- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- I-401-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01962-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- K. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. T. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 112000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 5-6).
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde bei atsikirtimuose į atsiliepimą nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. ryte apie 8.30 val. jam ir dar dviem nuteistiesiems buvo liepta eiti pjauti medžių šakas 1-me lokaliniame sektoriuje. Pažymėjo, kad medžių šakos buvo aukštai, todėl jis lipo ant kopėčių. Kopėčias pareiškėjas atrėmė į medžio kamieną, o kiti du nuteistieji jas prilaikė. Pareiškėjas užlipo ant kopėčių ir rankiniu pjūklu pjovė medžio šakas iš dešinės pusės, tada pasisuko į kairę pusę ir netrukus nukrito nuo kopėčių, dėl ko patyrė traumą – kojos lūžį ir išnirimą. Dėl kojos traumos 4 mėnesius pareiškėjo koja buvo laikoma įtvare, jis patyrė didelius skausmus, nepatogumus, nemigą, depresiją, negalėjo užsiimti mėgstamu sportu. Pažymėjo, kad darbo metu nebuvo aprūpintas saugos priemonėmis – diržais, šalmu, dvigubomis kopėčiomis. Paaiškino, kad administracija išnaudoja nuteistuosius darbui, nuteistųjų darbo grafiko valandos ilgesnės nei dvi valandos, už darbą nemokamas atlyginimas ir neužtikrinami darbų saugos reikalavimai. Neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad atsisakius dirbti pareigūnai grasina perkelti į kitus būrius arba skiria nuobaudas.
Atsiliepime į skundą (b. l. 11-13, 31-33, 63-65) atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Tvirtino, kad pareiškėjas, pagal jo paties 2016 m. gegužės 18 d. prašymą, atliko pataisos namų teritorijos valymo darbus. 2016 m. birželio 1 d. ryte nuteistieji Ž. D., R. G. ir K. T. 1-me lokaliniame sektoriuje genėjo medžių šakas. Nuteistasis Ž. D. laikė į medį atremtas kopėčias, o K. T. užlipęs ant kopėčių genėjo medžių šakas. K. T. pjaudamas šaką smarkiau atsilošė ir neišlaikęs pusiausvyros šoko nuo kopėčių ant žemės. Šokdamas žemyn K. T. kryptelėjo dešinę koją į šoną ir ją susilaužė. Nuteistasis buvo nukreiptas medikų apžiūrai. Darbus prižiūrėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. specialistas V. S.. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas A. B. 2016 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl K. T. patirtų sužalojimų pažymėjo, kad nuteistasis per aplaidumą susvyravo ir neišlaikęs pusiausvyros nušoko nuo kopėčių ant žemės, ko pasėkoje, susižalojo. Pažymėjo, kad nuteistuosius darbo priemonėmis aprūpina ir kontroliuoja, kad darbo metu darbininkai naudotųsi specialiaisiais drabužiais, avalyne ir asmens saugos priemonėmis, komendantas. Tuo metu komendanto pareigas užėmė S. J., kuris turėjo aprūpinti pareiškėją darbo saugos priemonėmis. Pažymėjo, kad vadovaujantis BVK 134 straipsniu, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus dviejų valandų laikotarpiui. Paaiškino, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai neišskyrė pareiškėjo iš kitų nuteistųjų tarpo ir elgėsi su juo pagarbiai, nežeminant jo orumo, jam niekas negrasino. Teigė, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmais neužtikrinant jam saugių sveikatai darbo sąlygų atliekant pataisos namų teritorijos valymo darbus, netinkamai organizuojant darbą, neapmokant už atliktą darbą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. T. jo paties rašytiniu prašymu buvo įtrauktas į Alytaus pataisos namų teritorijos valymo darbus, šiuos darbus atliko pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus nustatytą grafiką (b. l. 26, 27).
Bylos duomenimis, pareiškėjas K. T. 2016 m. birželio 1 d. pagal grafiką buvo išvestas atlikti pataisos namų teritorijos valymo darbus. Pareiškėjui bei dar dviem nuteistiesiems - R. G. ir Ž. D. buvo nurodyta genėti pataisos namų teritorijos medžių šakas. Apie 9.30 val. nuteistasis K. T. 1-me lokaliniame sektoriuje vykdydamas pavestus darbus užlipo ant kopėčių ir rankiniu metaliniu pjūklu pjovė medžio šakas. Neišlaikęs pusiausvyros pareiškėjas šoko nuo kopėčių ir patyrė kojos traumą (b. l. 19, 22, 23, 24).
Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną, už šiuos darbus nuteistiesiems gali būti nemokamas užmokestis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka ne darbo metu.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 73.6 punkte nustatyta, kad nuteistieji, laikydamiesi jiems nustatytų elgesio taisyklių, privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.
Įvertinus Bausmių vykdymo kodekse ir Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nuteistieji privalo paeiliui (pagal pataisos įstaigoje patvirtintą grafiką) ne darbo metu tvarkyti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Taigi, įstatymas įtvirtina nuteistųjų pareigą dirbti nemokamus darbus bei nustato ir šios pareigos realizavimo mechanizmą. Kita vertus, Bausmių vykdymo kodeksas aiškiai nenumato, kokie konkrečiai darbai apima teritorijų valymo darbus, ar, kad prieš atliekant šiuos darbus įstaigos administracija turi nuteistuosius instruktuoti, ar suteikti specialias apsaugos priemones. Tačiau, teismo vertinimu, prieš pavedant nuteistajam atlikti konkretų darbą bei išduodant jam specialias tam darbui priemones (nagrinėjamu atveju – pjūklas ir kopėčios), pataisos įstaiga turi pareigą įvertinti rizikos veiksnius ir parinkti tokias priemones, kad apsaugoti šį darbą atliekantį asmenį nuo rizikos veiksnių poveikio.
BVK 128 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
Kaip jau buvo minėta, K. T. 2016 m birželio 1 d. Alytaus pataisos namuose vykdė įstaigos teritorijos valymo darbus BVK 134 straipsnio prasme. Taigi, nors šiuo atveju pareiškėjas neatliko apmokamo darbo BVK 125 straipsnio prasme ir jam bendrąja prasme buvo pavesta atlikti kvalifikacijos nereikalaujančius ir neapmokamus pataisos namų teritorijos valymo darbus, tačiau prieš išduodant tam darbui skirtas specialias priemones (kopėčios, pjūklas), atsakovo atstovas turėjo įvertinti rizikos veiksnius ir atitinkamai parinkti tokias priemones, kad apsaugoti darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio, taip pat atitinkamai aprūpinti asmeninėmis saugos priemonėmis.
Teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti duomenis apie saugių darbo sąlygų užtikrinimą pareiškėjui 2016 m. birželio 1 d. vykdant medžių genėjimo darbus pataisos namuose. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namų komendanto pareigas atliekantis asmuo yra atsakingas už gyvenamųjų zonų aptarnaujančio personalo darbą, jų aprūpinimą ir kontrolę, jog darbo metu darbininkai naudotųsi specialiaisiais drabužiais, avalyne ir asmens saugos priemonėmis. Nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. komendanto pareigas užėmė S. J. (nuteistasis), kuris turėjo aprūpinti pareiškėją darbo saugos priemonėmis. Konkrečių duomenų, apie saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą pareiškėjui vykdant medžių genėjimo darbus pataisos namų teritorijoje, į bylą nebuvo pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pagal BVK 134 straipsnį, nuteistieji į pataisos namų tvarkymo darbus įtraukiami pataisos įstaigos iniciatyva (nuteistiesiems taip pat nedraudžiama ir savanoriškai atlikti šiuos darbus), taigi būtent pati pataisos įstaiga (ne nuteistieji) turi pareigą užtikrinti, kad šis darbas būtų organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais. Byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad Alytaus pataisos namų administracija įvairiomis organizacinėmis priemonėmis (vidaus teisės aktais, materialinėmis ir techninėmis priemonėmis) užtikrintų nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų aprūpinęs pareiškėją kokiomis nors darbo saugos priemonėmis, ar instruktavęs jį, kaip saugiai atlikti pavestą darbą, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas neveikė taip kaip turėjo veikti, t. y. nesiėmė reikiamų veiksmų, kad prieš pavedant pareiškėjui atlikti medžių genėjimo darbus ir išduodant jam priemones (kopėčias, pjūklą) būtų įvertinti rizikos veiksniai ar imtasi veiksmų juos pašalinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas pareigos pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie saugių darbo sąlygų užtikrinimą 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjui vykdant medžių genėjimo darbus Alytaus pataisos namuose nepateikė, todėl šios aplinkybės laikytinos nustatytomis.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad jam nebuvo mokamas atlyginimas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose nebuvo įdarbintas vadovaujantis BVK 125 straipsnio nuostatomis, todėl darbo užmokestis jam nepriklausė.
Pareiškėjo argumentai, kad jo 2016 m. birželio 1 d. paaiškinimas yra suklastotas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, bylos duomenimis, K. T. savo parašu patvirtino, kad paaiškinimas yra perskaitytas ir surašytas teisingai (b. l. 19-20). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 1 d. paaiškinimus teikė prieš savo valią.
Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodo, kad Nuteistųjų išvedimo į pataisos namų teritorijos tvarkymo darbus grafike nurodyta daugiau nei dvi darbo valandos, t. y. nuo 8.30 iki 17.00 val. Teigia, kad dirbo ilgiau nei po dvi darbo valandas. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas realiai būtų dirbęs daugiau nei dvi darbo valandas, ar dėl to būtų skundęsis pataisos namų administracijai. Pagal BVK 134 straipsnio 2 dalį, į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus nuteistieji įtraukiami ne ilgiau kaip dvi valandas per dieną, tačiau tai nereiškia, kad nuteistieji negali šiuos darbus atlikti ilgiau savanoriškai. Kita vertus, pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog jo darbo valandos buvo ilgesnės, nepateikė. Teismas pažymi, kad faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat grindžia aplinkybėmis dėl pareigūnų netinkamo elgesio. Nurodo, kad pareigūnai grasino susidoroti, perkelti jį į kitą būrį, tačiau, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o, kaip jau buvo minėta, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų ir patirtos traumos keturis mėnesius kentė skausmus, nepatogumus, išgyvenimus, nemigą, depresiją, negalėjo užsiimti mėgstamu sportu. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjas patyrė kojos lūžį ir išnirimą. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, dėl traumos jis buvo operuotas, koja buvo įmobilizuota gipso langete (b. l. 7, 37-44). Kita vertus iš Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos 2016 m. birželio 1 d. pažymos matyti, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose yra laikomas nuo 2005 m. sausio 18 d. ir pirminio psichologinio įvertinimo metu buvo nustatyta, kad jis yra linkęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 45). Pareiškėjo argumentus, kad jo kojos skausmai tęsėsi 4 mėnesius paneigia pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos išrašas, iš kurio matyti, kad jau 2016 m. rugpjūčio 16 d. kojos skausmų pareiškėjas nejautė (b. l. 38). Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo skunde nurodyti negalavimai - išgyvenimai, nemiga, depresija kilo būtent dėl konstatuoto pažeidimo, o kojos skausmai po traumos truko 4 mėnesius. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl patirtos kojos traumos (lūžio ir išnirimo) galėjo patirti fizinių nepatogumų ir išgyvenimų, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pareiškėjo traumos metu patirtas neigiamas pasekmes, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 112 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma - 400 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. T. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti K. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.