Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žirginėlis“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl 2015-05-29 Nacionalinės žemės ūkio tarnybos įsakymo Nr. 49v.į. -747-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dalies nuomos sutarties-747-(14.49.2.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Nacionalinė žemės tarnyba neneigdama fakto, kad UAB „Žirginėlis“ iš UAB ,,Baltoji uosta“ įgijo Žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas, rengiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 49VĮ-747-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutarties pakeitimo“ pagrįstai vadovavosi imperatyviomis Taisyklių nuostatomis ir nustatė ieškovui UAB „Žirginėlis“ nuosavybės teise priklausančių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 134,06 kv. m) eksploatavimui proporcingai tenkančią 174 kv. m žemės sklypo dalį, o ne ieškovo UAB „Žirginėlis“ prašomą nustatyti jam tenkančią 216,56 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, Nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, kad skundžiamas įsakymas yra priimtas nesilaikant individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, nes nėra nurodyta ieškovui UAB „Žirginėlis“ tenkančios Žemės sklypo dalies apskaičiavimo metodika. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Ginčo įsakyme yra tinkamai nurodytos jo priėmimo aplinkybės, teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo Sprendime dalyje ir dėl iš apelianto ieškovui UAB „Žirginėlis“ priteistų 1106,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo UAB „Žirginėlis“ pateiktų 2015-11-11 ir 2015-12-28 prašymų apeliantas daro išvadą, kad minėtos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 1063,13 Eur. Todėl mano, kad ieškovas UAB ,,Žirginėlis“ prašo iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti maksimalaus rekomenduotino dydžio užmokesti už advokato teisines paslaugas. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kadangi byla nėra sudėtinga, vieno procesinio dokumento (ieškinio) parengimas nėra kompleksiška teisinė paslauga, jo surašymui nebuvo reikalinga platesnė teisės aktų bei teismų praktikos analizė, be to, prie ieškinio nebuvo pridėti jokie dokumentai, kuriems parengti reikalingos specialios žinios (specialistų išvados). Ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pakankamai.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jis priėmęs ginčijamą Įsakymą, sąmoningai suklaidino ieškovą UAB ,,Žirginėlis“. Akcentuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-05-29 įsakyme Nr. 49VĮ-747-(14.49.2) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutarties pakeitimo“ yra aiškiai nurodyta, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teismui t. y. ginčijamame įsakyme nurodyta, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą (nėra eksplicitiškai nurodyta, kad būtina kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą) per 1 mėnesio terminą, nurodytą Administracinių bylų teisenos įstatyme, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nepraleido teisės kreiptis į teismą termino.

UAB „Baltoji juosta“ įsigijusi patalpas, 2001-08-27 sudarė susitarimą su kitais bendraturčiais, pagal kurį UAB „Baltoji juosta“ bendrai naudosis bei nuomosis 444 kv. m. dydžio Žemės sklypo dalimi. 2002-06-28 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 2514-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), išnuomojimo dalimis uždarajai akcinei bendrovei „Baltoji juosta“, Uždarajai akcinei bendrovei „Aseta“, K. Ž. firmai Skauduva, V. Š. bei uždarajai akcinei bendrovei „Tripolis“, kuriame nustatytos išnuomojamos Žemės sklypo dalis atitinka 2001-08-27 susitarime bendraturčių nustatytas dalis.

UAB „Žirginėlis“ 2015-01-19 prašymo, pateikto Apeliantui, kuriuo buvo prašoma perleisti BUAB „Baltoji juosta“ turimą nuomos teisę, pateikimo metu galiojusi Taisyklių redakcija nustatė, kad jeigu perleidžiamiems statiniams eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas (Taisyklių 45 punktas). Pagal Taisyklių 7 punktą, kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio(pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys, t. y. nuomojama žemės sklypo dalis nustatoma proporcingai turimam patalpų plotui.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nors pats Apeliantas apeliaciniame skunde pripažįstą faktą, kad UAB „Žirginėlis“ iš BUAB „Baltoji juosta“ įgijo Žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas (todėl šios aplinkybės atskirai nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 5 p.), tačiau kažkodėl Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi Taisyklių 32 p. bei 34 p., kurie nagrinėjamo ginčo atveju yra neaktualūs bei netaikytini. Minėti Taisyklių punktai reglamentuoja valstybinės žemės išnuomojamo tvarką, t. y. kuomet teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantis subjektas kreipiasi į kompetentingą subjektą dėl valstybinio žemės sklypo ar jo dalies nuomos sutarties sudarymo (šiuo atveju yra sukuriami nauji valstybinės žemės nuomos santykiai). Tuo tarpu, kai jau egzistuoja valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perėmimą reglamentuoja Taisyklių 45 p. Šiuo atveju nauji nuomos santykiai nėra sukuriami, tiesiog kitam (teisės aktų reikalavimus atitinkančiam) asmeniui pereina iš nuomos sutarties kylančios nuomininko teisės ir pareigos. Minėtas Taisyklių 45 p. galiojo UAB „Žirginėlis“ kreipimosi į Apeliantą dėl BUAB ,,Baltoji juosta“ Žemės sklypo nuomos teisių perėmimo metu, todėl šiuo Taisyklių punktu (kurio pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas), o ne Apelianto nurodomais 32 bei 34 taisyklių punktais turi būti vadovaujamasi nagrinėjant šį ginčą.

Ieškovas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutarties pakeitimo.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2514-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)/Švitrigailos g, 16, Vilniuje, išnuomojimo dalimis uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltoji juosta“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Aseta“, K. Ž. firmai „Skauduva“, V. Š. bei uždarajai akcinei bendrovei „Tripolis“, nuspręsta išnuomoti ne aukciono tvarka devyniasdešimt devyneriems metams 2039 kv. m. ploto Žemės sklypą dalimis atitinkamiems nuomininkams, iš kurių UAB „Baltoji juosta“ tenkanti Žemės sklypo dalis - 444 kv. m ploto, nustatytos žemės sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai.

Vilniaus miesto skyrius 2015-04-30 gautu (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštu Nr. TR-6560-(5.34) persiųstu) bankrutavusios UAB „Baltoji juosta“ 2015-04-24 raštu Nr. 1504/01 „Dėl žemės nuomos teisės“ informuotas, kad 2014-10-21 tarp BUAB „Baltoji juosta“ ir UAB „Žirginėlis“ buvo sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartis, kurios pagrindu ieškovas nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą (134,06 kv. m bendro ploto gamybines – administracines patalpas, esančias pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lP2p, adresu Ševčenkos g. 14/(duomenys neskelbtini), Vilnius) ir kad BUAB ,,Baltoji juosta“ neprieštarauja, kad valstybinės žemės nuomos teisės ir pareigos pereitų ieškovui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 49VĮ-747-(14.49.2) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutarties pakeitimo“ atsižvelgdamas į UAB „Žirginėlis“ ir BUAB „Baltoji juosta“ prašymus nustatė savininkams (naudotojams) priklausančias 444 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios Žemės sklype, dalis, apskaičiuotas proporcingai patalpų dalims, priklausančioms pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus: UAB „Žirginėlis“ tenkanti dalis - 174 kv. m, o kitiems - 270 kv. m; taip pat pripažino, kad UAB „Baltoji juosta“ pagal 2002 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 269 NOl/2002-25661 turėtos teisės ir pareigos pereina UAB ,,Žirginėlis“ į jam tenkančią 174 kv. m Žemės sklypo dalį.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ginčo Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal 2002 m. birželio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 268 Žemės sklypo dalį - 311 kv. m ploto nuomoja UAB „Tripolis“, pagal 2002 m. birželio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 266 N01/2002-256664 (pakeistą 2010 m. birželio 14 d. susitarimu Nr. K01/2010-156, pakeistą 2012 m. birželio 18 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57)-175) 301 kv. m ploto Žemės sklypo dalį nuomoja Rima P. B. ir G. B.. 2010 m birželio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2010-157 pagrindu 314 kv. ploto Žemės sklypo dalį nuomoja UAB „Jakvita“. 2002 m. birželio 28 d. nuomos sutarties Nr. 267 pagrindu 310 kv. m ploto Žemės sklypo dalį nuomoja V. Š.. Pagal 2002 m. birželio 28 d. nuomos Sutartį Nr. 270 359 kv. m ploto Žemės sklypo dalį nuomoja UAB „Skauduva“. Be to, kaip matyti, rengiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 29 d. skundžiamą įsakymą Nr. 49VĮ-747-(l4.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutarties pakeitimo“ nustatyta, kad UAB „Žirginėlis“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 134,06 kv. m. Remiantis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastato (gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausanti patalpa, bendras plotas yra 1566,99 kv. m.

Taigi esminis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes ieškovo manymu, šiuo įsakymu apeliantas (atsakovas) neteisėtai pakeitė žemės nuomos sutarties, sudarytos su ankstesniu patalpų savininku – UAB „Baltoji juosta“, sąlygas – sumažindamas nuomojamos valstybinės žemės sklypo plotą, kai pagal šio įstatymo nuostatas, ieškovas, įgijęs nuosavybės teisę į pastatus, kurių naudojimui buvo sudaryta su ankstesniu pastatų savininku valstybinės žemės nuomos sutartis, įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta ieškovo pozicija. Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija), kiti specialieji įstatymai).

Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Pagal žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas valstybinės žemės sklypas be aukciono išnuomojamas, jeigu jis užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos žemės sklypo dalys, kurio nustatomos pagal Taisyklių 7 punktą valstybinės žemės nuomotojo sprendimu. Pageidaujant išsinuomoti žemės sklypą, vadovaujantis Taisyklių 34 punktu iniciatyvos teisė suteikta asmenims, pageidaujantiems ir turintiems teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, t. y. šie asmenys atitinkamai pagal žemės sklypo buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui turi pateikti: prašymą išnuomoti žemės sklypą; sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė-lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37012013).

Nustatyta, kad UAB „Baltoji juosta“ padalijus įgytas patalpas, dalį jų (t. y. 140,80 kv. m.) pardavė UAB „Narcetas“ (ieškinio priedas Nr. 8). Likusias UAB „Baltoji juosta“ nuosavybės teise valdytas 134,06 kv. m. ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo UAB „Žirginėlis“, sudarydamas 2014-10-21 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartį (ieškinio priedas Nr. 9). 2002 m. kompetentingos institucijos sprendimu buvo nustatytas UAB „Baltoji juosta“ nuomojamas valstybinės žemės sklypo plotas 444 kv. m. nuo turėto 274, 86 kv.m. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu buvo nustatytas plotas UAB „Žirginėlis“ nuo įsigytų ieškovo 134,06 kv. m dydžio patalpų.

Taigi, kolegija sprendžia, jog apeliantas priimdamas ginčijamą įsakymą pagrįstai vadovavosi imperatyviomis Taisyklių nuostatomis ir nustatė savininkams (naudotojams) priklausančias 444 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios Žemės sklype, dalis, apskaičiuotas proporcingai patalpų dalims, priklausančioms pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus: UAB „Žirginėlis“ tenkanti dalis - 174 kv. m, o kitiems - 270 kv. m; nustatė ieškovui UAB „Žirginėlis“ nuosavybės teise priklausančių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 134,06 kv. m) eksploatavimui proporcingai tenkančią 174 kv. m žemės sklypo dalį, o ne ieškovo UAB „Žirginėlis“ prašomą nustatyti jam tenkančią 216,56 kv. m ploto Žemės sklypo dalį.

Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog skundžiamas apelianto įsakymas neatitiko individualaus administracinio akto reikalavimų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2-3 dalyse, nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (3d.). Šiuo atveju skundžiamas aktas atitinka minėtus reikalavimus.

Atmetant ieškinį nurodytais argumentais nėra reikšmingi kiti ieškinio argumentai dėl ieškinio senaties, todėl teismas dėl jų plačiau nepasiasko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Žirginėlis“ ieškinį atmesti.