Šiaulių apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių I. Š. ir UAB „Media Benz“ skundą atsakovui BUAB RIK grupė“ dėl kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditoriai I. Š. ir UAB „Media Benz“ skundu (2–8 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2012-12-28 BUAB „RIK grupė“ kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo nutarta visą įkeistą AB SEB bankui turtą, esantį (duomenys neskelbtini) pardavinėti vienu kompleksu: I-ose varžytynėse nustatyti kainą, lygią balansinei vertei, t. y. 7 861 071,00 Lt (plius PVM); II-ose varžytynėse 20 proc. mažesnę kainą, t. y. 6 300 000,00 Lt (plius PVM).

Skunde kreditoriai nurodė, kad 2012-07-04 bendrovės kreditorių susirinkimas išrinko kreditorių komitetą ir jam suteikė visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų teisę. 2012-12-28 įvykęs BUAB „RIK grupė“ kreditorių komitetas priėmė nutarimą, kuriuo nutarė visą įkeistą AB SEB bankui turtą, esantį (duomenys neskelbtini) pardavinėti vienu kompleksu: I-ose varžytynėse nustatyti kainą lygią balansinei vertei, t. y. 7 861 071,00 Lt (plius PVM), II-ose varžytynėse 20 proc. mažesnę kainą, t. y. 6 300 000,00 Lt (plius PVM).

Turto pardavimo procedūra detalizuota Vyriausybės 2001 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintame Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše, kurio 7 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina parduodamo įkeisto turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo tvarką. Tokiu būdu teisės aktais nustatytos dvi būtinos sąlygos, kad pradėti įkeisto bankrutuojančios įmonės turto pardavimo procedūrą: 1) kreditorių susirinkimas (šiuo atveju bendrovės kreditorių komitetas) turi nustatyti parduodamo turto vertinimo tvarką; 2) kreditorių susirinkimas nustato pradinę turto pardavimo kainą.

Prieš parduodant bendrovės įkeistą turtą nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas turto vertinimo tvarkos nenustatė ir išvis šis klausimas net nebuvo svarstomas. Toks sprendimo priėmimas pažeidė kreditorių ir bendrovės savininkų teises, užkirto kelią jiems pareikšti savo nuomonę dėl turto pardavimo sąlygų ir tvarkos, užkirto kelią tinkamam pradinės kainos nustatymui.

Bankrutuojančios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtu patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Iš visų galimų variantų bendrovės kreditorių komitetas, net nemotyvuodamas, pasirinko mažiausią įmanomą pradinę kainą. Ieškovų duomenimis turto rinkos kaina yra ženkliai didesnė, nei nustatyta 2012-12-28 nutarime. Nustačius per žemą turto pradinę pardavimo kainą, būtų patenkintas tik vienintelio hipotekos kreditoriaus reikalavimas (ir tai ne visas), o kitų kreditorių, tiek pirmos eilės, tiek valstybės reikalavimai būtų išvis nedengiami. Be to, visiškai neaišku, už kokį konkrečiai bendrovės turtą yra nustatyta pradinė pardavimo kaina (neaišku ar ši pardavimo kaina apima visus nekilnojamojo turto vienetus, ypač žemės sklypo dalį). Esant nesutarimams dėl pardavimo kainos nustatymo, bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo kaina ir (ar) perduodamo turto vertė turi būti nustatoma vadovaujantis ekspertų nustatyta turto rinkos verte. 2012-12-28 nutarimas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo iš esmės pažeistos procedūros, nes banko įgaliotas atstovas A. G. balsavo 2 kartus - kaip kreditorių komiteto pirmininkas ir kaip kreditorių komiteto narys, banko įgaliotas atstovas. 2012-12-28 nutarimas priimtas nesant kvorumo ir nesurinkus pakankamai kreditorių komiteto narių balsų. 2012-12-28 kreditorių komiteto posėdžio protokolą, o tai reiškia ir 2012-12-28 nutarimą pasirašė administratorius, t. y. neįgaliotas asmuo, nesantis net kreditorių komiteto nariu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš pareiškėjų skundo matyti, kad kreditoriai I. Š. ir UAB „Media Benz“ ginčija BUAB „RIK grupė“ kreditorių komiteto 2012-12-28 nutarimą dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo, nurodydami, kad kreditorių komitetas priėmė sprendimą dėl turto pardavimo, prieš tai nenustatęs turto vertinimo tvarkos.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtinus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių susirinkimas taip pat sprendžia klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, jo rinkimo, sudėties keitimo, o taip pat teisių savo perdavimo kreditorių komitetui (ĮBĮ 23 straipsnio 2 punktas).

Iš BUAB „RIK grupė“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012-07-04 protokolo Nr. 1 matyti, kad kreditorių susirinkimas nutarė kreditorių komitetui suteikti visas kreditorių susirinkimo teises, nustatytas LR Įmonių bankroto įstatyme, išskyrus kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų teisę (115 b. l.). Taigi iš šio nutarimo matyti, kad kreditorių susirinkimui buvo perduotos visos teisės, tame tarpe ir teisė spręsti klausimus, susijusius su turto pardavimu bei jo įvertinimu. Todėl nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, kad prieš pradedant turto pardavimo procedūrą, kreditorių susirinkimas turi nustatyti parduodamo turto vertinimo tvarką. Šiuo konkrečiu atveju, šis klausimas buvo pavestas spręsti kreditorių komitetui.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. nuostatas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas bei reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka; nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka; kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 4 punkte taip pat nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, o kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Nurodyto Aprašo 7 punkte numatyta, kad iš varžytynių parduodamas įmonės turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti įvertintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu; pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriams (kreditorių susirinkimui, komitetui) suteiktos plačios teisės bankrutuojančios įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais. Kita vertus, įstatymas suteikia teismui teisę vertinti kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, jų atitikimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, jeigu dėl to teisme nagrinėjamas ginčas (Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d., Civilinio proceso kodekso 1 str.). Bet kuriuo atveju svarbu nustatyti, ar ginčijamu nutarimu nustatyta įkeisto ir kito bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka yra ekonomiškai pagrįsta ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti jų finansinius reikalavimus (Įmonių bankroto įstatymo 3 str., 34 str.). Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek ir nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo, kitų įstatymų normoms, Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimus turi panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Spręsdamas įmonės turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainos nustatymo klausimus, kreditorių susirinkimas arba komitetas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ir priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (Civilinio kodekso 1.5 str., 1.8 str., Civilinio proceso kodekso 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, bet ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos ar būdų kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Tik atlikus parduodamo turto įvertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus arba gavus kitų parduodamo turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, galima spręsti dėl įmonei ir visiems jos kreditoriams tinkamiausio pardavimo būdo bei kainos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-788/2012; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1896/2011).

Kreditoriai I. Š. ir UAB Media Benz“ skundu ginčydami kreditorių komiteto nustatytą pradinę parduodamo turto kainą (7 861 071 Lt + PVM), teigė, jog ši kaina yra per maža, neaišku kuo vadovaujantis ji buvo nustatyta, nekonkretizuotas parduodamas turtas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sutinka su šiuo skundo argumentu, nurodydamas, kad esant kreditorių prieštaravimams dėl parduodamo turto kainos, vis dėlto bankroto administratorius turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Pripažintina ir tai, kad iš kreditorių komiteto nutarimo visiškai neaišku koks turtas bus pardavinėjamas, nes nenurodyti parduodamo turto unikalūs numeriai. Kreditorių komiteto protokole nurodytas tik parduodamo turto adresas – (duomenys neskelbtini) nors šiuo adresu yra ir butai, ir garažai, ir žemės sklypas, galimai ir kitas turtas.

Iš BUAB „RIK grupė“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad 2012-07-04 vykusio susirinkimo metu buvo išrinktas kreditorių komitetas iš 5 narių: kreditorių komiteto pirmininkas –kreditorių susirinkimo pirmininkas, nuo I eilės kreditorių – darbuotojų įgaliotas atstovas, nuo III eilės kreditorių – SEB bankas AB įgaliotas atstovas, UAB „TVIK grupė“ įgaliotas atstovas ir „IF&Insurances AS“ įgaliotas atstovas (115 b. l.). LR ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas.

BUAB „RIK grupė“ kreditorių komiteto posėdžio, įvykusio 2012-12-28, protokole Nr. 3 nurodyta, kad kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo kreditorių komiteto pirmininkas AB SEB bankas įgaliotas asmuo A. G., balsavęs raštu, kreditorių komiteto narys AB SEB bankas įgaliotas asmuo A. G., balsavęs raštu ir BUAB „TVIK projektai“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgaliotas asmuo R. V., balsavęs raštu (12–13 b. l.). Iš teismui pateiktų balsavimo raštu biuletenių matyti, kad raštu balsavo du kreditorių komiteto nariai: AB SEB bankas, atstovaujamas A. G. ir BUAB „TVIK projektai“, atstovaujamas administratoriaus įgalioto asmens R. V., o ne trys komiteto nariai, kaip yra nurodyta protokole (119 b. l.). Kadangi kreditorių komitetas nutarimus priima balsų dauguma, o šiuo atveju už nutarimą balsavo tik du kreditorių komiteto nariai, laikytina, kad 2012-12-28 kreditorių komiteto nutarimas priimtas, nesant kvorumo. Nors bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo E. Š. atsiliepime į skundą nurodė, kad A. G. kreditorių komiteto 2012-12-28 posėdyje balsavo du kartus – kaip pirmininkas ir kaip narys, tačiau teismui nepateikė raštu balsavimo biuletenių, iš kurių matytųsi, kad jis balsavo du kartus. Kaip jau minėta, pateiktas tik vienas šio kreditoriaus balsavimo raštu biuletenis (c. b. Nr. B2-275-124/2013, 4 t. 50 b. l.). Kadangi vienas balsavimo raštu biuletenis atitinka vieną balsą, todėl akivaizdu, kad AB SEB banko įgaliotas atstovas balsavo tik vienu balsu. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad nutarimas priimtas, pažeidžiant LR IBĮ 25 str. 4 dalies normas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012-07-04 kreditorių susirinkimas išrinko kreditorių komiteto nariu UAB „TVIK grupė“ įgaliotą atstovą, tačiau 2012-12-28 kreditorių komitete priimant nutarimus raštu balsavo UAB „TVIK projektai“ administratoriaus įgaliotas asmuo (109 b. l.).

Pareiškėjai skundą grindžia ir tuo argumentu, kad pagal Reglamento 2.18 punktą kreditorių posėdžio protokolą turi pasirašyti komiteto pirmininkas arba pirmininkaujantis kreditorių komiteto narys, o pasirašė bankroto administratorius, neįgaliotas asmuo, nesantis net kreditorių komiteto nariu. Teismas su šiuo argumentu nesutinka, nes 2012-09-03 kreditorių komiteto posėdyje buvo svarstytas kreditorių komiteto darbo reglamentas ir nuspręsta, kad į posėdį neatvykus nė vienam kreditorių komiteto nariui, kreditorių komiteto protokolą surašo ir pasirašo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo (c. b. Nr. B2-275-124/2013, 4 t., 12 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis auksčiau išdėstytais motyvais, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorių komitetas, priimdamas nutarimą dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo, nesilaikė LR Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio nuostatų, priimdamas nutarimą padarė esminių pažeidimų, esant kreditorių prieštaravimams dėl turto vertės, neorganizavo ginčo turto įvertinimo, todėl priėmė neteisėtą nutarimą, pažeidžiantį mažesnių kreditorių interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 25 str., 33 str. teismas

nutaria:

Skundą patenkinti.

Panaikinti BUAB „RIK grupė“ 2012 m. gruodžio 28 d. kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo nutarta visą įkeistą AB SEB bankas turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti vienu kompleksu: I-ose varžytynėse nustatyti kainą, lygią balansinei vertei, t. y. 7 861 071,00 Lt (plius PVM), II-ose varžytynėse – 20 proc. mažesnę kainą, t.y. 6 300 000,00 Lt (plius PVM).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teisme.