Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. U. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-01-10 nutarimo Nr. 40N-82350978-17 administracinėje byloje Nr. 16063909390 bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-02-03 Šiaulių apylinkės teisme gautas V. U. skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-01-10 nutarimo Nr. 40N-82350978-17 administracinėje byloje panaikinimo. Skunde nurodoma, kad šis jo atžvilgiu priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, jam nepagrįstai inkriminuotas teisės pažeidimas ir nepagrįstai už jį nubaustas, jokio pažeidimo nepadarė, automobilį vairavo prisisegęs saugos diržą, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

Teisme V. U. nuosekliai laikėsi skunde išdėstytos pozicijos, jog skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Parodė, kad 2016 m. gruodžio 11 dieną, apie 10 valandą ryto, važiavo VW Golf automobiliu, buvo sekmadienis, važiavo Tilžės gatve nuo pietinio centro pusės link, važiavo su vaiku, jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, jo ūgis ir metai atitinka taisykles, kad galėtų sėdėti priekyje. Pravažiavęs Statybininkų gatvę pastebėjo už savęs policijos automobilį su žybčiojančiais švyturėliais, sustojo. Priėjęs pareigūnas paprašė dokumentų ir pasakė, kad jis bus nubaustas už tai, kad važiavo neprisisegęs saugos diržo. Iš pradžių nesuprato, ką jis pažeidė, atsisegė saugos diržą ir išlipo, norėjo pasiaiškinti, jo automobilio langai netamsinti, pareigūnai turėjo aiškiai matyti, kad jis buvo prisisegęs saugos diržą. Vaikui taip pat buvo prisegtas saugos diržas. Pareigūnai galėjo apsirikti. Kai pastebėjo žybčiojančius švyturėlius, policija jam buvo iš galo, ar pareigūnai kažkuriuo momentu važiavo greta jo nepastebėjo, juos pastebėjo tik tada, kai jie važiavo ta pačia eismo juosta iš galo. Kaltu neprisipažino nuo pat pradžių, skambino 112 pasiaiškinti, kaip jam įrodyti, kad jis vairavo prisisegęs saugos diržą, jeigu taip ir buvo, o pareigūnai tai vienašališkai neigia ir nepagrįstai jam rašo protokolą, pasiūlė, nesutinkant su policijos pareigūno sprendimu jį apskųsti. Šis atvejis jam pirmas, anksčiau nėra turėjęs konfliktų su pareigūnais, šiuos konkrečius, jį sustabdžiusius, pareigūnus matė pirmą kartą. Iš pareigūnų automobilio vaizdo registratoriaus medžiagos turėtų matytis, kad jis vairavo prisisegęs saugos diržu. Prašo skundžiamą nutarimą ir juo jam paskirtą nuobaudą panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Jei būtų kaltas, nebūtų skambinęs 112.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. V. teisme patvirtino byloje esantį savo tarnybinį pranešimą (b. l. 4), jis surašytas teisingai ir juo teismas gali remtis, parodė, kad pažeidėjas važiavo pirma eismo juosta, o jie (su kolega) - antra eismo juosta, automobiliams susigretinus, jie abu gerai matė ir yra įsitikinę, kad pažeidėjas automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo. Tada įjungė švyturėlius, šiek tiek pristabdė, praleido pažeidėją į priekį, jie persirikiavo į pirmą eismo juostą iš galo, pažeidėjas sustojo. Atrodo, kad pirmas kolega priėjo prie pažeidėjo, o pastarasis per tą laiką galėjo prisisegti saugos diržu. Dabar jo kolega D. M. serga. Jam kolega minėjo, kad šis asmuo iš pradžių sutiko su padarytu pažeidimu, prašė paleisti, nes ir taip turi problemų, o surašius protokolą jis savo kaltę neigė, su pažeidimu nebesutiko. Tarnybinį automobilį vairavo jis, kolega sėdėjo šalia. Jų automobiliams susigretinus, atstumas buvo gal 1,5 metro iki pažeidėjo mašinos, greitis buvo nedidelis, todėl aiškiai matė, kad šis asmuo vairavo neprisisegęs saugos diržo, ir tai matė abu (su kolega). Tarnybiniu automobiliu pažeidėjui kelio neužkirto, nes tai daryti nesaugu, todėl jį praleido į priekį, jie persirikiavo iš galo ir sustabdė. Iš galo važiuojant gerai matyti įjungti švyturėliai, toks būdas saugesnis visiems eismo dalyviams. Jei vairuojant leidžia greitis ir saugumas, visada atkreipia dėmesį ir pasižiūri, ar nėra pažeidinėjamos KET.

Pagal teismo pareikalavimą iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gautas garso įrašas CD kompaktinėje plokštelėje, kuriame užfiksuotas 2016-12-11, 10.00 val., V. U. telefoninis skambutis Šiaulių apskrities VPK budėtojui dėl KET, pilietis argumentuoja, kad jis automobilį vairavo prisisegęs saugos diržu, tačiau policijos pareigūnai jam rašo protokolą už KET pažeidimą, teigdami, kad jie matė ir tai pakankama įrodyti, jog jis saugos diržo nebuvo prisisegęs, tuo padarė administracinį pažeidimą, kategoriškai su tuo nesutinka, pareigūnų matymas nėra ir negali būti objektyvus įrodymas pažeidimui bei jo kaltei grįsti.

Pagal teismo pareikalavimą iš Lietuvos kelių policijos tarnybos gautas 2016-12-11 vaizdo registratoriaus įrašas CD kompaktinėje plokštelėje, kuriame užfiksuotas 2016-12-11, 9.55 val., Šiauliuose, Tilžės gatvėje, padarytas KET pažeidimas, dėl kurio pareigūnų sustabdytas automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nors V. U. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti tokios išvados.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Nagrinėjamu atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais. Įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o patikimais įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti.

ATPK 134 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už naudojimosi saugos diržais <...> tvarkos pažeidimą. KET XXVI skyriaus („Saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimas“) 196 punktas numato pareigą, jog važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Šios pareigos nesilaikymas užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams administracinę atsakomybę ir piniginę baudą nuo 28 € iki 57 € (ATPK 134 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. U. neigia savo kaltę padarius administracinį pažeidimą, nurodė, kad jis automobilį vairavo prisisegęs saugos diržu, iš galo pastebėjęs žybčiojančius policijos švyturėlius, jis kelkraštyje sustojo, prie jo priėjęs pareigūnas turėjo matyti, kad jis automobilyje sėdėjo užsisegęs saugos diržą. Tačiau V. U. išsakytą argumentą, kad jis vairavo automobilį prisisegęs saugos diržu, objektyviai paneigia teisme ištirtų įrodymų visuma. Pirmiausia, administracinio pažeidimo padarymas V. U. užfiksuotas jam vairuojant automobilį, o ne jam stovint ir (ar) sustojus, pats V. U. teismui patvirtino, kad žybčiojančius policijos švyturėlius pastebėjo tik kai policija jam buvo iš galo, o ar pareigūnai kuriuo tai momentu važiavo greta jo to jis neneigė, nes nematė. Todėl V. U. asmeninis įsitikinimas ir argumentas, jog prie jo priėjęs pareigūnas turėjo matyti, kad jis automobilyje sėdėjo užsisegęs saugos diržą, nepatvirtina fakto, jog jis ir vairavo automobilį prisisegęs šiuo diržu, logiška, kad vairuotojas, pastebėjęs iš galo jį stabdančią policiją, turėjo pakankamai laiko saugos diržu prisisegti, tačiau nepaneigia jo kaltės, vairavus neprisisegus šiuo diržu, kadangi tai matė ir užfiksavo abu policijos ekipažo pareigūnai, tarp jų prieštaravimų nenustatyta. Antra, liudytoju apklaustas pareigūnas G. V. parodė, kad vairuojamu tarnybiniu automobiliu jam lenkiant V. U. vairuojamą automobilį ir šiems automobiliams susigretinus, aiškiai buvo matyti ir yra įsitikinęs, jog V. U. automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo, tai pastebėti jam vairuojant niekas netrukdė, automobilių važiavimo greitis buvo nedidelis, atstumas 1,5 m., be to, tą patį pastebėjo ir šalia jo, keleivio pusėje, sėdėjęs kolega D. M. Ir trečia, vaizdo registratoriaus įraše užfiksuotas momentas, kaip abu pareigūnai vienu metu žaibiškai sureaguoja į jų lenkiamą automobilį, būtent, 9.54.08 laiku pareigūnai atliko V. U. vairuojamo automobilio lenkimo manevrą, automobiliai susigretina 9.54.09 laiku ir tuo pačiu momentu abu pareigūnai staigiai pasuka galvas į dešinę – pirma eismo juosta V. U. vairuojamo automobilio – pusę, užfiksuotas pažeidimas, pažeidėjas sustabdytas. Be to, kaip matyti, buvo šviesus paros metas, klimato sąlygos geros, eismas neintensyvus, važiavimo greičiai nedideli, matomumas geras, V. U. vairuojamo automobilio langų stiklai netamsinti ir šią aplinkybę patvirtino pats V. U. Netikėti pareigūnu G. V., jog jis aiškiai matė, kad V. U. automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo, tą patį matė ir jo kolega, teismas neturi pagrindo, pareigūnams pastebėti ir užfiksuoti pažeidimą, visos tam sąlygos buvo palankios. Kaip nustatyta, pareigūno G. V. parodymai teisme nuoseklūs pirminiams jo paaiškinimams tarnybiniame pranešime, juos patvirtina vaizdo registratoriaus medžiaga, tarpusavio prieštaravimų nenustatyta. Be to, parodymus teisme jis davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją, byloje nėra, pats V. U. patvirtino, kad jį sustabdžiusius pareigūnus matė pirmą kartą.

Priešingai, paties V. U. elgesys pažeidimo užfiksavimo momentu ir po jo nebuvo nuoseklus, davė prieštaringus paaiškinimus, kaip parodė liudytojas teisme, iš pradžių jis sutiko su padarytu pažeidimu, prašė paleisti, nes ir taip turi problemų, o surašius protokolą savo kaltę pradėjo neigti, ši gynybinė jo pozicija atsirado tik po pažeidimo protokolo surašymo, nors iki jo pilnai pripažino jį padaręs. Tolimesni V. U. veiksmai – jo telefoninis skambutis Šiaulių apskrities VPK budėtojui ir išsakytas teiginys, jei būtų kaltas, nebūtų skambinęs 112, jo kaltės nei pagrindžia, nei paneigia, bei neturi jokios įrodomosios informacijos reikšmės, šie veiksmai vertintini kaip jo gynybinės taktikos dalimi, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir su tuo susijusių jam sukeliamų finansinių ir (ar) moralės nepatogumų savaip interpretuojant aplinkybes. Juos pilnai paneigia aukščiau išdėstyti bylai reikšmingi įrodomosios informacijos šaltiniai, kuriais remiantis ir darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju V. U. veikoje yra ATPK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis bei jų visuma pakankama pagrindžiant V. U. kaltę neabejotinai padarius šį administracinį teisės pažeidimą, asmens veika įrodyta ir abejonių nekelia.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-01-10 nutarimas Nr. 40N-82350978-17 administracinėje byloje Nr. 16063909390 yra teisėtas ir pagrįstas, bei jo naikinti V. U. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Byloje visos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, nustatytos, visi surinkti įrodymai ištirti objektyviai ir jų visuma V. U. veiksmams duotas teisėtas, teisingas ir pagrįstas teisinis įvertinimas. Be to, įrodinėjimo procesas nėra ir negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, kuri nėra per griežta ir visiškai atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei pažeidėjo asmenybę, V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, baudos dydis paskirtas mažesnis už baudos dydžio vidurkį numatytą sankcijoje, vadovaujantis ATPK nuostatų reikalavimais (ATPK 30, 30² straipsniais).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017-01-01) 134 straipsnio 1 dalimi, 256 straipsniu, 284 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (įsigaliojusio nuo 2017-01-01) 639-646 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-01-10 nutarimą Nr. 40N-82350978-17 administracinėje byloje Nr. 16063909390 palikti nepakeistą ir V. U. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.