Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dalimi bausmės – 30 BBND baudos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 30 BBND bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Ž. nuteistas už tai, kad 2016-03-23, apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės centrinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuria eina kelias „(duomenys neskelbtini)“ ir kuri yra pasienio su (duomenys neskelbtini) ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau, - VSAT prie LR VRM) (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vyresniajam specialistui R. F. ir jaunesniajai specialistei V. P., valstybės tarnautojams, vykdant tarnybą ir teisėtai (pagal teritorijai nustatyto specialaus režimo taisykles) pareikalavus pateikti patikrinimui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, neturėdamas tokio dokumento, siekdamas išvengti sulaikymo, pristatymo į užkardą ir gresiančios administracinės atsakomybės, be teisėto tam pagrindo atsisakė sėstis į specialųjį tarnybos automobilį, abu pareigūnus viešai iškoliojo necenzūriniais ir kt. jų garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, jiems grasino, o šiems siekiant panaudoti sulaikymui specialiąsias priemones – kovinius imtynių veiksmus ir antrankius, jiems pasipriešino fiziniu smurtu – tyčia rankomis stipriai pastumdamas į krūtinę, abu pareigūnus pargriovė ant kelio asfalto dangos ir tuo abiem nukentėjusiems sukėlė fizinį skausmą bei suplėšė nukentėjusiojo R. F. uniforminį švarką.

2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai R. Ž. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir, įvertinęs bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, skyrė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, apylinkės teismas nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės klausimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme tvirtindamas, kad ji yra per griežta ir prašydamas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

7. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8. Skirdamas bausmę R. Ž. pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltininką charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti, ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu BK 286 straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu.

9. Kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, skunde nuodytus argumentus, sprendžia, kad bausmės tikslai R. Ž. atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

10. R. Ž. anksčiau teistas ne vieną kartą, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui, tačiau tai negali būti absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad R. Ž. skirtina griežčiausia BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau mano, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nusikalstama veika, už kurią nuteistas R. Ž., pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikoma nesunkių nusikaltimu, tačiau pagal nustatytas faktines aplinkybes savo esme yra mažiau pavojinga, negu ji apibrėžta rūšinėje baudžiamojo įstatymo dispozicijoje, t. y. R. Ž. formaliai savo veiksmais pažeidė įstatymo reikalavimus, tačiau jo veiksmai šiuo konkrečiu atveju laikytini mažiau pavojingais. Dėl padaryto nusikaltimo R. Ž. savo kaltę iš karto pripažino, taip prisidėdamas prie operatyvaus nusikalstamos veikos ištyrimo ir greito bylos išnagrinėjimo, nuoširdžiai gailėjosi. Be to, R. Ž. atsiprašė nukentėjusiųjų ir tai rodo, kad nuteistasis savo elgesį iš tikrųjų vertina kritiškai, supranta, kad pasielgė netinkamai ir dėl tokio elgesio gailisi. Nusikalstamą veiką padariusio asmens savo veiksmų vertinimas yra svarbus sprendžiant apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju nuteistojo kritinis požiūris į savo veiksmus leidžia teismui pagrįstai manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. R. Ž., nors ir nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje, o tai rodo, kad nuteistasis stengiasi paminėtą aplinkybę pakeisti, įsidarbinti. Be to, R. Ž. nustatyti tam tikri asmenybės ir psichinės veiklos trūkumai (lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus) ir ši aplinkybė, kolegijos manymu, turėjo įtakos nuteistojo subjektyviam situacijos vertinimui, neadekvačiai jo reakcijai į pareigūnų veiksmus. Byloje duomenų, kad dėl nuteistojo elgesio gyvenamojoje vietoje būtų nusiskundimų, nėra.

11. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, R. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant nuteistajam BK 75 straipsnyje numatytas pareigas. Teisėjų kolegijos nuomone, su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu neišvengiamai taikomi įpareigojimai teigiamai paveiks nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1, 2 punktų pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmė paskirta atlikti pataisos namuose ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, įpareigoti per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.