- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 1-954-843/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00686-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. aplaidžiai organizavo ir tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesant įmonėje paskirto kasininko, faktiškai atlikdamas kasininko pareigas, būdamas materialiai atsakingas už įmonės grynųjų pinigų tvarkymą ir operacijų grynaisiais pinigais kasoje atlikimą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. pažeisdamas minėto įstatymo 4 straipsnio reikalavimą, įpareigojantį ūkio subjektą tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, teikiama laiku išsami ir naudinga vidaus bei išorės informacijos vartotojams, 12 straipsnio 4 punktą, nustatantį, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 12 straipsnio 1 punktą, nustatantį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimas ir kasos operacijos“ 16 punkto nuostatą, reikalaujančią, kad visos kasos operacijas būtų įrašomos į kasos knygą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. aplaidžiai organizavo ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. atlikus dalį statybos rangos darbų pagal 2009 m. spalio 26 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovai) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) sudarytą rangos sutartį Nr. 1001, užsakovų atstovams grynais pinigais perdavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovui D. P. ne mažiau kaip 100 000 Lt, A. V., laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigos per kelis kartus iš D. P. gavęs ne mažiau kaip 40 000 Lt, šių piniginių lėšų neužpajamavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, neužtikrino, kad šios piniginės lėšos būtų užregistruotos 2009 metų suvestiniame apskaitos registre „Didžioji knyga“ „Sąskaita 505 – suteiktų paslaugų pajamos“ bei suvestiniame buhalterinės apskaitos registre „Kasos knyga“, taip pat laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunant piniginių lėšų į kasą neužtikrino jų gavimą įforminančių dokumentų – kasos pajamų orderių surašymo ir pajamų atvaizdavimo buhalterinėje apskaitoje, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. bei laikotarpio nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. buhalterinės apskaitos registre „Kasos knygoje“ užfiksuotas minusinis kasos likutis, rodantis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo piniginių įplaukų į kasą, kurios nepatvirtintos kasos pajamų orderiais ir neatvaizduotos įmonės apskaitoje. Dėl šių A. V. veiksmų (neveikimo) iš dalies negalima nustatyti 2009 m. sausio 1 d. 2010 m. gruodžio 30 d. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto.
Motyvuojamoji dalis
Taip A. V. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga:
Kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad su armėnų tautybės asmenimis V. ir G. 2007 m. liepos mėnesį įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2007 m. liepos 5 d. jis tapo bendrovės direktoriumi. 2009 m. spalio 26 d. rangos sutartį Nr. 1001 kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė 2010 m. vasario pradžioje, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai negalėjo anksčiau atvykti iš Rusijos sutarties sąlygų suderinti, o faktiškai jo bendrovė darbus pradėjo vykdyti nuo 2009 m. spalio 26 d. Jis su R. S. rangos sutartį pasirašė „Stiklių“ restorane dalyvaujant D. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. Jo bendrovė įsipareigojo atlikti pastatų griovimo, atliekų išvežimo, kelio remonto, tvoros montavimo darbus objekte Trakų r., Kozelkiškių k., prie Strėvio ežero, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priimti darbus ir lygiomis dalimis per penkias dienas nuo sąskaitos pateikimo apmokėti. Jam buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas D. P. darbų pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų per kelis kartus gavo apie šimtą tūkstančių litų pirminėms išlaidom. D. P. iš šių gautų pinigų per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio iki gruodžio pabaigos per kelis kartus perdavė jam apie keturiasdešimt tūkstančių litų, kurie buvo panaudoti pirkti statybinėms medžiagoms ir atsiskaityti už atliktus darbus užsakovo objektui, tačiau jis pinigų neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai vieno susitikimo metu paprašė, kad šių gautų pinigų apiforminimą atidėtų iki sutarties ir kitų dokumentų pasirašymo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas D. P., kuris vadovavo šiam projektui, gautus pinigus, apie 100 000 Lt neįnešęs į įmonės kasą, juos naudojo jam nežinant, tai jis kaip vadovas negalėjo duoti buhalterei nurodymų išrašyti grynųjų pinigų priėmimo kvitų ir kaip įmonės vadovas tinkamai nesukontroliavo buhalterinės apskaitos pranešime apie įtarimą nurodytais laikotarpiais nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. ir laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Dėl nustatyto minusinio likučio kasoje parodė, kad nebuvo į įmonės kasą gautų grynųjų pinigų, dėl šios priežasties ir gavosi minusinis likutis kasoje. Savo kaltę pripažįsta visiškai, pripažįsta, kad nesukontroliavo tinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, dėl to labai gailisi ir pasižada nebenusikalsti (b. t. 2, b. l. 101-102).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 15 d. pareiškimu, kuriame be kitų aplinkybių nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 26 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė rangos sutartį Nr. 1001, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Trakų r., Kozelkiškių k., Bijūnų k. v., atlikti rangos darbus. Vykdydami rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus užsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje numatytą 100 915 Lt avansą. Avansas buvo sumokėtas grynais pinigais, tačiau rangovas kasos pajamų orderio, nepaisant daugkartinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų, nepateikė. Pinigai buvo perduoti ne įmonės patalpose, o Vilniuje esančiame restorane „Stikliai“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad kasos pajamų orderis bus pateiktas vėliau, tačiau jo taip ir nepateikė (b. t. 1, b. l. 1-7).
2009 m. spalio 26 d. rangos sutartimi Nr. 1001 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas), pasirašyta R. S., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas), pasirašyta A. V., kurioje numatyta, kad užsakovas iki 2010 m. kovo 30 d. nuo sutarties pasirašymo ir išankstinės sąskaitos pateikimo dienos įsipareigoja sumokėti rangovui avansą – 100 915 Lt (b. t. 1, b. l. 8-13).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balandžio 1 d., 2010 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 7 d., 2010 m. birželio 30 d. reikalavimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus – kasos pajamų orderius, patvirtinančius avanso sumokėjimą (b. t. 1, b. l. 24, 25, 26, 27).
2010 m. kovo 19 d. kasos išlaidų orderiu serija SCH Nr. 0002, patvirtinančiu, kad 2010 m. kovo 19 d. R. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo išmokėta 50 425 Lt veiklos išlaidoms (b. t. 1, b. l. 34).
2010 m. kovo 19 d. kasos išlaidų orderiu serija KIOSCH0003, patvirtinančiu, kad 2010 m. kovo 19 d. E. D. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo išmokėta 50 425 Lt (b. t. 1, b. l. 39).
Liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. Jis buvo informuotas apie rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apie sumokėtus pinigus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamus darbus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimo faktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaudavo D. P., kuris prisistatydavo projektų vadovu, ir direktorius A. V.. Už darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta apie 100 000 Lt, tačiau ši bendrovė nepateikė pinigų gavimo dokumentų. Jam teko dalyvauti derybose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, kurie patvirtindavo pinigų gavimo faktą, tačiau nepasirašinėjo tai patvirtinančių dokumentų. Pats nedalyvavo pasirašant rangos sutarti Nr. 1001, todėl negali pasakyti, kada ir kur buvo pasirašyta ir kas dalyvavo pasirašant, tik iš pokalbių žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai pinigus sumokėjo D. P. ir A. V. dar prieš pasirašant sutartį. Vieno susitikimo metu „Stiklių“ restorane girdėjo, kad D. P. ir A. V. pripažino šimto tūkstančių litų skolą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. V. pažadėjo išrašyti tai sumai kasos pajamų orderį (b. t. 1, b. l. 57-59, 104).
Liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. liepos 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovu, 2009 m. rugsėjo mėnesį dalyvavo pokalbyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais J. K. ir S. S., dalyvaujant R. S.. S. S. jam padavė 7 000 EUR apmokėjimui už dalį darbų, atliktų Trakų r., Kozelkiškių k. Duotiems pinigams nebuvo surašytas dokumentas. 2010 m. vasario pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. S. pasirašė rangos sutartį Nr. 1001. Rangos sutartyje nurodyta data – 2009 m. spalio 26 d., nes jau nuo spalio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbus. Jis 2009 m. spalio mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko S. S. gavo 30 000 Lt kaip avansą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamus darbus. Šiuos pinigus jis atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. V.. Pastarasis neišrašė jokio dokumento. Po dviejų savaičių važiuojant kartu automobilyje su J. K. ir jo žmona, jam paskambino architektas K., kuris paprašė dalinio apmokėjimo už atliktus projektavimo darbus objekte Kozėliškių kaime. Kadangi J. K. ruošėsi išvykti iš Lietuvos, paprašė, kad jis (D. P.) perduotų architektui K. 50 000 Lt. Gavęs iš J. K. 50 000 Lt, perdavė pinigus architekto K. pažįstamam V. P. (b. t. 1, b. l. 105-106).
Liudytojos R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2009 metų lapkričio mėnesio pabaigoje į ją kreipėsi pažįstamas A. V. su prašymu pakonsultuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės klausimais. Prasidėjus statybos darbams, kuriuos vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo pinigus už atliekamus darbus, tačiau nebuvo pasirašyti pinigų gavimą patvirtinantys dokumentai. Dalyvaujant susitikimuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir pats direktorius sutiko su pinigų gavimo faktu, visą laiką žadėjo išrašyti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Pati nedalyvavo 2009 m. spalio 26 d. rangos sutarties Nr. 1001 pasirašyme ir negali pasakyti, kas ir kada pasirašė, kokie asmenys dalyvavo pasirašant sutartį, kurioje vietoje ji buvo pasirašyta, tik būnant susitikimuose 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ir 2010 m. pirmoje pusėje, kuriuose dalyvaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, jų advokatas Ignas, A. V., M. E., R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai D., T., direktorius A. V., girdėdavo juos kalbant apie sutarties pasirašymą ar jos papildymą sutarties priedais, o jau 2010 m. balandžio-gegužės mėnesiais girdėdavo juos kalbant apie atliktų darbų pasirašymo aktus ir apmokėjimą. 2010 m. vasario viduryje ji dalyvavo susitikime biliardinėje Gedimino prospekte, Vilniuje, kuriame dar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai D., T., direktorius A. V., A. V., M. E., R. S. ir vienas iš akcininkų. Susitikimo metu girdėjo akcininką sakant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, kad jūs gavot avansinį mokėjimą šimtą tūkstančių litų ir toliau nebus jokių kalbų apie atliktų darbų aktų pasirašymą, kol nebus išrašytas kasos pajamų orderis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. susidėjo segtuvus ir pasakė – išrašysime (b. t. 1, b. l. 107-109, 114-115).
Liudytojo M. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2009 m. į jį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai su prašymu prižiūrėti jų statomus objektus Trakų r., Kozelkiškių k., sutvarkyti interjerą ir eksterjerą. Statybos darbus turėjo vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo direktorius A. V. ir projektų vadovas D. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo išrašyti dokumentus, patvirtinančius, kad gavo 100 000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai sutiko pasirašyti dokumentus, tačiau to nepadarė (b. t. 1, b. l. 116-117).
Liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, taip pat turėjo įgaliojimą atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. rugsėjo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo po 1/2 žemės sklypo, esančio Trakų r., Kozelkiškių k. 2009 m. spalio 26 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta rangos sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaudavo įmonės vadovas A. V. ir D. P.. Po rangos sutarties pasirašymo rangovui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota 100 000 Lt grynais pinigais, pinigus gavo D. P. ir buvo apsitarta, kad bus išrašyti du kasos pajamų orderiai po 50 000 Lt, vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė kasos pajamų orderių. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. V. ir projektų vadovu D. P. buvo ne kartą kalbėta apie kasos pajamų orderius, jie pripažino pinigų gavimo faktą ir žadėjo išrašyti kasos pajamų orderius vis atidėdami kitai dienai, tačiau kasos pajamų orderiai nebuvo išrašyti. 2009 m. lapkričio mėnesį jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku S. S. nuvyko į „Swedbank“, esantį Konstitucijos pr., Vilniuje. S. S. iš savo asmeninės sąskaitos nuėmė šimtą tūkstančių litų ir jam matant šiuos pinigus padavė D. P. pagal rangos sutartyje Nr. 1001 numatytą avansinį mokėjimą (b. t. 1, b. l. 118-120, 121).
Liudytojo I. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2009 m. pabaigoje į jį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S. su prašymu parengti rangos sutartį. Pagal rengiamą sutartį užsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė statybos paslaugas, o rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įvykdyti priimtus sutartinius įsipareigojimus ir atlikti statybos ir gerbūvio gerinimo darbus užsakovams priklausančiame sklype, esančiame Trakų r., Kozelkiškių k. Sutartyje taip pat buvo aptarta ir atsiskaitymo tvarka. 2010 m. kovo 25 d. vakare šalims susirinkus „Stiklių“ restorane turėjo būti pasirašyti sutarties priedai, tačiau jie pasirašyti nebuvo, kadangi rangovai minėtame susitikime nepateikė kasos pajamų orderio dėl pinigų, kuriuos ankščiau gavo grynais iš bendrovės direktoriaus ir įgalioto asmens R. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaudavo bendrovės vadovas A. V. ir D. P.. Kitą dieną rangovai nepateikė kasos pajamų orderio, patvirtinančio pinigų gavimą, nors jie pripažino pinigų gavimo faktą. Kovo 29 d. į jo kontorą buvo atvykęs A. V., tačiau kasos pajamų orderio nepateikė (b. t. 1, b. l. 122-124).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2009 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvada, kurioje, patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. kasos pirminius dokumentus su įrašus patvirtinančiais dokumentais, nustatyta, kad piniginės lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos, o ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje padarytus įrašus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d., nustatytas minusinis kasos likutis (2010 m. liepos 20 d. – -61977,56 Lt, 2010 m. liepos 30 d. – -31034,91 Lt, 2010 m. liepos 30 d. – -9208,10 Lt), iš kasos išmokami pinigai nesant reikiamo pinigų likučio kasoje, nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. kasos knygoje padaryti įrašai nurodantys, kad kasoje minusiniai likučiai. Dėl šios priežasties daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo piniginių įplaukų į kasą, kurios nepatvirtintos kasos pajamų orderiais ir neatvaizduotos įmonės apskaitoje. Pagal pateiktus tirti kasos ir banko dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatyta. Remiantis turimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais neįmanoma iš dalies nustatyti realios įmonės finansų būklės (b. t. 2, b. l. 83-89).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą (pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 12 straipsnio 4 punktą neužtikrino, kad būtų užregistruotas 2009 metų suvestiniame apskaitos registre „Didžioji knyga“ „Sąskaita 505 – suteiktų paslaugų pajamos“, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 punktą neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestiniame buhalterinės apskaitos registre „Kasos knygoje“ būtų atvaizduoti gauti pinigai už dalį atliktų darbų žemės sklype, esančiame Bijūnų k. v., Kozelkiškių k., Trakų r., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 16 punkto reikalavimą neužtikrino, kad nebūtų iškraipyta turto apskaita (nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. ir nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės dokumentuose užfiksuotas minusinis kasos likutis)). Kaltinamasis A. V. veikė tiesiogine tyčia. Veika yra baigta. Kaltinamojo A. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. V. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda – ir jos dydžiu – 20 MGL (2 600 Lt), tačiau prašo leisti baudą mokėti dalimis (b. t. 2, b. l. 103, 115).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. V. padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas. A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ankščiau neteistas (b. t. 2, b. l. 109), administracine tvarka nebaustas (b. t. 2, b. l. 108), šiuo metu dirba UAB „Valum“ direktoriumi (b. t. 2, b. l. 110), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. t. 2, b. l. 112), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. t. 2, b. l. 113). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Prokurorės siūlomas skirtinos baudos dydis yra mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas baudos vidurkis, tačiau, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomas baudos dydis (20 MGL) nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir parinktas tinkamai. Atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), užima aukštas pareigas, tai pat į kitas aplinkybes, reikšmingas skiriamos bausmės individualizavimui, teismas sprendžia, kad nėra tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. V. nebuvo paskirta kardomoji priemonė, šioje proceso stadijoje teismas taip pat nemato būtinybės ją skirti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 20 minimalaus gyvenimo lygio dydžių, tai yra 2 600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt baudą.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 6801), esančią AB „Swedbank“. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.