Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančios, darbo biržoje neregistruotos, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., išaiškinęs teises, numatytas ATPK 272 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2016 m. liepos 28 d., 11 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl to jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 222 punktų reikalavimus.

D. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad atsirėmė į mašiną, tačiau nepripažino, kad ant sparno padaryti apgadinimai yra nuo jos mašinos. Mašina stovėjo tiesiai, jeigu ji apgadino sparną, tai turėjo apgadinti ir dureles. Paaiškino, kad įsėdusi į mašiną darė manevrą atgal. Darydama manevrą pajuto, kad minkštai- lengvai atsirėmė į automobilį, tai buvo švelnus atsirėmimas. Pavarė savo mašiną į priekį, išlipo iš mašinos ir nuėjo pasižiūrėti. Jokio sulankstymo nematė. Matė baltas dėmes, lyg nubyrėję dažai, baltas kaip špaklis šviestų. Kartu važiavusiai draugei pasakė, kad nieko nepadarė ir vėl nuėjo prie tos mašinos, ar nėra jos mašinos dažų ant kliudyto automobilio. Jokių pažeidimų nematė. Buvo išlipusi pasižiūrėti kartu važiavusi keleivė N., ir kadangi nieko nebuvo, tai nusprendė važiuoti, nekviesti policijos. Automobilis, kurį apžiūrėjo, buvo BMW juodos spalvos. Jokio tikslo jai bėgti nebuvo, nes mašina drausta, turi draudimą. Ji įdėmiai stovėjo ir apžiūrinėjo automobilio priekį ir dureles. Atsirėmimo vieta buvo ratas, jos automobilis gale turi kablį. Mano, kad atsirėmė su kabliu į ratą. Abejoja dėl apgadinimo, dėl jo neprisipažįsta. Prie Maxima parduotuvės stovėjo 3 žmonės, jie labai žiūrėjo, tačiau jie nieko nesakė ir priėję nebuvo.

Transporto priemonės savininkė, liudytoja apklausta A. G. parodė, kad ji su mama atvažiavo į parduotuvę ,,Maxima“, sustojo priešais AB SEB banką, Norfos aikštelėje, pirmoje eilėje. Mašinos vienas šonas buvo atviras. Išėjus iš parduotuvės prie jos atbėgo vyrukas bei pasakė, kad atsitrenkė į jos mašiną, jis matė šį įvykį. Jis parodė kur atsitrenkė, sakė kad matė, kaip jos mašina sujudėjo, kad atsitrenkė raudonos spalvos VW Caravelle. Jis parodė kad apgadintas priekinis sparnas, tarp rato ir durelių. Pasakė, kad pažeidėja išlipo, apžiūrėjo ir numojus ranka nuvažiavo. Jaučia nuoskaudą kad žmogus nieko nepaliko, numojo ranka ir nuvažiavo. Vaikinukas nesakė, kad be pažeidėjos, dar kas būtų išlipęs iš mašinos. Be šio asmens, ji taip pat bendravo ir su kitu eismo įvykį mačiusiu asmeniu, tačiau jis negalėjo laukti ir išvyko.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. Č. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiuodama atgal atsitrenkė į kito automobilio priekinį kairės pusės sparną, prie durelių. KET 222 p. numato pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai. Jeigu žmogus nenori matyti apgadinimų, tai jis jų nematys. Įvykus tokiai situacijai, galima užkišti už valytuvų raštelį su duomenimis, tai būtų vienas iš punkto reikalavimų, kad visomis įmanomomis priemonėmis reikia surasti savininką, kam padaryta žala. Jeigu ši sąlyga būtų įvykdyta, tai nebūtų ir bylos. Pati pažeidėja pripažino, kad važiavo, atsitrenkė, išlipo, pasižiūrėjo, nieko nematė ir nuvažiavo.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. B. parodė, kad jam dirbant su L. T. gautas iškvietimas, kad J. Basanavičiaus g., prie parduotuvės ,,Norfa‘‘ yra eismo įvykis- apgadintas automobilis. Atvykus į eismo įvykį, rado apgadintą 5 klasės BMW. Nukentėjusioji jam paaiškino, kad pastatė savo automobilį aikštelėje, o atėjusi jį rado apgadintą. Buvo apgadintas priekinis, kairės pusės sparnas, jis įstumtas, įlenktas. Nukentėjusioji jam sakiusi, kad įvykį matė 3- 4 žmonės. Antroji transporto priemonė , kaip paaiškino nukentėjusioji, buvo mikroautobusas. Po tokio kontakto kitas automobilis galėjo būti ir neapgadintas, smūgis buvo be braukimo. Nukentėjusioji jam sakė, kad vairuotoja buvo išlipusi ir apžiūrėjo mašinas, numojo ranka ir nuvažiavo, liudytojai dar kažką bandė sakyti. Buvo kontaktas, jį D. V. pajuto, apžiūrėjo automobilį. Apgadinimas buvo padarytas šviežiai, nes buvo nubrauktos dulkės. Įlenkimas akivaizdžiai matėsi, normaliam žmogui tai turėjo būti matoma.

Liudytoja N. T. parodė, kad D. V. pajautė, kad atsirėmė į kitą automobilį prie SEB banko. Atsiremta buvo galu, tačiau ji pati smūgio nepajautė. Gale stovėjo BMW automobilis. D. atsirėmusi sustojo, išlipo iš automobilio ir nuėjo apsižiūrėti. Ji liko sėdėti automobilyje, prasidarius keleivio pusės duris žiūrėjo, iš automobilio nelipo. D. apžiūrėjo automobilį, lyg kliudytai mašinai niekas nepadaryta ir nuvažiavo. D. buvo išlipusi vieną kartą. Apgadinta mašina buvo šlapia.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 straipsniai).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tai yra nori taip elgtis.

D. V. nu pat tyrimo pradžios aiškino, jog atsirėmimą į kitą transporto priemonę juto, dėl to buvo sustojusi ir išlipusi iš savo automobilio, tačiau kliudytą automobilį apžiūrėjusi ir jokių jo apgadinimų nepastebėjusi nuvažiavo (b. l. 3). Analogiškas aplinkybes apie šio įvykio eigą D. V. nurodė ir teismo posėdžio metu, kurio metu papildomai nurodė, kad švelniai atsirėmusi į automobilį išlipo iš mašinos ir nuėjo jo pasižiūrėti; matė baltas dėmes, lyg nubyrėję dažai, baltas kaip špaklis šviestų; kliudyto automobilio sugadinimų nepamačius ji nusprendė išvažiuoti, nekviesti policijos. Kad D. V. buvo išlipusi iš savo vairuotos transporto priemonės, patvirtino ir kartu važiavusi, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. T.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažįsta, kad kliudytas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas būtent kontakto su D. V. vairuoto automobilio metu. Tačiau šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai: tarnybinės ataskaitos (b. l. 2, 4), iš kurių matyti, kad kliudytas automobilis buvo apgadintas, eismo įvykio vietos schema, kuriame fiksuotas eismo įvykis ir užfiksuotas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo sparno apgadinimas (b. l. 5- 6), A. G. rašytinis paaiškinimas (b. l. 7), fotonuotraukos (b. l. 10- 11), taip pat liudytoja apklaustos transporto priemonės savininkės A. G. parodymai, kuri patvirtino, kad anksčiau šio pažeidimo ant jos automobilio nebuvo. Tai, kad automobilis BMW buvo apgadintas šio eismo įvykio metu, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas V. B. parodęs, kad tai sprendžia iš ant apgadinimo vietoje nubrauktų dulkių. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais šių asmenų parodymais, kurie sutampa esminėse bylos aplinkybėse, tarpusavyje neprieštarauja, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

D. V. apklausiama teismo posėdžio metu patvirtino, kad eismo įvykio metu prie parduotuvės Maxima stovėjo bent trys asmenys, kurie tai labai stebėjo. Ir nors galimai jie po eismo įvykio prie D. V. nebuvo priėję, tačiau vien toks jų elgesys turėjo būti pakankamas kliudžius kitą automobilį nesišalinti iš eismo vietos. Be to A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jai eismo įvykį tiesiogiai matęs asmuo pasakė, kad ji išlipo, apžiūrėjo, numojo ranka ir nuvažiavo. Tai patvirtino ir policijos pareigūnas V. B., kuris parodė, kad automobilio BMW savininkė forminant įvykį jam sakiusi, kad liudytojai, matę šį įvykį, bandė kažką sakyti, tačiau pažeidėja tik numojo ranka. Taigi D. V. išlipusi ir apžiūrėjusi kliudytą automobilį, matė, kad jos veiksmai yra stebimi, tačiau įsėdusi į savo automobilį nuvažiavo. Tai kad D. V. nepastebėjo kliudyto automobilio apgadinimų, nėra pagrįsta, nes D. V. pripažino, kad išlipo iš automobilio suvokdama, jog juto kontaktą su kitu automobiliu, t. y. galimai sukėlė eismo įvykį, be to ji patvirtino mačiusi ir baltas dėmes, lyg nubyrėjusius dažus, baltą špaklį. Automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus, nes kaip paaiškino teismo posėdžio metu apklausta transporto priemonės savininkė, eismo įvykį tiesiogiai matęs vaikinas jai nurodė, kad kliudyta mašina net sujudėjo. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu D. V. turėjo pareigą likti eismo įvykio vietoje iki sulauks kliudyto automobilio vairuotojo arba pranešti apie įvykį policijos pareigūnams, tačiau pamačiusi, kad jos automobilis nėra apgadintas, nusprendė, jog gali pasišalinti iš įvykio vietos, tokiu būdu galimai siekdama išvengti administracinės atsakomybės.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, to neneigia ir D. V., kad ji kitą automobilį kliudė savo automobilio galine dalimi, t. y. bamperiu, kuris turi deformacinę zoną ir po nedidelio kontakto grįžta į savo pradinę vietą, gi kliudyto automobilio sparnas tokiais deformaciniais požymiais nepasižymi. Šios automobilio detalių (medžiagų) savybės paaiškina, kodėl D. V. vairuoto automobilio buferis galėjo būti likti neapgadintas, tačiau automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis sparnas, liko įspaustas. Teismo vertinimu, šį minimą automobilio apgadinimą neabejotinai turėjo pastebėti ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V.- pažeidimas buvo padarytas dienos metu ir kaip patvirtino policijos pareigūnas V. B. normaliam žmogui turėjo būti matomas.

Byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad D. V. sukėlusi eismo įvykį suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodama, veikdama tiesiogine tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijusi, siekdama, jog eismo įvykio aplinkybės nebūtų atskleistos, taip išvengiant ir administracinės atsakomybės. Jos padaryti KET pažeidimai atitinka ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sudėtį, todėl ji baustina.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Ji eismo įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, baigiamosiose kalbose atsiprašė nukentėjusiosios. Jos sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, kitam asmeniui priklausantis turtas apgadintas tik nežymiai- apgadinta tik viena automobilio detalė ir nukentėjusiajai padaryta turtinė žala siekia 203,84 ct (taip teismo posėdžio metu paaiškino apgadinto automobilio savininkė). Pažeidimas padarytas važiuojant atbuline eiga, t. y. esant ribotam matomumui, kliudytas kito stovinčio automobilio priekinis kairys sparnas. D. V. turi teisę vairuoti nuo 1995 m., per tą laiką administracine tvarka už KET pažeidimus bausta tris kartus, iš jų du kartus už greičio viršijimą iki 20 km/h. Taigi jos praeityje padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs (bausta baudomis iki 100 Lt, baudos sumokėtos); 2011 m. jai buvo surašytas administracinis nurodymas už greičio viršijimą. Todėl laikyti D. V. itin piktybiška, sistemingai nesilaikančia Kelių eismo taisyklių nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra gan preciziškai Kelių eismo taisyklių besilaikantis vairuotojas, o jos padarytas pažeidimas daugiau atsitiktinio pobūdžio- prieš tai ji už panašius pažeidimus nebuvo bausta. Pažeidėjos civilinė atsakomybė buvo apdrausta, taigi pažeidėja iš įvykio vietos pasišalino ne piktybiškai, vengdama pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, o neteisingai supratusi ir įvertinusi savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą.

Taigi atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, D. V. asmenybę, taip pat jos turinę padėtį (ji nedirba) bei elgesį po pažeidimų padarymo, teismas sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą D. V. dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Už šį pažeidimą 300 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, atsižvelgiant į kompleksą aukščiau išdėstytų aplinkybių, yra pakankama tam, kad darytų D. V. poveikį, kuri sulaikytų ją nuo pakartotinių pažeidimų darymo. Per griežtas nubaudimas iškreiptų ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.

Asmeniui padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir ATPK 24, 30¹, 30², 27, 224, 286, 287 str. 1 d., 288, 302², 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas

nutaria:

D. V. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- pagal ATPK 127 str. 2 d. – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d.,– 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir D. V. paskirti subendrintą galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK kodą: 16060337777.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (pagal savo gyvenamą vietą) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.