buvo pastatyta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš pateikto G. Č. skundo argumentų gali daryti išvadą, kad KET reikalavimus ir nustatytus kelio ženklo Nr. 312 draudimus jis žino, tačiau gindamasis nuo inkriminuoto kaltinimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, jis sau naudinga prasme aiškina jų taikymą. KET detaliai nustatyti atvejai, kada tam tikri kelio ženklų draudimai negalioja neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelėmis pažymėtoms transporto priemonėms, tačiau minėtų taisyklių 150.5 papunkčio draudimai šios išimties nenumato, kaip ir išimties nenumato kelio ženklo Nr. 312 reikalavimai. KET 150.5. punkte nurodytas draudimas sustoti ir stovėti ant vejos. šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Šiame punkte nustatyta išimtis, kad įgalioti subjektai gali kelio ženklais nustatyti ir leisti automobilių parkavimą ir draudžiamose statyti transporto priemones vietose, tačiau pažeidimo fiksavimo vietoje tokių ženklų pastatyta nebuvo. Kaip matyti iš priimto Nutarimo, fiksuota transporto priemonė palikta stovėti eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas Š. D. parodė, kad jis yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyr. specialistas. 2019 m. rugpjūčio 22 d. gavo poskyrio vedėjo užduotį nuvykti į (duomenys neskelbtini) g. dėl šalia molo kopose vykdomo renginio. Patikrinimo aktas yra visos dienos darbo įforminimas. Kiekvienas turi savo konkrečias užduotis. A. V. tikrino pagal planą jai paskirtas užduotis. Ji šiuo konkrečiu atveju pažeidimų nefiksavo. Jis užfiksavo pažeidimus, padarė fotonuotraukas. Dar patikrinime dalyvavo ir poskyrio vadovas S. V.. Vadovas kontroliavo jų veiksmus. A. V. susipažinusi su jo pateikta informacija, su ja sutiko ir akte pasirašė. Paprašius jis pateikė savo darbo pažymėjimą. Jie tikrai nebėgo, nuėjo ramiu žingsniu. Vadovas jiems tikrai nenurodė fiksuoti automobilių stovėjimo vietą. Automobiliai stovėjo kopose. Ten yra smėlio takas, kuris tikrai neskirtas automobilių eismui ir statymui. Ant vieno automobilio, ant kurio tiksliai nepasakys, buvo neįgaliojo ženklas, tačiau jis nesuteikia teisės toje vietoje automobilį palikti.
Teismo posėdžio metu per baigiamąsias kalbas G. Č. nurodė, kad vienas asmuo vienu ir tuo pačiu metu vairuoti automobilius negali. Ne jis vienas šiuos automobilius atvairavo. Institucija tik paėmė jo prisipažinimą ir surašė protokolą. Jis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo ir nestatė. Jis taip pasielgė rekomenduotas pareigūnų ir prisiimdamas atsakomybę už kitus asmenis. Jis tų žmonių įvardinti negali, nes jie tuo metu jam padėjo. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra V. Č.. Ji yra jo buvusi žmona. Ji jam paskambino ir pasakė, kad gavo pranešimą, jog jai reikia nurodyti, kas vairavo minimą automobilį. Jis pasakė rašyk, kad jis vairavo. Nuo 2015 m. pagal žodinį susitarimą, nepertraukiamai automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojasi jis. Protokole nurodytą pažeidimą padarė K. T.. Jis jam padėjo atvežti vaikus prie jūros. K. T. žmona yra jo dukra. Vieną automobilį vairavo K. T. žmona, kitą jis davė vairuoti K. T.. K. T. vaikus vežė iš miesto tuo automobiliu. Pareigūnams niekas netrukdė vietoje atlikti tyrimą, tačiau jie pasišalino. Prašė panaikinti nutarimą.
Atnaujinus įrodymų tyrimą, teismo posėdžio metu liudytojas K. T. parodė, kad jie kiekvieną vasarą toje vietoje rengdavo stovyklą. G. Č. yra jo žmonos tėvas. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudodavo dažnai. Su tuo automobiliu jis važinėjo dažnai, jį jam duodavo G. Č.. Kurią tiksliai dieną jis neatsimena, tačiau jis vairavo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tą dieną, jo žmona galimai vairavo „(duomenys neskelbtini)“, o kokį automobilį vairavo G. Č. nepamena. Toje vietoje pastoviai yra automobilių. Jam kaip savininkui buvo surašytas protokolas, o ką jis nurodė, kas vairavo automobilį, nepamena.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė prašė G. Č. skundą atmesti Institucijos atsiliepime išdėstytais motyvais. Taip pat prašė teismo kritiškai vertinti K. T. parodymus, duotus 2020 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu. Jis negalėjo tiksliai įvardinti kokią dieną, kelintą valandą atvairavo transporto priemonę. Kalbėjo, jog ne kartą vairavo minimą automobilį ir tai nereiškia, jog jis pažeidimo dieną automobilį vairavo. Be to, jam taip pat buvo surašytas protokolas, tačiau jis nurodė, jog automobilį vairavo G. Č.. Visi protokolai pradžioje buvo surašyti transporto priemonių savininkams ir tik paskui jiems nurodžius, jog vairavo G. Č., bei G. Č. parašius paaiškinimus su prisipažinimu, protokolus surašė G. Č.. Svarbu paminėti, jog ANK 611 straipsnio nuostatos leidžia surašyti protokolus administracinėn atsakomybėn taukiam asmeniui, t. y. tais atvejais, kai pažeidimas buvo užfiksuotas jiems nedalyvaujant ir buvo surašyti protokolai transporto priemonės savininkui. Toliau įstatymas numato pareigą, jeigu transporto priemonės savininkas visgi nevairavo ir nepastatė automobilio, informuoti, kas ją vairavo ir pastatė pažeidimo vietoje. Pareigūnams nekilo jokių abejonių, kad G. Č. vairavo automobilius. Be to, visuose teismo procesuose bei savo skunduose G. Č. nurodė, jog jis vairavo automobilius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai šio kodekso 417 straipsnyje (be kitų straipsnių) numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu. Pagal paminėtą teisinį reglamentavimą, administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tada, jeigu automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Teismo posėdžio metu per baigiamąsias kalbas G. Č. nurodė, jog jis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo, jo nestatė ir nepaliko stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, anksčiau prisipažino vairavęs, nes taip pasielgti rekomendavo pareigūnai, be to, nenorėjo, kad jam padedantys asmenys nukentėtų, o pažeidimo dieną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo jo dukros vyras K. T.. Teismo posėdžio metu K. T. parodė, kad galimai pažeidimo dieną vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau tiksliai pasakyti negalėjo. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų patikimai konstatuoti, kad nusižengimo metu būtent G. Č. sustojo ir paliko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.
Esant išdėstytam, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad G. Č. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kurios nepaneigė K. T., apie tai, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 22 d. 11.45 val. šalia (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paliko stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje ne jis, o kitas asmuo (galimai K. T.), akivaizdžiai neatitinka tikrovės, todėl dėl G. Č. nurodytų aplinkybių reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Taigi Institucijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-3173-2019 naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai nusižengimui tirti iš naujo ir pagal nustatytas aplinkybes atitinkamai naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-3173-2019 (ROIK 19105596241) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.