Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-03-04 · Administracinė byla Nr. P-10-143/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-05-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. P-10-143/2015Nutartis · 2015-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-04
Bylos Nr.
P-10-143/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00319-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai „Atnaujinkime miestą“
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-10-143/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00319-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 272-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Sportas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1224/2014 pagal pareiškėjo 272-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Sportas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Atnaujinkime miestą“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas 272-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Sportas“ (toliau – ir pareiškėjas, DNSB „Sportas“) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) dėl techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimo; 3) įpareigoti atsakovą DNSB „Sportas“ atžvilgiu taikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-976 „Dėl savivaldybės paramos bendrijoms“ 1.2 papunktį, nustatantį 100 procentų techninio projekto dokumentacijos parengimo ir ekspertizės išlaidų kompensavimą; 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kompensuoti pareiškėjui rengiant techninio projekto dokumentaciją patirtas 67 950 Lt išlaidas; 5) pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 1-1114, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 1-1716, nustatantys kitokią techninio projekto dokumentacijos parengimo ir ekspertizės išlaidų kompensavimo tvarką, negali būti taikomi pareiškėjui; 6) atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, ginčijami atsakovo sprendimai naikintini, nes sprendimas kompensuoti tik dalį pareiškėjo techninių dokumentų parengimui patirtų išlaidų priimtas pažeidžiant principą, kad teisės aktai negalioja atgal, bei teisėtus lūkesčius, taip pat pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-976 „Dėl savivaldybės paramos bendrijoms“ 1.2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 243 patvirtintomis Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicinių projektų energetinio efektyvumo nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), įsipareigojo pareiškėjui atlyginti visas su techninio projekto parengimu susijusias išlaidas, tačiau šio įsipareigojimo nėra įvykdžiusi. Pareiškėjui 2009 m. sausio 14 d. kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl techninių dokumentų išlaidų kompensavimo, galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 1-976 „Dėl savivaldybės paramos bendrijoms“, kurio 1.2 punkte buvo numatyta kompensuoti 100 proc. techninio projekto parengimo ir projekto ekspertizės išlaidų, tokios kompensacijos buvimas buvo vienu iš pagrindų pareiškėjui ryžtis renovacijai, pats pareiškėjas nėra finansiškai pajėgus savo lėšomis pabaigti pagal techninį projektą numatytus darbus, todėl siūlymai kompensuoti tik dalį pareiškėjo patirtų išlaidų bei pritaikyti jam galiojančius, kitokią techninio projekto dokumentacijos parengimo ir ekspertizės išlaidų kompensavimo tvarką (pareiškėjo patirtoms išlaidoms taikyti 4 proc. kompensuotinų išlaidų apribojimą ir kompensuoti jam tik 27 069,38 Lt sumą) nustatančius teisės aktus, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kad jam bus kompensuota visa patirtų išlaidų suma, kaip buvo nustatyta pagal tuometį teisinį reglamentavimą, o jų įgyvendinimas lemtų pareiškėjo finansinių nuostolių atsiradimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4), įpareigojo atsakovą per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-976 „Dėl savivaldybės paramos bendrijoms“ 1.2 papunktyje ir 2.1 papunktyje nustatytas sąlygas ir tvarką, kompensuoti pareiškėjui 2009 m. sausio 14 d. prašyme nurodytas techninio projekto dokumentacijos parengimo išlaidas taip, kad kompensacijos suma neviršytų 100 Lt už vieną kvadratinį metrą daugiabučio namo naudingo ploto, bei priteisė pareiškėjui 412,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitus skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, galiojusį pareiškėjui įgyjant teisę į išlaidų kompensaciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstatavo, kad ginčijami sprendimai, kuriais nuspręsta pareiškėjui techninių dokumentų parengimo išlaidas kompensuoti pagal teisės aktus, įsigaliojusius po teisės į kompensaciją atsiradimo dienos, pažeidžia DNSB „Sportas“ teisėtų lūkesčių apsaugos principą, taip pat prieštarauja bendrai taisyklei lex retro non agit. Pažymėjo, jog reguliavimas, kad kompensuojama tik 4 proc. (nuo faktinės projekto vertės), įsigaliojo nuo 2009 m. liepos 1 d., t. y. po to, kai buvo patvirtintas atsakovo parengtas investicijų projektas, sudaryta sutartis su uždarąja akcine bendrove „Šiltas namas“, viešajai įstaigai „Atnaujinkime miestą“ (toliau – ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“) pateiktas prašymas dėl išlaidų padengimo. Sistemiškai įvertinęs iki 2009 m. liepos 1 d. galiojusį reguliavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į tokio dydžio techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensaciją, kuri neviršytų 100 Lt už vieną kvadratinį metrą daugiabučio namo naudingo ploto. Nurodė, kad pareiškėjas atliko visus būtinus veiksmus pagal savivaldybės priimtus teisės aktus nustatytai paramai gauti, tačiau kompensacija pagal iki 2009 m. liepos 1 d. galiojusį reguliavimą jam nebuvo skirta dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė tam neskyrė lėšų, t. y. neužtikrino, kad prisiimti įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku ir tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti pareiškėjo skundą, kad ginčijami atsakovo sprendimai yra naikintini. Pažymėjo, jog atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, neturėjo vadovautis teisės aktais, įsigaliojusiais po to, kai pareiškėjo teisė į kompensaciją jau buvo susiformavusi, t. y. negalėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 18 d. sprendimo taikyti faktams, atsiradusiems iki šios teisės normos įsigaliojimo.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes apie kompensuotinos išlaidų sumos dydį jis sužinojo iš VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. paraiškos Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 bei kitų atsakovo pareiškėjui siųstų raštų, kurie teismui nebuvo skundžiami. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, tai, kad skiriasi VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. rašto ir administracinėje byloje ginčijamų sprendimų teisinis pagrindas, bei tai, jog pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją galima konstatuoti, kad pareiškėjo 2009 m. sausio 14 d. prašymo administravimo procedūra VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. raštu nebuvo užbaigta, nes įvairiais administracijos raštais pareiškėjui buvo pateikiama informacija, kad 2010 m. birželio 29 d. sprendime nustatyta kompensacijų apskaičiavimo tvarka bus keičiama, nurodė, jog galutinis sprendimas dėl DNSB „Sportas“ kompensuotinos techninių dokumentų parengimo išlaidų sumos buvo priimtas 2012 m. rugsėjo 11 d. (Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4)). Pažymėjo, jog šis sprendimas, pasinaudojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 40-564 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų, paslaugų administravimo ir interesantų aptarnavimo reglamento 139 punkte nustatyta fakultatyvia ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, buvo apskųstas Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojui bei Vilniaus miesto savivaldybės direktoriui, o pastarojo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) per vieną mėnesį, t. y. nepraleidus nustatyto termino, apskųstas teismui.

Teismas taip pat nesutiko, kad ginčijami raštai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nurodė, kad ginčijamus sprendimus vertina kaip galutinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, kuriais pagal pasikeitusį reguliavimą pareiškėjui nustatyta kompensuotina techninių dokumentų parengimo išlaidų suma. Pažymėjo, kad, be reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, pareiškėjas teismui pareiškė ir išvestinio pobūdžio reikalavimus, t. y. įpareigoti atsakovą taikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-976 „Dėl savivaldybės paramos bendrijoms“ 1.2 papunktį. Nurodė, kad teismas, pagal byloje esančią medžiagą, negali nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę į 67 950 Lt techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimą, nes nėra duomenų, ar apskaičiuota 67 950 Lt suma neviršija nustatytos maksimaliai kompensuotinos sumos, todėl nusprendė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, atsižvelgiant į minėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo (galiojusio iki 2008 m. gruodžio 12 d.) 1.2 punkte ir 2.1 punkte nustatytas sąlygas ir tvarką, kompensuoti DNSB „Sportas“ 2009 m. sausio 14 d. prašyme nurodytas techninių dokumentų parengimo išlaidas taip, kad kompensacijos suma neviršytų 100 Lt už vieną kvadratinį metrą daugiabučio namo naudingo ploto. Pažymėjo, jog, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai esant bendrijoms teiktinos paramos asignavimų valdytoja, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareikštas tinkamam atsakovui.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi patenkino atsakovo apeliacinį skundą. Teismas pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjo 272-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Sportas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.“.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) „Dėl techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) „Dėl techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, jog ginčijami sprendimai yra informacinio pobūdžio raštai, kuriais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakartotinai informavo pareiškėją apie nustatytą techninio dokumento rengimo išlaidų kompensavimo dydį ir tvarką.

Teismas pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (nagrinėjamu atveju – Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ)) (ABTĮ 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p., Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų materialinėms teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009; ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 124–131). Jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultaciją Nr. 93, ,,Administracinių teismų praktika“, 2001).

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 30-32 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), reglamentuojantį finansinės paramos teikimą daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, dalyvaujantiems Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programoje „Atnaujinkite būstą – atnaujinkite miestą“, ir vadovavosi Aprašo 6, 7 punktais. Nustatė, kad VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53, vadovaudamasi paminėtu Aprašu, nurodė, kad pareiškėjui bus suteikta 27 069,38 Lt techninio projekto parengimo išlaidų kompensacija, kuri bus sumokėta iki 2012 m. gruodžio 31 d. Įvertinęs VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 turinį, teismas nusprendė, jog šis aktas yra Aprašo 7 punkte numatytas kompetentingos institucijos sprendimas dėl suteikiamos paramos dydžio, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą paraišką dėl Vilniaus miesto savivaldybės paramos daugiabučiam namui modernizuoti. Byloje nėra duomenų, kad šis pareiškėjo atžvilgiu priimtas administracinis aktas būtų panaikintas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4), nurodant, kad pareiškėjui skiriama 27 069,38 Lt dydžio parama, yra remiamasi būtent paminėtu VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53. Ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) cituojamas 2012 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) turinys. Teismo vertinimu, šie ginčijami raštai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes parama techninio projekto dokumentacijos parengimo išlaidoms kompensuoti buvo paskirta paminėtu kompetentingo viešojo administravimo subjekto – VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53. Šiais raštais iš esmės tik atkartojamas paminėto VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 turinys, nurodant pareiškėjui jau paskirtos paramos dydį – 27 069,38 Lt. Taigi, teismo nuomone, 2012 m. rugsėjo 11 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. raštai nėra susiję su DNSB „Sportas“ teisių įgyvendinimu paminėtos savivaldybės paramos techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimui gavimo srityje.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, ginčydamas 2012 m. rugsėjo 11 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. raštus, iš esmės siekia, kad jam būtų paskirta didesnė parama, negu ta, kuri buvo skirta VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53. Tačiau šių ginčijamų raštų panaikinimas neturėtų įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, dėl kurių gynimo pareiškėjas kreipėsi į teismą, nes tokiu atveju vis tiek liktų galioti kompetentingos institucijos, t. y. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53, kuriuo, kaip nustatyta, pareiškėjui buvo skirta nurodyto dydžio savivaldybės parama. Tai patvirtina, jog 2012 m. rugsėjo 11 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. raštai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai ginčijamus raštus vertino kaip galutinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, kuriais pareiškėjui nustatyta kompensuotina techninių dokumentų parengimo išlaidų suma.

Taigi, konstatavus, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) ir 2012 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 skirti 27 069,38 Lt paramą techninio projekto dokumentacijos parengimo išlaidoms kompensuoti nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, teismo nuomone, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą taikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-976 „Dėl savivaldybės paramos bendrijoms“ 1.2 papunktį, nustatantį 100 procentų techninio projekto dokumentacijos parengimo ir ekspertizės išlaidų kompensavimą, ir kompensuoti pareiškėjui rengiant techninio projekto dokumentaciją patirtas 67 950 Lt išlaidas.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, neatsižvelgė į nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, todėl nepagrįstai iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino ginčijamus raštus bei įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas, pirmosios instancijos teismo patenkintus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetant kaip nepagrįstus.

IV.

Pareiškėjas 2014 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1224/2014, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, kuris persiuntus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2014 m. liepos 17 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad egzistuoja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatyti proceso atnaujinimo pagrindai, nes nagrinėjant bylą apeliacine instancija buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, taip pat yra būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, todėl prašo atnaujinti procesą. Aplinkybės, kad jis turėjo teisę pasinaudoti ir pasinaudojo fakultatyvia ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, apskųsdamas VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, teismas nevertino ir dėl jos nepasisakė, tai turėjo reikšmės neteisingam teismo sprendimui priimti, netinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir proceso teisės normas, bei pareiškėjo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimui. Pabrėžia, kad VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 negali būti laikomas galutiniu individualiu teisės aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi jis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo apskųstas Vilniaus miesto savivaldybei, turinčiai teisę skundus nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, šis sprendimas turi esminių individualaus teisės akto įforminimo trūkumų, administracinių teismų praktikoje laikomų esmine aplinkybe, galinčia suvaržyti asmens teisę jį ginčyti. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) parengti kaip informacinio pobūdžio dokumentai ir kad jų įforminimas neatitinka įstatymo individualių teisės aktų įforminimui keliamų reikalavimų, nereiškia, kad šie administraciniai sprendimai nelaikytini individualiais teisės aktais, sukeliančiais jam teisines pasekmes. Be to, pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS8-649/2006 yra konstatavęs, kad kol nebuvo baigtos visos administracinės procedūros ir pareiškėjas turėjo pagrindą manyti, jog jo klausimas dar galės būti išspręstas (peržiūrėtas) neteismine tvarka, jis neprivalėjo kreiptis į teismą, ir inicijuoti ginčo sprendimą teisme tik tada, kai buvo baigtos visos administravimo procedūros. Pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo panaikino motyvuotą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepagrįstai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Egzistuoja aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė jam įstatymų nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, šios aplinkybės susiklostė nepriklausomai nuo jo valios. Be kita ko, pažymi, kad apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, sužinojo 2014 m. gegužės 14 d. susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, todėl trijų mėnesių termino nepraleido (ABTĮ 156 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į prašymą prašo atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių šią bylą nagrinėjusių teismų padarytus esminius materialinės teisės normų pažeidimus. Res judicata galią įgijusiame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi Aprašo nuostatomis, jį aiškino ir taikė tinkamai. Aprašo nuostatų taikymo nekvestionuoja ir pats pareiškėjas. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atmestinas. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas kaip aiškinimas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių ir tų konkrečių faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo kontekste. Pareiškėjas remiasi nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje faktinės aplinkybės teisinio vertinimo kontekste yra visiškai kitokios (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas iš esmės nenagrinėjamas, o tik patikrinamas šio prašymo pagrįstumas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus (II t., b. l. 56–64).

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, o pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Prašydamas atnaujinti procesą šiais ABTĮ įtvirtintais pagrindais, suinteresuotas asmuo turi pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, t. y. dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, ir būtinybės užtikrinti teismų praktikos vienodumą. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Jo subjektyvus nesutikimas su materialinės bei procesinės teisės normų taikymu ir pateiktas teisės normų bei teismų praktikos interpretavimas savaime negali būti siejama su paminėtais proceso atnaujinimo pagrindais pagal jų taikymo prasmę.

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui kompensuotinų techninių dokumentų parengimo išlaidų dydžio. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš esmės buvo sprendžiamas klausimas, kuris teisės aktas turėjo įtaką pareiškėjo materialinėms teisėms, sietinoms su paminėta kompensacija. Teismas analizavo VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 ,,Dėl savivaldybės paramos“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) „Dėl techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) „Dėl techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimo“ turinį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 nuspręsta suteikti pareiškėjui 27 069,38 Lt techninio projekto parengimo išlaidų kompensaciją, o paminėti raštai nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, iš esmės nesutinka su tokia teismo padaryta išvada. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad argumentai dėl teismo analizuojant faktines aplinkybes padarytų išvadų nepagrįstumo yra byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas, kuris yra ginčą iš esmės išsprendusio teismo, o ne prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva. Be to, įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje yra pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu (ABTĮ 57 str. 6 d.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1224/2014 pagal pareiškėjo 272-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Sportas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Atnaujinkime miestą“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasRamūnas Gadliauskas