Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-644-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
1S-644-810/2018
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00317-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
P. G.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-644-810/2018
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00317-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. G. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendis pakeistas - P. G. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį išteisintas ir laikytas nuteistu tik pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams ir 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 27 d. Komisija 2018 m. birželio 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam P. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis P. G. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis P. G. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes, oficialius duomenis, reikšmingus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pastangas resocializuotis. Tokiu būdu teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, pažeidė baudžiamojo proceso principus, materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. P. G. atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas pažymėjo, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Ši aplinkybė, anot nuteistojo, jau buvo įvertinta, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, dėl to jam paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė, todėl ją vertinti dar kartą yra nekorektiška ir neteisėta. Nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog per trumpas bausmės atlikimo terminas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir pažymi, jog tokia išvada prieštarauja lygtinio paleidimo sampratai, tokiu būdu atimama nuteistojo teisė į bet kokią viltį, pažeidžiamas humaniškumo principas. Be to, nuteistasis yra atlikęs labai didelę laisvės atėmimo bausmės dalį – daugiau kaip 80 procentų. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad nuteistasis, kai jam buvo 18 metų, t. y. daugiau nei prieš 40 metų, turėjo agresijos naudojimo pavyzdžių, kas tik parodo, jog bet kokiomis priemonėmis ieškoma argumentų, pateisinančių nuteistojo nepaleidimą. Nuteistasis teigia, jog žemesnės instancijos teismas negalėjo vertinti jo padarytų rėžimo reikalavimų pažeidimų, kadangi jam drausminė nuobauda nebuvo paskirta, nuteistojo svarstymas drausmės komisijoje dėl galimo vidaus tvarkos pažeidimo, kai nuobauda nėra skiriama, ir apsiribojama pokalbiu, nėra joks pažeidimas. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, socialinio tyrimo išvadoje bei Komisijos nutarime esantis toks įrašas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistasis pažymi, jog nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis ir tvarką reglamentuoja BVK 142 ir 143 straipsniai. BVK 142 straipsnyje drausmės komisijos pokalbis su nuteistuoju nėra priskiriamas nuobaudoms. Nuteistasis taip pat nurodo, jog drausmės komisija, apskritai, neturėjo teisinio pagrindo apsiriboti pokalbiu, tokiu būdu taikyti nuteistojo atžvilgiu įstatymų nereglamentuotas poveikio priemones. Nuteistasis nurodo, jog teismas visiškai neįvertino, kad nuteistasis yra garbaus amžiaus – jam 61 metai, jis yra sunkus ligonis, invalidas, vos juda, jam numatyta visa eilė įvairių medicininių operacijų, važiuojant pas medikus į Kauną 2 kartus per savaitę kenčia labai didelius skausmus, kelionės išlaidos nėra apmokamos, pašalpos nepakanka, darbo niekas invalidui nesuteikia, nesuteikiama medicininė priežiūra, neišduodami vaistai. Valstybė neužtikrina normalių, orių kalinimo sąlygų, visos šios aplinkybės yra prilyginamos kankinimui. Skunde P. G. išdėsto jam nustatytas diagnozes ir tvirtina, jog tokios būklės ir amžiaus žmonės turi būti slaugomi, o ne kankinami. P. G. taip pat atkreipia dėmesį, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jo vertinimo rezultatas yra tik 24 balai iš 168 galimų, balų suma paskutiniu metu sumažėjo iki maksimalaus minimumo. Be to, jis per bausmės atlikimo laiką už gerą elgesį skatintas 6 kartus. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo perkeltas į atvirąją koloniją. Iki įkalinimo jis buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą, fizinio lavinimo mokytojo specialybę. Šiuo metu nurodo nedirbantis dėl riboto darbingumo, tačiau galimo lygtinio paleidimo atveju planuoja dirbti atnaujintoje savo įmonėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo, dalyvauja nuteistųjų saviraiškos centro visuomeniniuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Socialinis ryšys yra stiprus, nuteistasis jaučia savo artimųjų palaikymą, domisi jų kasdienybe, o tai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Tačiau šios aplinkybės apylinkės teismas tai pat neįvertino. Nuteistasis neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos, ji nesisieja su nusikalstamumu. Pataisos įstaigoje narkotikų vartojimo faktų fiksuota nebuvo, taip pat nuteistasis pataisos namuose nebaustas ir už alkoholio ir jo surogatų vartojimą, nėra duomenų apie jo smurtinį elgesį apsvaigus ar piktnaudžiavimą alkoholiu. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis neturi jokių priklausomybių, kurios galimai sąlygotų nusikaltimų padarymą. Nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, yra pozityviai nusiteikęs. Šias aplinkybes patvirtina vien tai, kad nuteistasis dirba, darbas nėra svetimas, jis dirbo ir iki bausmės atlikimo pradžios. Nuteistasis nesikeikia, nerodo lyderystės apraiškų, dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta ir gailisi. Nuteistasis tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu, savo elgesiu nedaro neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Visi šie duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jie tik patvirtina, kad nuteistasis yra pasirengęs būti paleistas lygtinai. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir rugpjūčio 20 d. (prašymas persiųstas iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų) gauti nuteistojo P. G. analogiški prašymai dėl papildomos medžiagos prijungimo. Juose teigiama, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąlygos nėra pritaikytos neįgaliesiems, ir dėstomi tai, nuteistojo manymu, patvirtinantys faktai, dar kartą pabrėžiami jo sveikatos sutrikimai, jų keliamas nepatogumas, skausmas, kitos pasekmės. Tai pat nuteistasis pažymi, jog nori padėti auginti 2014 m. mirusio sūnaus vaikus. Prie prašymų pridėtos neįgaliojo pažymėjimo kopijos, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas. Nuteistojo P. G. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti P. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones - nuteistasis per rekomendacijoms skirtą laikotarpį nepažeidinėjo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos priemonėse. Kita vertus, žemesnės instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjų lygtinio paleidimo pagrindą - tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti P. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavo apylinkės teismas. Tokiam žemesnės instancijos teismo vertinimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą, netinkamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas, byloje esančius duomenis, nuteistojo pastangs resocializuotis ir tokiu būdu pažeidė baudžiamojo proceso principus, BVK normas, dėl ko priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai nuteistojo asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje, elgesio pokyčius apibūdinančius duomenis, juos apibendrintai įvardijo bei vadovaudamasis šiais duomenimis padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis P. G. daro pažangą, tačiau ji nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės dėl jo iki bausmės atlikimo įgyto išsilavinimo, darbinės veiklos, yra niekaip nesusijusios su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu, dedamomis pastangomis mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas vertintina sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo klausimą, todėl jos, apygardos teismo manymu, nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertintinos. Teisėjų kolegija taip pat niekaip nevertina P. G. skunde nurodomų faktų, jog jis turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, su juo dirbančius pataisos įstaigos darbuotojus, nesikeikia, nerodo lyderystės apraiškų, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, vengia destruktyvių grupių, savo elgesiu nedaro neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems, kadangi jų nepatvirtina apygardos teismui pateikta medžiaga, ši informacija nėra pateikiama P. G. socialinio tyrimo išvadoje. Kitos P. G. skunde nurodomos aplinkybės – tai, jog jis bausmės atlikimo metu buvo 6 kartus skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, svarstant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, neabejotinai vertintinos nuteistojo naudai. Pritartina ir tam, kad gerų socialinių ryšių su artimaisiais – motina, seserimi, broliais, vaikais bei sugyventine, palaikymas gali veikti kaip veiksnys, apsaugantis nuo tolimesnio nusikalstamo elgesio. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančiais veiksniais laikytinos ir tinkamos nuteistojo gyvenimo sąlygos laisvėje, tai, kad nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nesilaiko jos taisyklių, bei tai, jog nuteistasis išsako neigiamą nuomonę psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atžvilgiu, jų vartojimo fakto nenustatyta ir bausmės atlikimo metu. Vis tik, šios aplinkybės, vertinant jas neigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių kontekste, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jog jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Darydamas tokią išvadą, apygardos teismas pažymi, jog nors nuteistasis bausmės atlikimo metu šešis kartus skatintas, tačiau, vis tik, daugiau kartų, t. y. vienuolika, jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už ką P. G. 7 kartus skirtos nuobaudos, likusiais atvejais nuobauda neskirta, apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Svarbu pažymėti, jog nuteistasis ne kartą baustas jau po to, kai buvo paskatintas už gerą elgesį. Tai rodo, jog nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus. Be to, paskutinį kartą nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką jam buvo pareikštas papeikimas, dar 2017 m. rugpjūčio 31 d. Taigi šis pažeidimas padarytas praėjus ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios, kiti pažeidimai taip pat daryti sistemingai, įvairiu bausmės atlikimo laikotarpiu. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl tų pažeidimų, už kurių padarymą nebuvo skirta drausminė nuobauda. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka, jog pokalbis su nuteistuoju drausmės komisijos posėdžio metu nėra nuobauda, tai prilyginama prevencinei priemonei, kuria siekiama koreguoti nuteistojo elgesį, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Tuo tarpu kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Šiame kontekste, atsakant į skundo argumentą, pažymima ir tai, kad apygardos teismas nagrinėja skundą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo, todėl plačiau dėl argumentų, kuriais nuteistasis ginčija individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos nutarime nurodytų duomenų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat nuteistojo svarstymo drausminėje komisijoje juridinio pagrindo buvimą, nepasisako. Nuteistasis skunde akcentuoja nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, nurodydamas, jog paskutinio vertinimo rezultatas yra tik 24 balai, balų suma paskutiniu metu sumažėjo iki minimumo. Tačiau apygardos teismas su tokiu nuteistojo skundo argumentu sutikti negali, kadangi iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog iš šiuo metu nustatytų 24 balų tik 20, o ne 24 balai yra statiniai, tuo tarpu kiti 4 balai yra dinaminiai, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali įtakoti ir sumažinti. Dinaminių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų egzistavimas taip pat patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama konstatuoti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, vertindamas jo lygtinio paleidimo galimybę pažymėjo, kad nuteistasis, kai jam buvo 18 metų, t y. daugiau nei prieš 40 metų, turėjo agresijos naudojimo pavyzdžių, kas, anot P. G., tik parodo, jog bet kokiomis priemonėmis ieškoma argumentų, pateisinančių jo nepaleidimą iš pataisos įstaigos. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiu nuteistojo samprotavimu sutikti negali. Šią aplinkybę, teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas paminėjo pagrįstai, kadangi P. G. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis jo vertinimo metu pats pripažino, kad nekontroliuojamo pykčio protrūkiai, nors ir reti, jį lydi ir šiuo metu. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad P. G. iki šiol apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Šios aplinkybės neabejotinai verčia teismą abejoti nuteistojo gebėjimu lygtinio paleidimo metu laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Apygardos teismas pritaria P. G. skundo argumentui, kad nusikalstamos veikos sunkumas, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, neabejotinai buvo įvertintas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu jam paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė, kaip ir likusios neatliktos bausmės dalis, taip pat neturėtų būti sumenkinama. Be to, pažymėtina, kad nei nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis, sunkumas, nei likusios neatliktos bausmės dalies dydis, nebuvo esminės aplinkybės, kurių pagrindu apylinkės teismas atisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, jos tik buvo įvertintos kitų nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje.Išskirtine aplinkybe, galinčia lemti lygtinio paleidimo instituto taikymą P. G., nelaikytina prasta jo sveikatos būklė, nustatytas nedarbingumas, nepatogumas vykti į gydymo įstaigas būtent iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Nors nuteistasis teigia, jog pataisos įstaigoje jam nesuteikiama kvalifikuota medicininė priežiūra, apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad P. G. nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šiame kontekste pažymima, kad BVK 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Taigi, P. G. turi teisę prašyti bausmės atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis P. G. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, netinkamai, nepakankamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo P. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisJurgis Kiškis