Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – R. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria R. P. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 81N-12528295-14 panaikinimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto R. B. 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir 124² straipsnio 2 dalį – 1700 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 (dvidešimčiai) mėnesių, nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 28 d. 22.35 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį “Volkswagen Golf”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje tuo pačiu metu spausdamas stabdį spaudė akseleratorių taip darydamas automobilio šoninį slydimą, o išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos neparodė įspėjamojo posūkio signalo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados argumentuotos, priimtos išsamiai išnagrinėjus visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertinus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad R. P. padarė jam inkriminuotus veiksmus, kurie ir nulėmė jo veikos kvalifikavimą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiš­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, elemen­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo, kai asmens el­ge­sys yra at­vi­ras iššū­kis visuome­ni­nei tvar­kai, sie­kiant prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį požiū­rį į juos, ar­ba vi­sai be dings­ties, ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tą sa­vo veiks­mams ma­žareikšmę dings­tį (administracinė byla Nr. N444 – 1242/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad toks automobilio vairavimas nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (administracinė byla Nr. N444-1222/2011).

Tai, kad R. P. vairuodamas automobilį, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, žiedinėje sankryžoje, tuo pačiu metu spausdamas stabdį, spaudė akseleratorių, taip darydamas automobilio šoninį slydimą, o išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos neparodė įspėjamojo posūkio signalo, be aiškių tikslų ir motyvų, sukėlė grėsmę eismo bei savo saugumui, patvirtina: aptariamą įvykį mačiusių ir jį užfiksavusių pareigūnų V. B. ir V. B. įvykio dieną rašyti tarnybiniai pranešimai, iš kurių turinio matyti, kad jie matė, kaip dideliu greičiu į žiedinę sankryžą įvažiavęs apelianto vairuojamas automobilis, tuo pačiu metu staigiai stabdė bei didindamas greitį privertė automobilį slysti šonu, privertė vietoje suktis automobilio ratus, o išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos neparodė įspėjamojo posūkio signalo (medžiagos 4, 5 l.); apylinkės teismo posėdžio metu duoti liudytojo V. B. parodymai, kai jis patvirtino, kad apelianto vairuojamas automobilis važiavo chuliganiškai – į žiedinę sankryžą įvažiavo dideliu greičiu, vairavo nesaugiai, kėlė grėsmę saugumui, o išvažiuodamas iš žiedo didino greitį (36–37 b. l.); apylinkės teismo posėdžio metu duoti liudytojo V. B. parodymai, kai jis patvirtino matęs, kaip administracinės atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis dideliu greičiu įvažiavęs į žiedą stabdė, slydo šonu ir paskui vėl staigiai didino greitį ir nuvažiavo link kito žiedo (37–38 b. l.).

Taigi apeliantas be jokios dingsties, dideliu greičiu įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, ir žiedinėje sankryžoje slysdamas šonu, o po to vėl didindamas greitį, ir išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, bei neparodydamas įspėjamojo posūkio signalo, sukėlė grėsmę eismo bei savo saugumui. Vadinasi, tokie nustatyti R. P. veiksmai, kai jis išprovokavo automobilio slydimą šonu žiedinėje sankryžoje, o iš jos išvažiuodamas neparodė įspėjamojo posūkio signalo, neįvertindamas galimų pasekmių, nors apie jų galimą atsiradimą jis privalėjo žinoti, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių – valdyti automobilį saugiai, manevruojant nekelti pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai ar turtui, ir tokias savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 88.2 punktų reikalavimus, pagrįstai pripažinti chuliganišku vairavimu, už tai ir numatyta atsakomybė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad nebuvo nustatyta, jog kelyje buvo dar kitų eismo dalyvių, kuriems jis būtų kėlęs pavojų ar demonstravęs chuliganiškas paskatas, nustačius apelianto chuliganiško vairavimo faktą, įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad neveikė jo automobilio rankinis stabdis, dėl to jis žiedinėje sankryžoje negalėjo slysti šonu, atsižvelgiant į liudytojų V. B. ir V. B., kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, o tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, (36–38 b. l.) nuoseklius ir tapačius parodymus, atitinkančius jų įvykio dieną rašytus tarnybinius pranešimus (medžiagos 4, 5 l.), kai jie patvirtino matę, kaip administracinės atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis dideliu greičiu įvažiavęs į žiedą stabdė, slydo šonu ir paskui vėl staigiai didino greitį, ir nuvažiavo link kito žiedo, bei tai, kad apelianto automobilis techninės apžiūros centre buvo apžiūrėtas praėjus tik dviem dienoms po įvykio (medžiagos 7 l.), atmestinos kaip nepagrįstos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.

Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abu R. P. inkriminuoti KET pažeidimai, numatyti 9 ir 88.2 punktuose, buvo padaryti tuo pačiu metu – paeiliui, ir jie abu yra ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtinės dalys, taigi jie apima ir kitą nubaustojo asmens padarytą pažeidimą ir jam atskirai inkriminuotą veiką, numatytą – ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad nors R. P., vairuodamas automobilį, paeiliui formaliai padarė kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nagrinėjamu atveju nurodytų pažeidimų padarymas, įvertinus kiekvieno jų pobūdį, neperžengia tokio pavojingumo laipsnio, kurį įstatymų leidėjas įtvirtino ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Todėl konstatuotina, kad teisės pažeidimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį fiksavimas, nustačius sunkesnio pažeidimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį padarymą – perteklinis. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Dėl to visi R. P. padaryti pažeidimai kvalifikuotini tik pagal vieną administracinį įstatymą – ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Dėl šių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai dėmesingai ir nuosekliai įvertino R. P. padarytų pažeidimų aplinkybes, jų kvalifikaciją, skundžiama nutartis ir nutarimas keistini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto R. B. 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą pakeisti:

R. P. veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 2 dalį (du pažeidimus), kvalifikuoti kaip vieną pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį.

Kitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto R. B. 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.