Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui P. Ž., jo atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei-Tankevičienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės nustatymo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausinį, t. y. tvorą-sienelę s (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal įgyjamąją senatį. Šią tvorą-sienelę pareiškėjas įgijo kartu su nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo ir mainų sandorių pagrindu 1993-2004 metų laikotarpiu. Žemės sklypą šiuo adresu pareiškėjas įsigijo 2002 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nuo nekilnojamojo turto įsigijimo momento pareiškėjas pradėjo valdyti kaip savą ir tvorą-sienelę, kuri yra jo žemės sklype ir atitveria jo žemės sklypą nuo greta esančio statinio. Pareiškėjas paaiškino, kad: nekilnojamasis daiktas tvora-sienelė buvo pastatyta pagal 1934 m. balandžio 11 d. išduotą statybos leidimą E. J.. Tokiu būdu buvo sukurtas nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjas šį nekilnojamąjį daiktą nepertraukiamai ir atvirai valdo nuo 1993 metų, t. y. daugiau negu 20 metų. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas tvorą-sienelę remontavo, dažė ir prižiūrėjo šį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas yra pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą ir jis yra sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir nežino apie jokias kliūtis, trukdančias jam įgyti tą daiktą - tvorą-sienelę nuosavybėn. Pareiškėjas patvirtino, kad nėra CK 4.69 str. aplinkybių, trukdančių nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. šis turtas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, jis nėra įgytas slaptai arba per prievartą užvaldant daiktą, taip pat jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei ir nėra registruotas kito asmens vardu.Pareiškėjas, atlikęs gyvenamojo namo remonto rekonstrukcijos darbus pagal išduotą leidimą, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastro duomenų patikslinimo, nekilnojamojo turto įregistravimo ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo. Pareiškėjas prašė įregistruoti ir nuosavybės teises į tvorą-sienelę, esančią jo sklypo dešinėje pusėje. VĮ Registrų centras 2017 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą „Dėl nekilnojamojo turto registro įrašų sujungimo, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pakeitimo ir nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. KAKT-2381. Šiuo sprendimu VĮ Registrų centras pasisakė, kad nekilnojamojo daikto tvoros-sienelės s1 (unikalus Nr. 4400-4650-7842) duomenys nėra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. VĮ Registrų centras taip pat nurodė, kad kartu su prašymu reikalinga pateikti dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų galima įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - tvorą-sienelę s1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą. Teismo posėdžio pareiškėjas ir jo atstovė advokatė pareiškimą palaikė, paaiškino jame nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Patvirtino, kad jokio kito asmens vardu nuosavybė į tvorą-sienelę neįregistruota. Pareiškėjas ją valdo atvirai ir nepertraukiamai jau daug metų. Anksčiau name gyvendavo 3-4 šeimos. Dabar yra išpirktos visos namo dalys ir apjungtos į vieną objektą. Pernai buvo baigta namo rekonstrukcija, tačiau pareiškėjas negali įregistruoti tvoros-sienelės kaip savo nuosavybės.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime (b. l. 77-78) nurodė, kad šioje byloje prašomas nustatyti juridinis faktas nėra tiesiogiai susijęs su suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis, todėl suinteresuotas asmuo prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Į teismo posėdį suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, byla išnagrinėta iš esmės atstovui nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (b. l. 82-83) nurodė, kad teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštarautų. Į teismo posėdį suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, byla išnagrinėta iš esmės atstovui nedalyvaujant.Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2017 m. gruodžio 7 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (CPK 532 str. 5 d., 133 str. 3 d.). Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į pareiškime nurodytą nekilnojamojo turto objektą. Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 32 straipsnis numato, kad civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. 2001 m. liepos 1 d., ir tęsiasi jam įsigaliojus.Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį daiktą – 1934 m. balandžio 11 d. išduoto leidimo pagrindu pastatytą tvorą-sienelę s1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 7-45) nustatyta, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku nuo 1934 metų buvo E. J.. Jis pagal jam 1934 m. balandžio 11 d. išduotą statybos leidimą pastatė savo sklypo dešinėje pusėje prie kaimyninio namo (dabartinis Nr. 19) maždaug 6 metrų aukščio mūrinę sieną, suprojektuotą inžinieriaus Rozentalio. Statybos leidime buvo nurodyta, jog sienos karnizas turi būti suderintas su kaimyno erkerio apatiniu karnizu, o galas prie gatvės turi būti apdailintas kaip nurodyta projekte. Šie duomenys yra nurodyti 1993 m. spalio 12 d. Paminklosauginės ekspertizės, kurią atliko J. K., R. P. ir N. T., akte. Paminklosauginė ekspertizė buvo atlikta kartu su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu. Šiuos paminklosauginės ekspertizės teiginius, kad savo sklypo dešinėje pusėje mūrinę sieną pastatė (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto savininkas E. J., patvirtina ir archyviniai dokumentai: 1934 m. kovo 14 d. E. J. Prašymas Kauno miesto statybos komisijai ir Kauno miesto savivaldybės 1934 m. balandžio 11 d. dokumentas, patvirtinantis, kad 1934 m. balandžio 11 d. buvo išduotas leidimas E. J. pakelti mūrinę sienelę. Prie prašymo Kauno miesto statybos komisijai yra pridėtas ir brėžinys. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausinys tvora-sienelė buvo pastatyta pagal 1934 m. balandžio 11 d. E. J. išduotą leidimą. Tvoros-sienelės egzistavimo faktą patvirtina Kultūros vertybės pagrindinio dosjė esančios nuotraukos ir UAB „Kadmetra“ sudarytos kadastrinės bylos duomenys, kur tvora-sienelė pažymėta indeksu s1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nekilnojamąjį turtą (namą ir žemės sklypą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tvora-sienele įsigijo pirkimo-pardavimo ir mainų sandorių pagrindu 1993-2004 metų laikotarpiu. Žemės sklypą šiuo adresu pareiškėjas įsigijo 2002 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjas, atlikęs gyvenamojo namo remonto rekonstrukcijos darbus pagal išduotą leidimą, negali kartu su kiti nekilnojamuoju turtu įregistruoti tvoros-sienelės, nes nėra tokią nuosavybę patvirtinančių dokumentų. VĮ Registrų centras 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. KAKT-2381 atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybę į tvorą-sienelę, nes daiktas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre ir nėra pareiškėjo nuosavybę į šį daiktą patvirtinančių dokumentų. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimus, liudytojo A. D. P. S. paaiškinimus, konstatuotina, kad tvora-sienelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pastatyta 1934 m. balandžio 11 d. išduoto leidimo pagrindu tuometinio turto savininko E. J.. Nuo tvoros-sienelės pastatymo iki 2018 metų ginčo dėl jos atitikimo statybos reikalavimams nei iš turto savininkų, nei iš valstybinių institucijų pusės nėra, t. y. ji be ginčų buvo naudojama 84 metus, todėl vertintina, kad tvora- sienelė įrengta statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir gali būti privačios nuosavybės objektu. Pareiškėjas tvorą-sienelę įgijo kartu su visu kitu nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), 1993-2004 metų laikotarpiu, nuo tada ją atvirai ir nepertraukiamai valdo kaip savo. Ši tvora-sienelė yra pareiškėjo žemės sklype ir atitveria jo žemės sklypą nuo greta esančio statinio. Per visą nekilnojamo daikto valdymo laikotarpį pareiškėjui niekas nereiškė dėl šio daikto pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su valdymu, todėl pareiškėjas, valdydamas tvorą-sienelę, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į valdomą daiktą. Be to, pareiškėjas buvo sąžiningas daikto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 str. 1 d.); pareiškėjo valdymas prasidėjo sąžiningai; visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiškėjas daiktą visą laikotarpį valdė kaip savą, turtu rūpinosi, siekdamas jį išsaugoti ir naudoti (CPK 177 str. 1 ir 2 d.). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 535 straipsnio 1 dalies nuostatomis specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ buvo paskelbti pranešimai apie bylos nagrinėjimą, tačiau iki teismo posėdžio nebuvo gauta kitų suinteresuotų asmenų, nei nurodytų pareiškėjo pareiškime, pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nebuvo ginčijamas pareiškėjo nurodyto daikto – tvoros-sienelės - valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą: pareiškėjas tvorą-sienelę įgijo sąžiningai įsigydamas visą nekilnojamąjį turtą ginčo adresu, atvirai ir sąžiningai ją kaip savo valdo daugiau nei 10 metų; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys į pareiškėjo nurodyto daikto nuosavybę nepretenduoja. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo nurodyto daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Tvora-sienelė nėra įregistruota viešajame registre kaip fizinio, juridinio asmens ar valstybės turtas. Pareiškimas pareikštas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinkantis įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 4.68 str., 4.71 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 183 str., 185 str., 533 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsniu, 178 straipsniu, 533 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – 1934 m. balandžio 11 d. išduoto leidimo pagrindu pastatytą tvorą-sienelę s1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.