- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-498-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19803-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- If P&C Insurance AS“
- Atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ,,If P&C Insurance AS“, veikiančio per ,,If P&C Insurance AS“ filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per ,,If P&C Insurance AS“ filialą ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovą įpareigoti atlyginti 5 328,36 Eur žalą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad „If P&C Insurance AS“ krovinių draudimu yra apdraudusi UAB ,,Mantinga Food“ krovinius: maisto produktus, įskaitant ir šaldytus, žaliavas, prieskonius ir t.t., už kuriuos UAB ,,Mantinga Food“ atsako pagal prekybinius santykius, sutartis arba tiekimo sąlygas. UAB ,,Mantinga Food“ pagal užsakymą Nr. 020012032001 2020 m. kovo 12 d. į vežėjo UAB „Transport Leader“ transportą valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovė įvairių sumuštinių krovinį, kurio bendras svoris buvo 5 217 kg. Krovinio vertė buvo nurodyta krovinį lydėjusioje sąskaitoje-faktūroje Nr. 201816 ir krovinio vertė be PVM buvo 6 828,36 Eur. Krovinio transportavimui užsakyme buvo nustatytas +4 - +6 laipsnių pagal Celsijų temperatūros rėžimas. Krovinys buvo pristatytas gavėjui sušaldytas, dėl to sumuštiniai negalėjo būti parduodami žmonėms, prekių gavėjas jų atsisakė, o prekes lydėjusi sąskaita-faktūra buvo anuliuota. Sugadintą krovinį UAB „Mantinga Food“ perdavė utilizavimui bei pateikė pretenziją vežėjui. 2020 m. spalio 21 d. ieškovas ir UAB „Mantinga Food“ sudarė susitarimą žalos reguliavimo byloje Nr. IFKR0000096, pagal kurį ieškovas įsipareigojo sumokėti 5 828,36 Eur, o UAB „Mantinga Food“ sumokėtos sumos apimtyje perleido turėtą reikalavimą į vežėją ir/ar jo civilinės atsakomybės draudiką. Atlikus įskaitymą minėtas susitarimas buvo įvykdytas ir jo pagrindu ieškovas įgijo reikalavimą į atsakovą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo ir gavo atsakymą, kad atsakovas 2020 m. liepos 21 d. sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl draudimo išmoka mokama nebus. Atsakovas pagal ieškovo prašymą atsisakė teikti vežėjo atsakomybės draudimo polisą, tik nurodė, kad pagal polisą yra numatyta 500 Eur franšizė. Ieškovas pateikė teisinius argumentus, rodančius atsakovo sprendimo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju nepagrįstumą, tačiau šie argumentai buvo atmesti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ADB „Gjensidige“ su įmone UAB „Transport Leader“ buvo sudariusi vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, draudimo liudijimas GJELT Nr. 294127. 2020 m. kovo 17 d. draudikas gavo pranešimą apie įvykį, kurio metu buvo sugadintas draudėjo pervežtas reguliuojamos temperatūros (sumuštinių) krovinys. Kaip pažymima pranešime: „<...> pristatyta su kardinaliai netinkama temperatūra, turėjo gabenti +6, vežė su -20“. Atsižvelgiant į gautą pranešimą, buvo pradėtas žalos bylos Nr. CLT2068728 administravimas. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 17.30 val. draudėjo transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pristatyta prie Mantingos centrinio sandėlio pakrovimui. Draudėjo vairuotojas V. S. paaiškino, kad nustatė +2 laipsnių pagal Celsijų temperatūros rėžimą. Tą pačią dieną transporto priemonė buvo pakrauta. 2020 m. kovo 11 d. vairuotojas-ekspeditorius E. P., kad atlaisvintų vietą, pervarė transporto priemonę su pakrautu kroviniu prie kitos rampos. Kaip paaiškino E. P.: „2020 m. kovo 11 d. pervarydamas a/m (duomenys neskelbtini) prie kitos rampos pastebėjau, kad nustatyta temperatūra +2°. Paklausiau sandėlininko, kas pakrauta toje mašinoje. Man pasakė, kad ji naudojama, kaip produkcijos sandėlis, nes šaldiklyje trūksta vietos. Todėl perstačiau temperatūrą -21°, nes supratau, kad pakrauta šaldyti produktai.“ 2020 m. kovo 12 d. atvykęs į darbą ir radęs pakeistą temperatūros rėžimą, vairuotojas V. S. paklausė sandėlininkės V. B., kas pervarė mašiną ir perjungė temperatūrą. Pastarajai paaiškinus, kad jos nurodymu viską padarė E. P., vairuotojas išvyko. 2020 m. kovo 12 d. 7 val. krovinys buvo pristatytas į Lidl sandėlį, esantį Kaune. Apie 11 val. su vairuotoju susisiekė vadybininkas ir liepė pristatytą produkciją paimti ir parvežti atgal. Kaip paaiškėjo, krovinys buvo sugadintas – sušaldytas dėl netinkamai nustatyto temperatūros rėžimo.
4. 2020 m. liepos 21 d. sprendimu ADB „Gjensidige“ nutarė užbaigti žalos bylos administravimą nemokant draudimo išmokos. Iš draudimo taisyklių nuostatų akivaizdu, kad draudėjui keliama pareiga elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, gabenant reguliuojamos temperatūros krovinius, bei užtikrinti, kad būtų palaikoma tinkama temperatūra. Tačiau draudėjas šių pareigų nevykdė. Transportavimo temperatūra buvo nurodyta važtaraštyje, kuris buvo įteiktas vairuotojui. Dar prieš pakraunant krovinį, vairuotojai žino apie tinkamą krovinio transportavimo ir laikymo temperatūrą, kadangi turi prieigą prie EXCEL transportavimo lentelės, kurioje tokie duomenys yra nurodomi. Vairuotojas V. S. pažymėjo, kad 2020 m. kovo 11 d. baigęs darbą paliko dokumentus mašinoje. Taigi vairuotojas E. P., pervarydamas transporto priemonę su kroviniu, turėjo galimybę pasitikrinti, koks tai krovinys ir kokioje temperatūroje jis privalo būti laikomas. Taip pat vairuotojas E. P. galėjo pasiskambinti už krovinį atsakingam vairuotojui V. S. pasiteirauti dėl krovinio laikymo sąlygų, šį užsakymą kuravusiam vadybininkui ar, galiausiai, pasižiūrėti informaciją, esančią EXCEL lentelėje ar važtaraštyje. Vairuotojas jokių pastangų išsiaiškinti aplinkybes dėl tinkamo temperatūros rėžimo apskritai nedėjo. Nei vienu iš paminėtų informacijos šaltinių nebuvo pasinaudota. Temperatūra buvo kardinaliai pakeista nesant tam jokio pagrindo. Taigi vairuotojo veiksmuose matomas akivaizdus neveikimas ir minimalių dėmesingumo bei atsargumo reikalavimų nepaisymas, kuris pripažintinas dideliu neatsargumu Taisyklių 3.6. p. prasme. Pagal bendrą taisyklę draudikas nedraudžia atsakomybės dėl praradimo ar žalos reguliuojamos temperatūros kroviniams (Taisyklių 2.4.5. p.), tačiau draudimo sutartimi buvo sulygta dėl šio punkto taikymo išimties. Tuo tarpu dėl Taisyklių 3.6. p. taikymo draudimo sutarties šalys jokių išimčių nenumatė, taigi draudikas šios rizikos neprisiėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad UAB ,,Mantinga Food“ pagal užsakymą Nr. 020012032001 2020 m. kovo 12 d. į vežėjo UAB „Transport Leader“ transportą valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovė įvairių sumuštinių krovinį, kurio bendras svoris buvo 5 217 kg. Krovinio vertė buvo nurodyta krovinį lydėjusioje sąskaitoje-faktūroje Nr. 201816 ir krovinio vertė be PVM buvo 6 828,36 Eur. Krovinio transportavimui užsakyme buvo nustatytas +4 - +6 laipsnių pagal Celsijų temperatūros rėžimas. Krovinys buvo pristatytas gavėjui sušaldytas, dėl to sumuštiniai negalėjo būti parduodami žmonėms, todėl prekių gavėjas jų atsisakė, o prekes lydėjusi sąskaita-faktūra buvo anuliuota. Sugadintą krovinį UAB „Mantinga Food“ perdavė utilizavimui.
7. Byloje nėra ginčo, kad krovinys sugadintas vežėjo vairuotojui pakeitus netinkamą krovinio temperatūros rėžimą. Šalių atstovai nesutinka dėl vairuotojo elgesio, pakeitus į netinkamą krovinio temperatūros rėžimą ir dėl to krovinį sugadinus, vertinimo. Ieškovo manymu, tai turi būti kaip klaida, kuri draudžiama draudiko, atsakovo teigimu – tai didelis neatsargumas, atleidžiantis draudiką nuo žalos atlyginimo. Teismas, vertindamas vežėjo vairuotojo-ekspeditoriaus E. P. elgesį objektyvaus kriterijaus aspektu, t. y. pagal pakankamai atidaus ir rūpestingo vairuotojo-ekspeditoriaus matą, darė išvadą, kad atsakovo elgesys neatitiko nurodyto kriterijaus. Krovinys buvo pateiktas tinkamai. Gabenęs vežėjas V. S. tinkamai nustatė krovinio temperatūrą, tačiau kito vairuotojo E. P. veiksmai negali būti laikoma klaida ar suklydimu. Pirmiausia, krovinio gabenimo važtaraštyje buvo nurodyta krovinio laikymo temperatūra. Antra, transportavimo EXCEL lentelėje tokie patys duomenys taip pat nurodyti. Trečia, vairuotojas, prieš pakeisdamas temperatūros rėžimą, turėjo galimybę susisiekti su pradiniu vairuotoju, norėdamas pasitikslinti dėl krovinio tinkamos temperatūros. Sandėlininkai nelaikomi profesionaliais darbuotojais ar ekspertais, turinčiais žinių ir galinčiais konsultuoti vairuotojus dėl krovinių laikymo rėžimo. Atsakovo vairuotojas yra profesionalus vairuotojas-ekspeditorius, todėl jam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo, priimant vežti ir vežant krovinį, reikalavimai. Krovinys vairuotojo V. S. buvo paliktas saugoti tinkamu temperatūros rėžimu. Jokių aplinkybių, kad vairuotojas E. P. galėjo įtarti kokį gedimą (šaldiklyje sugedus termostatui ar pan.) nenustatyta. Vien sandėlininko paaiškinimai dėl laikomų prekių rūšies negali būti laikomi pateisinamu neatsargumu ar ieškovo prašomomis pripažinti minimaliomis vairuotojo pastangomis. Taigi vežėjas pažeidė savo pareigą tinkamai užtikrinti krovinio gabenimą (krovinio būklės ir kokybės aspektu). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vairuotojų paaiškinimus bei kitą bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad atsakovo kaltės forma yra neatsargumas (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
8. Atsakovas prašė jį atleisti nuo atsakomybės taikymo remdamasis Draudimo taisyklių 3.6 p. dėl nuostolių atsiradimo dėl didelio vairuotojo neatsargumo. Draudimo apsaugą pervežant reguliuojamos temperatūros krovinius galima būtų taikyti, pavyzdžiui, įvykus šaldytuvo (šaldiklio) gedimams, sutrikimams ar pan. Tačiau tyčinis sąmoningas vairuotojo-ekspeditoriaus temperatūros pakeitimas iš tinkamos į netinkamą negali sukelti draudikui pareigos atlyginti dėl didelio neatsargumo padarytą žalą. Tokią žalą turėtų kompensuoti vežėjas arba kaltas asmuo – vairuotojas (jei su juo būtų sudaryta sutartis dėl tokios padarytos žalos atlyginimo). Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo įvykio (temperatūros rėžimo pakeitimą ir dėl to krovinio visišką sugadinimą) pripažinti draudžiamuoju ir įpareigoti atsakovą atlyginti žalą (atskaičius franšizę), todėl ieškovo ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė ,,If P&C Insurance AS“, veikiančio per ,,If P&C Insurance AS“ filialą pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
9. Nurodė, kad tarp ginčo šalių apskritai nekilo jokio ginčo dėl faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, nes abiejų šalių procesinės pozicijos faktinių aplinkybių klausimais sutapo. Draudimo teisiniams santykiams turi būti taikoma draudimo teisė ir draudimo sutarties sąlygos. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas analizavo krovinio vežimo sutarties sąvoką, kasacinio teismo praktiką apie vežėjo didelį neatsargumą ir tyčiai prilygintus veiksmus, pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus. Nors nagrinėjamam ginčui buvo taikytos ne tą ginčo santykį reglamentuojančios teisės normas, vis tiek savo išvadose teismas padarė esminių prieštaravimų. Teismas ginčą dėl draudimo išmokos priteisimo, kuomet atsakovas gynėsi draudimo sutartyje numatytu nedraudžiamuoju įvykiu – draudėjo dideliu neatsargumu, sprendė pagal civilinės atsakomybės taisykles, kai tuo tarpu ginčui spręsti turėjo būti taikoma draudimo teisė ir draudimo sutarties sąlygos, kas rodo ginčijamo sprendimo akivaizdų nepagrįstumą ir neteisėtumą. Teismas konstatavęs, kad kaltės forma yra neatsargumas (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškinį atmesti, nes tai prieštarauja civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmei. Draudimo apsaugos apimtis yra nustatoma analizuojant draudimo sutarties sąlygas, kurių individualios sąlygos yra įtvirtintos draudimo polise, o standartinės sąlygos – draudimo taisyklėse, tačiau teismas jų neanalizavo ir jomis nesirėmė. Krovinio visiško sugadinimo faktas bendrąją prasme patenka po draudimo apsauga ir jis patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžtį, tačiau dėl draudimo sutarties sąlygos – draudėjo kaltės formos - didelio neatsargumo sukeliant draudžiamąjį įvykį, pastarasis atvejis draudimo sutarties šalių susitarimu yra laikomas nedraudžiamuoju. Draudimo sutarties sąlygose pateikta didelio neatsargumo sąvoka prieštarauja kasacinio teismo praktikoje pateiktai didelio neatsargumo sąvokai. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika aiškinant vežėjo didelį neatsargumą CMR konvencijos kontekste, o turėjo būti vadovaujamasi draudimo teisėje suformuluota draudėjo didelio neatsargumo sąvoka bei ginčo draudimo sutarties sąlygomis.
10. Ginčo sutartyje draudėju yra ne vairuotojas, o draudimo polise draudėju nurodytas UAB „Transport Leader“, tai yra juridinis asmuo, o juridinio asmens veiksmai yra siejami ne su darbuotojų, o su juridinio asmens valdymo organų veiksmais. Ginčo draudimo sutarties kontekste vairuotojo E. P. veiksmai nustatant didelį neatsargumą nepatenka į nedraudžiamojo įvykio sąvoką, nes draudimo sutarties sąlygų kontekste vairuotojas nėra laikomas draudėju. Vairuotojo E. P. veiksmą nustatant - 21 laipsnį pagal Celsijų temperatūrą sąlygojo iš esmės klaidingas krovinio savininko ir krovinio siuntėjo darbuotojos, kuri kaip sandėlio vadovė užsiima ne tik produkcijos sandėliavimu, bet ir jos išsiuntimu iš sandėlio klientams, tai yra V. B. nurodymas, kad pakrauta transporto priemonė su joje buvusiu kroviniu yra naudojama kaip šaldytos produkcijos sandėlis, nes šaldiklyje nėra vietos. Gavęs iš esmės klaidingą informaciją, vairuotojas E. P. šia informacija patikėjo ir suvokdamas, kad šaldiklyje visuomet yra - 21 laipsnis pagal Celsijų temperatūra, sąžiningo suklydimo įtakoje nustatė - 21 laipsnį pagal Celsijų temperatūrą, kas sąlygojo krovinio praradimą. Neatsargūs veiksmai tai visų pirma sąmoningi veiksmai, kuomet šiuos veiksmus atliekantis asmuo suvokia, kad rizikuoja padaryti žalos, kai tuo tarpu suklydimo įtakoje atlikti veiksmai stokoja esminio kriterijaus, tai yra veiksmus atliekančio asmens sąmoningumo.
Atsiliepimas
11. Atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Taisyklėse yra nustatytas vairuotojams keliamų pareigų sąrašas „Nurodymai vairuotojams“ ir draudėjas įsipareigojo užtikrinti, kad kiekvienas vairuotojas, gabenantis krovinį apdrausta transporto priemone, būtų supažindintas ir laikytųsi šių reikalavimų. Tarp šių reikalavimų paminėti šie: „Pamatuoti krovinio vidinę temperatūrą. Jei matavimo duomenys nesutampa su nurodyta krovinio transportavimo temperatūra, įrašyti pastebėjimus į CMR važtaraštį. Ši sąlyga galioja tik tada, jeigu draudimo sutartyje yra apdrausta atsakomybė už pervežamus reguliuojamos temperatūros krovinius“ (Taisyklių 9.1.4. p.); „Priimdamas laikinai patikėtą turtą (konteinerį/puspriekabę/priekabą/refrižeratorių ar pan.) draudėjas privalo patikrinti: temperatūrinius parodymus ir juos sutikrinti su dokumentuose nurodyta krovinio vežimo temperatūra; ši sąlyga galioja tik tada, jeigu draudimo sutartyje yra apdrausta atsakomybė už pervežamus reguliuojamos temperatūros krovinius“ (Taisyklių 9.2.2. p.). Taigi draudėjui keliama pareiga elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, gabenant reguliuojamos temperatūros krovinius, bei užtikrinti, kad būtų palaikoma tinkama temperatūra, tačiau draudėjas šių pareigų nevykdė. Transportavimo temperatūra buvo nurodyta važtaraštyje, kuris buvo įteiktas vairuotojui. Dar prieš pakraunant krovinį vairuotojai žino apie tinkamą krovinio transportavimo ir laikymo temperatūrą, kadangi turi prieigą prie EXEL transportavimo lentelės, kurioje tokie duomenys yra nurodomi. Vairuotojas E. P., pervarydamas transporto priemonę su kroviniu, turėjo galimybę pasitikrinti, koks tai krovinys ir kokioje temperatūroje jis privalo būti laikomas. Vairuotojas E. P. galėjo pasiskambinti už krovinį atsakingam vairuotojui V. S. ir pasiteirauti dėl krovinio laikymo sąlygų šį užsakymą kuravusiam vadybininkui ar, galiausiai, pasižiūrėti informaciją, esančią EXEL lentelėje ar važtaraštyje. Temperatūra buvo pakeista ne keliais laipsniais, o kardinaliai nuo + 2 laipsnių pagal Celsijų iki -20 laipsnių pagal Celsijų. Darant tokius ženklius pakeitimus vairuotojas privalėjo įsitikinti jų pagrįstumu ir reikalingumu. Vairuotojas jokių pastangų išsiaiškinti aplinkybes dėl tinkamo temperatūrinio rėžimo apskritai nedėjo. Temperatūra buvo kardinaliai pakeista nesant tam jokio pagrindo.
12. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. B. būtų sandėlio vadovė, kad būtų buvusi atsakinga už ginčo krovinį - dokumentacijos pildymą, krovinių išsiuntimą, nurodymų davimą vežėjams ir pan. Byloje netgi nėra duomenų apie tai, kad tokios funkcijos apskritai priskiriamos sandėlininko pareigybei. Nors siuntėjas gali duoti vežėjui nurodymus, susijusius su kroviniu, tačiau akivaizdu, kad tai gali daryti ne kiekvienas siuntėjo darbuotojas, o tik už konkretų krovinį atsakingas asmuo. Tokios siuntėjo instrukcijos turėtų būti duodamos raštu, o ne žodžiu. E. P. veiksmai nėra laikytini suklydimu. Vairuotojas E. P. apskritai neturėjo įgaliojimų, susijusių su kroviniu - jo priėmimu, laikymo, gabenimo sąlygų nustatymu, pervežimu ir pan., todėl vien tai, kad vairuotojas E. P. atliko su kroviniu (už kurį buvo atsakingas kitas vairuotojas) veiksmus, kurių nebuvo įgaliotas darbdavio atlikti, patvirtina jo didelį neatsargumą. Draudimo sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, verslininkų, lygiaverčių partnerių, kurių nesieja jokie pavaldumo santykiai. Visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas mokėti draudimo išmoką už riziką, kurios atsakovas draudimo sutartimi nebuvo prisiėmęs. Pats ieškovas pripažįsta, kad vairuotojas veikia draudėjo vardu, o jo veiksmai vertintini kaip atlikti draudėjo vardu ir interesais, nepaisant to, vėliau apeliaciniame skunde bandoma įrodyti priešingai. Pervežimus atlieka įmonės darbuotojai, o ne valdymo organai, todėl yra nesuprantamas ieškovo siekis įmonės veiksmus sieti išimtinai su juridinio asmens valdymo organų veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Mantinga Food“ pagal Užsakymą Nr. 020012032001 2020 m. kovo 12 d. į vežėjo UAB „Transport Leader“ transportą valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovė įvairių sumuštinių krovinį, kurio bendras svoris buvo 5 217 kg. Krovinio vertė buvo nurodyta krovinį lydėjusioje sąskaitoje-faktūroje Nr. 201816 ir krovinio vertė be PVM buvo 6 828,36 Eur. Krovinio transportavimui užsakyme buvo nustatytas +4 - +6 laipsnių pagal Celsijų temperatūros rėžimas. Krovinys buvo pristatytas gavėjui sušaldytas, dėl to sumuštiniai negalėjo būti parduodami žmonėms, todėl prekių gavėjas jų atsisakė, o prekes lydėjusi sąskaita-faktūra buvo anuliuota. Sugadintą krovinį UAB „Mantinga Food“ perdavė utilizavimui.
11. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos mokėjimo. Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.).
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė atsakovo kaltę – neatsargumą. Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 3.6. punkte yra nustatyta, kad jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas neatlygina nuostolių, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Taisyklių 1.13 punkte nurodyta, kad didelis neatsargumas – draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Taisyklėse yra nustatytas vairuotojams keliamų pareigų sąrašas „Nurodymai vairuotojams“ ir Draudėjas įsipareigojo užtikrinti, kad kiekvienas vairuotojas, gabenantis krovinį apdrausta transporto priemone, būtų supažindintas ir laikytųsi šių reikalavimų. Vairuotojai privalo pamatuoti krovinio vidinę temperatūrą. Jei matavimo duomenys nesutampa su nurodyta krovinio transportavimo temperatūra, įrašyti pastebėjimus į CMR važtaraštį. Ši sąlyga galioja tik tada, jeigu draudimo sutartyje yra apdrausta atsakomybė už pervežamus reguliuojamos temperatūros krovinius (Taisyklių 9.1.4. punktas). Taip pat priimdamas laikinai patikėtą turtą draudėjas privalo patikrinti: temperatūrinius parodymus ir juos sutikrinti su dokumentuose nurodyta krovinio vežimo temperatūra, Ši sąlyga galioja tik tada, jeigu draudimo sutartyje yra apdrausta atsakomybė už pervežamus reguliuojamos temperatūros krovinius (Taisyklių 9.2.2. punktas).
13. Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad krovinys buvo sugadintas vežėjo vairuotojui pakeitus netinkamą krovinio temperatūros rėžimą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vežėjo vairuotojo-ekspeditoriaus elgesys neatitiko pakankamai atidaus ir rūpestingo vairuotojo-ekspeditoriaus kriterijaus. Vežėjas (vairuotojas) yra profesionalus vairuotojas-ekspeditorius, todėl jam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Kaip nustatyta byloje, krovinys buvo pateiktas tinkamai, tačiau atsakovo vairuotojas pakeitė krovinio temperatūros rėžimą savo iniciatyva. Nors ieškovas byloje nurodo, kad vairuotojui tokius nurodymus davė sandėlininkė, tačiau byloje nėra nustatyta, kad sandėlininkė būtų turėjusi žinių ir galinti konsultuoti vairuotojus dėl krovinių laikymo temperatūros rėžimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo vairuotojas, nusprendęs pakeisti krovinio temperatūros rėžimą, galėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdamas įsitikinti tokio sprendimo teisingumo, tai yra, pasižiūrėti į krovinio važtaraštį, į transportavimo lentelę, ar susisiekti su pradiniu vairuotoju, atsakingu už krovinį, ypač atžvelgiant į tai, kad temperatūra buvo pakeista ne keliais laipsniais, o kardinaliai. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad juridinio asmens veiksmai yra siejami ne su darbuotojų, o su juridinio asmens valdymo organų veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklėse yra numatytos konkrečios pareigos draudėjo vairuotojams, kurių nesilaikant draudimo išmoka nebus mokama. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad krovinio temperatūros rėžimas buvo pakeistas dėl atsakovo vairuotojo neatsargumo, o remiantis Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 3.6. punktu, draudikas neatlygina nuostolių, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo.
14. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo ,,If P&C Insurance AS“, veikiančio per ,,If P&C Insurance AS“ filialą, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.