- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- ATP-629-383/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo I. Ž. (toliau – I. Ž.) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181 str. 1 d. buvo surašytas už tai, kad ji nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. nepanaudojo tėvų valdžios, neužtikrinant vaikui tinkamos priežiūros, dėl ko jos sūnus A. Ž. tuo metu nelankė mokyklos.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla I. Ž. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Institucijos teigimu, tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina priemonių ir būdų, užtikrinančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą ir įgyvendinimą, sistemą. Pareiga pasirūpinti vaikais pirmiausia tenka tėvams ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims, taip pat valstybės ar savivaldybių institucijoms. Tačiau, nepilnamečio tėvams ar kitiems teisėtiems globėjams teikti reikiamą pagalbą, kad šie tinkamai pasirūpintų savo vaikų teisių apsauga, pakankama priežiūra bei vystymusi. Minėtoms priemonėms nepasiteisinus, valstybė privalo imtis visų reikiamų priemonių vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tokiu atveju, kai tėvai pažeidžia vaikų teises, priemone vaikių teisėms užtikrinti taiko valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, todėl savivaldybės vaiko teisių apsaugos specialistai turi pareigą priimti savalaikius sprendimus dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju A. Ž. motinai I. Ž. atsainiai žiūrint į savo sūnaus sveikatos problemas, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, būdamas kompetentinga institucija, atsakinga už vaiko teisių apsaugos priemonių organizavimą ir įgyvendinimą, ėmėsi priemonių, siekiant realaus A. Ž. sveikatos ir ugdymo problemų sprendimo būdo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
Sutinkamai su LR ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Remiantis LR ATPK 257 str. nuostatomis, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikras bylos aplinkybes, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014). Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kas laikytina ne išankstiniu teismo įsitikinimu ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Vadovaujantis aukščiau aptartomis teisės nuostatomis įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad administracinio teisės pažeidimo byla I. Ž. atžvilgiu apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus visų įmanomų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.
Analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad 2015 m. balandžio 10 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė V. P. I. Ž. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji pažeidė LR CK 3.155 str. 2 d., 3.159 str. 4 d. bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str. ir 21 str. 1 d. nuostatas, nepanaudojo tėvų valdžios, neužtikrino vaikui tinkamos priežiūros, dėl ko jos sūnus A. Ž. nelankė mokyklos, konstatuodama, kad tokie I. Ž. veiksmai atitinka LR ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius – tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (b. l. 4-6).
Tėvų valdžios turinį apibrėžia LR CK 3.155 str., kuriame inter alia įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiam teisiniam reglamentavimui antrina ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 3 str. įtvirtinta, kad teisėtais vaiko atstovais pripažįstami jo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Be to, aptariamo įstatymo 31 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tais atvejais, kai tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai dėl tam tikrų priežasčių nesugeba ar negali tinkamai rūpintis savo vaiku, sutinkamai su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 str. bei 3 str. 2 d. nuostatomis, valstybė, siekdama apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ir nerūpestingo elgesio, kurį jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Analogiškos pozicijos laikomasi ir nacionaliniuose teisės aktuose, o būtent: pagal LR CK 3.163 str. 44 d., nustačius, kad tėvai pažeidžia vaikų teises, priemones vaikų teisėms užtikrinti taiko valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko atžvilgiu naudojamos tėvų (ar kitų teisėtų vaiko atstovų) valdžios atitikimo įstatymų reikalavimams, analizuojant tėvų (ar kitų teisėtų vaiko atstovų) atsakomybės klausimą LR ATPK 181 str. 1 d. plotmėje, esminę reikšmę įgauna Institucijos bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai apie jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybes. Tik įvertinus jų visumą kompleksiškai kitų byloje esančių duomenų visumoje, galima daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme.
Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus organizuojant vaikui pagalbą arba teikiant pagalbą konkrečiai rizikos šeimai, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog I. Ž. piktybiškai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, dėl ko jos atžvilgiu būtų galima inicijuoti įstatymuose įtvirtintų sankcijų taikymą. Tokį procesinį sprendimą, apylinkės teismas grindė vien tik rašytiniu administracinėn atsakomybėn traukiamos I. Ž. paaiškinimu bei kitais rašytiniais administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, kurių patikimumas ir objektyvumas, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo bylos neišsamumą, kvestionuotinas. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į vieningai formuojamą teismų praktiką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, jog rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą ar nutraukia administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu.
Šiame kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad I. Ž. 2015 m. balandžio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo jos atžvilgiu surašymo metu savo kaltės jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme neneigė, nurodydama, kad visą laiką, kol jos nepilnametis sūnus nelankė mokyklos, ji bendravo su klasės auklėtoja bei vaiko gydytoja, atšilus orams, ruošėsi leisti savo sūnų į mokyklą, pažymėdama, kad pas gydytoją vaikas nebuvo nuvežtas, nes neturėjo transporto, o paprašyti socialinių darbuotojų pagalbos ji nedrįso (b. l. 4-6). 2015 m. balandžio 10 d. I. Ž. paaiškinime išdėstytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės nors ir ne iš esmės, tačiau visgi skyrėsi. Ji paaiškino, kad jos sūnus A. Ž., po jam atliktos galvos operacijos, pats bijojo eiti į mokyklą, todėl jos ir nelankė, tuo tarpu pas gydytojus vaikas nebuvo nuvežtas laiku tik todėl, kad I. Ž., jos teigimu, neturėjo galimybių to padaryti (b. l. 20). Šią I. Ž. įvykių versiją iš esmės paneigia 2015 m. balandžio 9 d. Varėnos „Ryto“ progimnazijos rašte Nr. 50 užfiksuota informacija, kad A. Ž. klasės auklėtoja informavo Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, jog dėl A. Ž. mokyklos nelankymo klasės vadovė telefonu bendravo su vaiko mama I. Ž.. Ji teigė, jog po jos sūnui atliktos operacijos jis gydosi ir ji nežinanti, kada berniukas galės atvykti į mokyklą, žadėjo pristatyti pažymas iš gydytojų. Kiek vėliau, su I. Ž. A. Ž. klasės auklėtojai susisiekti nepavyko, socialinei darbuotojai nuvykus į namus, I. Ž. nurodė, kad berniukas gydosi, kad jie lankėsi pas gydytojus (b. l. 18-19). Įvertinus I. Ž. bei A. Ž. klasės auklėtojos paaiškinimų skirtumus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu neapklausus administracinėn atsakomybėn traukiamos I. Ž., nėra galimybės pašalinti jos parodymuose esančių prieštaravimų, tuo pačiu spręsti ir apie jos kaltę/nekaltumą jai inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina, jog byloje kylančios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai, tačiau tokia išvada laikytina pagrįsta ir teisėta tik tuomet, kai ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visgi nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, kodėl I. Ž. nevykdė savo, kaip A. Ž. mamos, pareigų, ar Institucija šioje situacijoje iš tiesų buvo tik pasyvi stebėtoja, skundžiamame nutarime apsiribodamas vien tik lakonišku teiginiu, jog Institucija teismui nepateikė jokių savo aktyvią pagalbą I. Ž. patvirtinančių duomenų. Tokia teismo pozicija, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, vertintina kritiškai.
Tenkinant Institucijos apeliacinį skundą, tuo pačiu ir panaikinant Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimą, pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nebuvo išklausyta ir pačios Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija, apsiribojant byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuo vėlgi buvo nukrypta nuo vieningai formuojamos teismų praktikos, jog vien tik rašytinių asmenų paaiškinimų nepakanka neabejotinai spręsti apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumą/nekaltumą jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme.
Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio teisės pažeidimo, įtvirtintų LR ATPK 181 str. 1 d., požymių buvimą I. Ž. veiksmuose, dėl ko skundžiamas Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla I. Ž. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimą ir grąžinti I. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.