Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) L. B. prašo teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti teismui spręsti iš naujo. Atskirajame skunde pažymi, kad tik 2013-06-23 iš bankroto administratoriaus gavo kreditorių 2014-06-12 susirinkimo protokolo kopiją, todėl nepraleido termino skundui pateikti. Mano, kad teismas turėjo apsvarstyti termino atnaujinimo klausimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (pareiškėjos) L. B. atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl kreditorių 2014-06-12 susirinkimo protokolo, yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė L. B. bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė V. Š..

Pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 straipsnio 11 punktą kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimą šaukia bankroto administratorius, kuris apie šaukiamą kreditorių susirinkimą banko administratorius kreditoriams turi raštu pranešti ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo dienos, kartu pateikdamas ir siūlomą kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Pagal šios straipsnio 4 dalį fizinio asmens kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti ne tik kreditoriai arba jų įgalioti atstovai ir bankroto administratorius, bet ir fizinis asmuo, jo sutuoktinis ar sugyventinis arba jų įgalioti atstovai. Iš prieš tai minėto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad bankroto administratorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi informuoti ir fizinį asmenį, kuriam iškelta bankroto byla.

Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas, kuris išsprendžiamas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Termino kreiptis į teismą pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Teismo išvadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią įstatymo nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja L. B. kreditorių 2014-06-12 susirinkimo protokolą Nr. 4. iš administratoriaus el. paštu gavo 2013-06-23 (9 b. l.). Taigi tik 2013-06-23 susipažinusi su 2014-06-12 susirinkimo metu priimtais sprendimais pareiškėja suvokė ir įvertino, ar jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir teismine tvarka nusprendė ginti galbūt pažeistas teises.

Pagal CPK 74 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.

Pareiškėjos skundas dėl kreditorių 2014-06-12 susirinkimo surašytas ir pirmosios instancijos teismui pateiktas 2014 m. liepos 7 d., todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja nepraleido termino skųsti šio kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų, dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.