Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (A. R.), gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba „(duomenys neskelbtini)“ įrenginių prižiūrėtoju naftos platformose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis A. R. 2019-10-26, apie 6.17 val., viešoje vietoje, prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be dingsties, dėl chuliganiškų paskatų užpuolė L. K., A. Š. ir M. Š.. A. R. koja spyrė prie naktinio baro ant laiptų sėdinčiam M. Š. į galvą, dėl to pastarasis nukrito nuo laiptų ir suklupo ant grindinio, suklupusiam M. Š. ranka sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ranka pastūmė šalia stovėjusią L. K., dėl to pastaroji nukrito ant cementinio grindinio ir patyrė dešinės išorinės kulkšnies lūžimą bei blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimą, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ranka sugriebė A. Š. už kaklo, po to rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir vieną kartą dešinės kojos keliu sudavė A. Š. į kairįjį šoną. Dėl šių A. R. veiksmų buvo šokiruoti aplinkiniai, iškviesti medikai bei policijos pareigūnai. Tokiu būdu A. R. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir dėl chuliganiškų paskatų padarė L. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. R. 2019-10-26, apie 6.29 val., viešoje vietoje, prie „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini) g. 28, Klaipėdoje, supykęs, kad sutuoktinė A. R. išėjo iš namų ir girtavo bare, ją užpuolė ir rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvą bei krūtinę ir padarė krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su 9-to šonkaulio lūžimu, pilvo dešinės pusės sumušimą su poodine kraujosruva, kepenų dešiniosios skilties plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. R. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei A. R..

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi. Dieną prieš suplanavo su vaikais eiti į baseiną. Buvo nuėję į barą. Bare išgėrė nedaug. Grįžo namo tarp 23 ir 24 val. Pinigus pasiliko kišenėje, kad kitą dieną su taksi galėtų nuvažiuoti į baseiną. Jo žmona anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio. Būdavo, kad išeidavo iš namų. Atsikėlęs 6 ryto nerado žmonos. Kadangi butas per du aukštus, pagalvojo, kad žmona miega apačioje. Žmonos nerado namuose. Jam buvo nesuprantama, jei jie su vaikais sutarė kitą dieną eiti į baseiną, tai kaip galima kažkur dingti iš namų. Pabandė paskambinti. Prisiskambinti negalėjo. Nusprendė nueiti į barą, jei žmona ten, tai parvesti ją namo, kad dar būtų laiko jai pamiegoti, nes buvo susitarę su vaikais eiti į baseiną. Jam tai buvo labai svarbu, nes vaikai labai džiaugėsi, kad eis į baseiną, kartu su šeima praleis išeigines. Ėjo į tą barą galvodamas, kodėl žmona taip padarė. Atrodo, visko namuose užtenka, visuomet jis dirbo. Kai priėjo arčiau prie to baro, pamatė, kad žmoną apkabino kažkoks vyras, ranką buvo pakišęs žmonai po striuke. Prieš tai gyvenime buvo labai daug kalbų, kad žmona kažką turi. Jis su žmona apie tai bandė kalbėti. Klausė gal jos netenkina, nors ją myli, skiria dėmesio, kiek gali, nes dirba užsienyje. Žmona sakydavo, kad nieko neturi. Kai priėjo prie naktinio baro, pagalvojo, kad tai buvo tiesa, kad A. jam melavo, o visi kiti sakė tiesą. Jam kilo pojūtis, kad reikia ginti savo šeimą. Kažkaip užtemo protas, todėl ir sudavė smūgius vyrams, su jais stumdėsi. L. K. pastūmė, nes pamanė, kad jį iš nugaros kažkas puola. Anksčiau jos nepažinojo. Nesuvokė, kad stumia merginą. Kai tos muštynės baigėsi, jis pradėjo aiškinti nukentėjusiesiems, kad čia yra jo žmona. Paskui nieko neprisimena, netgi negali pasakyti, kas įvyko. Gali pasakyti, kad atėmė iš A. rankinę, nes norėjo, kad ji liktų su tais draugais. Pripažįsta, kad žmonai sudavė ranka, spyrė koja, nes buvo labai susijaudinęs, nes matė, kad žmoną buvo apkabinęs kitas vyras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad tą vakarą su šeima nusprendė nueiti į „Čili“ piceriją pavalgyti picų. Pavalgė, išgėrė po bokalą alaus, grįžo namo. Anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio, norėjosi išgerti dar ir dar. Namuose alkoholio nebuvo, todėl nusprendė nueiti į naktinį barą nusipirkti alkoholio. Kai atvažiavo į tą barą su taksi, ten pamatė savo draugę. Prisėdo prie to stalelio, gėrė alų. Kai išėjo parūkyti į lauką, pribėgo vyras. Vyras matė, kad ji sėdi šalia kito vaikino. Gal dėl to, kad vyras anksčiau girdėjo, kad ji turi kažkokį kitą vaikiną, vyras turbūt pagalvojo, kad tai yra tas jos vaikinas. Tai vyrą sunervino, gal dėl to jis pradėjo taip elgtis, užpuolė, daužė tą vyrą ir kitus pradėjo mušti. Turbūt pradėjęs muštis jis tampa agresyvus. Pati kalta, pati jį privedė prie to, kad jis taip pasielgtų. Vyras yra geras, dirbo, myli šeimą, myli vaikus. Ji dėl alkoholio visą laiką jam pridarydavo rūpesčių. Pati jį suerzino, jis pamatė ją su vyru. Kažkada vyras girdėjo, kad ji turi kažkokį kitą vyrą, bet jie susitaikė, nesipyko su vyru apie 2 metus. Ir vėl viskas atsitiko dėl alkoholio. Matė, kad pribėgęs jos vyras užpuolė kitus vyrus, pradėjo juos daužyti. Matė, kad jos vyras pastūmė L. K.. Mano, kad netyčia pastūmė, nes nenorėjo pastumti, taip gal išėjo dėl agresijos. Vyrui jokių pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia. Iš pradžių, ikiteisminio tyrimo pradžioje, nenorėjo pakenkti savo vyrui, todėl sukūrė kitokią istoriją, gynė savo vyrą. Vyras myli vaikus, myli šeimą, išlaiko šeimą, dengia kreditą už butą. Anksčiau yra buvę konfliktų šeimoje, bet nebuvo smurtaujama. Buvo susistumdymas. Vaikai matydavo konfliktus. Vienu laikotarpiu buvo šeimoje krizė, ji vartojo alkoholį. Ji geria, o vyras susinervina. Ji išgėrusi moka greit išprovokuoti konfliktą. Vyras gal ją ir pastumdavo, o ji išgėrusi, apimta emocijų kviesdavo policiją į namus.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad spalio 26 d. labai daug vartojo alkoholio bare. Išėjus parūkyti, pribėgo žmogus ir prasidėjo muštynės. Atsimena, kad pastumta nukrito, paskui pateko į ligoninę. Kaltinamasis parašė laišką, atsiprašė jos. Ji neturi pretenzijų, ieškinio nereiškia, nes jai padaryta žala atlyginta. Su kaltinamuoju susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Liudytojas R. V. parodė, kad dirba naktinėje parduotuvėje-bare (duomenys neskelbtini). Spalio 26 d. buvo neįprasta darbo diena, nes 3 kartus tą vakarą buvo kviečiami apsaugos ekipažai. Vienu momentu jis buvo pravėręs baro duris ir matė, kad vyksta muštynės. Matė, kad kaltinamąjį bandė atitraukti nuo kito vaikino, bet kaltinamasis apimtas emocijų labai agresyviai buvo užsipuolęs gulintį vaikiną. L. įėjo į patalpą šlubčiodama. Vaikinas iškvietė greitąją pagalbą. Po kurio laiko sužinojo, kad L. lūžo koja. Kelis kartus peržiūrėjo vaizdo įrašą. Vaizdo įraše matyti, kad kaltinamasis stumia L.. Pastumta L. nuvirto. Kaltinamasis matytas. Kaltinamąjį galėjo matyti tik bare, kuriame dirba.

Liudytoja L. N. parodė, kad nukentėjusiąją A. pažįsta nuo vaikystės. Spalio 26 d. su A. susitiko bare, ji jau ten buvo, kai atėjo A.. Neatsimena, kokiu laiku A. atėjo. Kartu gal apie porą valandų pabendravo. Nematė, kaip viskas prasidėjo, kaip atbėgo A.. Nematė, kas atsitiko prie baro (duomenys neskelbtini) g. Muštynių nematė. A. šeima tvarkinga, viskas jai su vyru yra gerai. Vyras dirbantis, vaikai išauklėti, gerai mokosi, nėra mačiusi jokių jų konfliktų.

Liudytojas A. Š. parodė, kad pernai spalio 26 d. prie baro (duomenys neskelbtini) mergina sėdėjo ant laiptų, susiėmusi už kojos. Priėjęs paklausė, kaip jaučiasi, ji pasakė, kad skauda. Paklausė, ar gali atsistoti, vaikščioti. Bandymas nepavyko, pasakė, kad reikia greitąją kviesti, ir iškvietė greitąją pagalbą. Kai atvažiavo greitoji, ta mergina paprašė, kad važiuotų kartu ir pabūtų su ja. Kartu ir nuvažiavo. Nematė, kas merginą sužalojo. Neatsimena, kad jis būtų užpultas ir sužalotas, kad jam būtų suduota į galvą, į šoną. Jokių pasekmių jam nėra. Pretenzijų neturi. Tą vakarą pradėjo gerti alkoholį nuo 20 val. vakaro. Buvo labai girtas, todėl nieko neprisimena.

Liudytojas M. Š. parodė, kad pernai spalio 26 d. prie baro (duomenys neskelbtini) pajuto smūgius į galvą. Tuo metu rūkė. Kas mušė ir kur – nežino, nes buvo gerai apgirtęs. Neturi jokių pretenzijų tam žmogui, kuris prieš jį smurtavo. Jokių pasekmių nėra, mėlynių nėra. Žmonės kartais klysta. Su šviesiaplauke nukentėjusiąja nėra niekada bendravęs, prie jų staliuko ji nebuvo.

Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusiąsias abi pažįsta iš matymo. Matydavo jas naktinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir šiaip gatvėje. Kas įvyko spalio 26 d., neprisimena, nes buvo labai daug išgėrusi. Tik prisimena tai, kad L. sėdėjo ant laiptų ir verkė, kad koją skauda. Dar greitoji atvažiavo.

Liudytojas A. K. parodė, kad tą dieną nutarė pėsčias nueiti iki Lėbartų kapinių. Prie (duomenys neskelbtini) g. ant šaligatvio pamatė gulintį dirželį. Matė, kad ištampytas karabinas, pagalvojo, kad vėl kažką apiplėšė. Apsidairęs pamatė gulintį juodą daiktą po eglute. Nuėjęs pakėlė rankinę, visos kišenės buvo išverstos, bet buvo sunkoka. Giliau įkišo ranką ir rado piniginę, kuri buvo sunki. Nuėjo į kavinukę, pasakė, kad rado rankinę. Kavinėje moteris apžiūrėjo piniginę, ten rado kažkiek pinigų. Ieškojo kokių nors kontaktų, kad galima būtų paskambinti, kad pasiimtų. Dar kartą patikrinęs rankinę, rado adresą, pagal jį būtų reikėję grįžti atgal, bet jis jau buvo susiplanavęs eiti į kapines. Adreso neprisimena. Paskambino 112 ir pranešė, kad rado rankinę ir palieka kavinėje.

Liudytoja M. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. A. ir A. susituokė prieš 15 metų , bet tie 15 metų ne taip paprastai praėjo. Pirmus 5 metus viskas buvo gerai. Kiek suprato, jai neparodydavo konfliktų. Bet garantuoja, kad jie myli vienas kitą. Namuose yra tvarka, gėlės visada ant stalo, ir šventės būdavo jų šeimų, jie visada ateidavo. Ji yra vienintelė mama, vienintelė senelė. Anūkei jau 15 metų, o anūkui 11 metų. Galima sakyti, kad ji padeda ir finansiškai. Kiek įmanoma, jiems padeda. A. ieškojo darbo užsienyje, nors ji tam prieštaravo, bet išlaikyti tokį butą, kurį jie išsirinko, Lietuvoje dirbant neįmanoma. Kai A. išvažiuodavo į darbą, A. išeidavo iš namų. Ji keletą kartų buvo tokio įvykio liudininkė. Ieškojo A. ir tada, kai A. buvo čia, ir kai jis jūroje būdavo. Ji pasilikdavo su vaikais ir laukdavo mamos. Sūnus paskambindavo ir paprašydavo nueiti pas vaikus, nes negali priskambinti. Nepaisant to, jie myli vienas kitą. A. jai sakydavo, kad A. taip elgiasi gal dėl to, kad nebuvo mamos, nebuvo šeimos, buvo sunkus gyvenimas. Labai prašo palikti jų šeimą kartu, neatimti vaikų iš tėvo. A. ir A. lankėsi ir vaiko teisių apsaugos tarnyboje, su vaikais vaikščiojo pas psichologus, jie stengėsi. Jau visas procesas buvo užbaigtas, krizių centro darbuotoja sakė, kad viskas puiku. Jie stengėsi pagerinti tarpusavio santykius. Ligonių kasai atlygino žalą. Dabar tenka jai ir už komunalines paslaugas už juos mokėti, stengiasi iš visų jėgų, kad nebūtų skolos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2070/2019(03) nustatyta, kad A. R. buvo padarytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su 9-o šonkaulio lūžimu, pilvo dešinės pusės sumušimas su poodine kraujosruva, kepenų dešiniosios skilties plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Dėl uždaros pilvo traumos su kepenų plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę A. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 86–87).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2329/2019(03) nustatyta, kad L. K. buvo nustatytas dešinės išorinės kulkšnies lūžimas bei blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimas. Dėl dešinės kojos blauzdos kaulų distalinės dalies lūžimų L. K. padarytas nesunkus sveikatos surikdymas (t. 3, b. l. 94–95).

Remiantis 2019-11-22 Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros metu apžiūrėtas liudytojo A. Š. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas ir jame esanti SMS žinutė (rašyta L. K.) (t. 3, b.l. 10–15).

Remiantis 2019-12-10 Objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pokalbio tarp Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų garso įrašas. Pokalbio metu Bendrojo pagalbos centro darbuotoja informavo medikus apie merginą, kuriai prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo sužalota koja, ir apie prie (duomenys neskelbtini) namo ant važiuojamosios kelio dalies gulinčią moterį (t. 3, b. l. 4–5).

Remiantis 2019-12-03 Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Įraše užfiksuota, kad apsaugos komandos darbuotojas informuoja Bendrąjį pagalbos centrą apie prie (duomenys neskelbtini) namo ant kelio gulinčią moterį (t. 3, b. l. 1–2).

Remiantis 2019-11-18 Apžiūros protokolu ir teisiamajame posėdyje peržiūrėtu vaizdo įrašu nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota baro, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, aplinka. Vaizdo įraše matyti, kaip 2019-10-26 6 val. 16 min. prie baro atbėgęs A. R. iš karto kaire koja spiria šalia A. R. sėdinčiam M. Š. į galvą. A. R. M. Š. dešinės rankos kumščiu suduoda į viršugalvį, smogia į veidą. Tuo metu L. K. ir A. Š. bando kaltinamąjį atitraukti nuo M. Š.. A. Š. suėmęs kaltinamąjį per liemenį atitraukia nuo mušamo M. Š.. Tada A. R. atsisuka į L. K. veidu ir ją abiem rankomis stipriai pastumia. L. K. parvirsta ant grindinio. Toliau A. R. atsisuka į A. Š., griebia už pečių ir kaklo, stumia į baro lango pusę. A. R. dešinės rankos kumščiu plačiai užsimojęs suduoda į galvos kairę pusę. A. Š., pasilenkusiam į priekį, kaltinamasis dešinės kojos keliu trenkia į galvą, atsitraukęs iš karto dešinės kojos keliu suduoda A. Š. į šoną ties šonkauliais. Po to A. R. eina link ant laiptų sukniubusio M. Š., rankomis suima kaklą arba veidą, M. Š. per kaklą apsikabina kaltinamąjį, abu krenta ant laiptų. M. Š. trenkiasi nugaros plokštuma, o kaltinamasis nukrenta ant M. Š.. Toliau abu apsiverčia ir M. Š. du kartus suduoda kumščiu A. R. į veidą. A. R. ir R. P. bando išskirti susikabinusius A. R. ir M. Š.. Taip pat matyti, kad L. K. sunkiai bando atsistoti, suklumpa. Atsistojusi raišuodama dešine koja juda link baro laiptų. Matyti, kad baro durys praviros, pro jas žiūri baro darbuotojas. Į konfliktuojančiųjų būrį iš baro atėjo L. N.. Toliau įraše 6val. 21 min. matyti, kaip A. R. ir L. N. nueina link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Link jų nubėga A. R.. Iš paskos eina R. P.. Kaltinamasis pribėgęs prie merginų bando atimti iš A. R. rankinę. Išplėšęs rankinę kaltinamasis nubėga link pėsčiųjų perėjos, link ten, iš kur prieš tai atbėgo. 6 val. 30 min. A. R. eina per gatvę link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo į Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos kiemą (t. 3, b. l. 17–43).

Remiantis 2019-11-18 Apžiūros protokolu ir teisiamajame posėdyje peržiūrėtu vaizdo įrašu nustatyta, kad laikas vaizdo įrašuose atsilieka 57 min. 5 sek. Vaizdo įraše, kurį užfiksavo vaizdo kameros, esančios prie „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), matyti, kaip tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų esančiu pėsčiųjų taku link (duomenys neskelbtini) g. greitai prabėga asmuo. Nubėga link (duomenys neskelbtini) pastato. Vėliau įraše matyti einantis A. R., rankose turi rankinę. Rankinę meta ant žemės, rankinė nukrenta į krūmus. Vėliau matyti, kaip meta ant žemės mobiliojo ryšio telefoną. Matyti, kad kaltinamasis stoviniuoja ties medžiu, gyvatvore. Matyti ateinančio žmogaus siluetas. Matyti, kaip A. R. bėga link ateinančios A. R.. A. R. stabteli, A. R. smūgiuoja plačiu mostu dešine ranka į galvą. Kaltinamasis rankos smūgiu ir kojos smūgiu pargriauna nukentėjusiąją ant žemės. A. R. plačiu kojos mostu du kartus spiria nukentėjusiajai į pilvą. Po to keliu prispaudžia A. R.. Įspyręs dar kartą nukentėjusiajai, A. R. neatsisukdamas taku nueina link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) pastato (t. 3, b. l. 55–72).

Remiantis 2019-12-13 Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip A. R. policijos pareigūnai grąžina A. R. rankinę (t. 3, b. l. 74–77).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamojoje byloje ištirtais ir anksčiau nuosprendyje aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis A. R. tyčia ranka pastūmė šalia stovėjusią L. K.. Dėl to nukentėjusioji nukrito ant cementinio grindinio ir patyrė dešinės išorinės kulkšnies lūžimą bei blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimą. Kaltinamojo A. R. parodymus, kad jis nematė, ką stumia, manė, kad jį puola iš nugaros ir jis gynėsi nuo užpuolimo, paneigia užfiksuotas padarytos nusikalstamos veikos vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kad kaltinamasis A. R. atsisukęs veidu į nukentėjusiąją stipriai abiem rankomis ją pastumia. Nukentėjusioji parvirsta ir kurį laiką negali atsistoti. O vėliau atsistojusi šlubčioja ir negali priminti dešinės kojos. Įrodyta, kad kaltinamasis A. R. pastumdamas nukentėjusiąją L. K. suvokė, kad gali ją sužaloti. Smurtaudamas prieš nukentėjusiąją buvo abejingas padariniams ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau nukentėjusios L. K. nepažinojo. Įrodyta, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus įvykdė prie (duomenys neskelbtini) pastato. Viešoje vietoje atbėgęs A. R. pradėjo smurtauti prieš lauke buvusius asmenis be jokios dingsties, matant kitiems asmenims, rūkantiems lauke prie baro. Smurtavo intensyviai prieš vyrus ir moteris, kol buvo nuramintas. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, greitoji medicininė pagalba. Šiais įžūliais veiksmais kaltinamasis A. R. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo A. R. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – viešosios tvarkos pažeidimas.

Baudžiamojoje byloje ištirtais ir anksčiau nuosprendyje aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad būtent dėl kaltinamojo A. R. koja tyčia suduotų smūgių nukentėjusioji A. R. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis pripažįsta smurtavęs prieš savo žmoną. Kaltinamasis A. R. koja spirdamas du kartus nukentėjusiajai į pilvą, kur yra išsidėstę gyvybiškai svarbūs organai, suvokė, kad sužalos nukentėjusiąją. Kaltinamasis iš anksto nebuvo numatęs, kokius nori padaryti kūno sužalojimus nukentėjusiajai. Jį tenkino bet kokios nukentėjusios kūno sužalojimo pasekmės. Kaltinamasis A. R. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji A. R. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl kaltinamojo A. R. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas šeimos nariui – sutuoktinei.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tuo, kad sužalodamas sutuoktinę padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, – viešosios tvarkos pažeidimą, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Šios aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos ir kaltinamasis išteisintinas. Kaltinamasis nukentėjusiąją A. R. sužalojo iš asmeninių paskatų, dėl to, kad pastaroji nenakvojo namuose ir buvo išėjusi į naktinį barą, kad ją buvo apkabinęs svetimas vyras. Nors kaltinamasis nukentėjusiąją sužalojo viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) g., bet iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis laukdamas nukentėjusios slapstėsi prie gyvatvorės, stovėjo prie medžio, savo veiksmais siekė likti nepastebėtas aplinkinių, kartu akylai sekė nukentėjusios judėjimą link namų. Kaltinamajam smurtaujant prieš nukentėjusiąją A. R., vaizdo įraše nematyti, kad aplinkui būtų koks nors žmogus, kuris būtų matęs šiuos nusikalstamus veiksmus. Neįrodyta, kad kaltinamasis turėjo tyčią savo veiksmais pažeisti viešąją tvarką, savo elgesiu demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiosios elgesys.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pateikė prašymą kaltinamajam A. R. baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė. Kaltinamasis A. R. laišku nukentėjusios atsiprašė, padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino. Nukentėjusioji L. K. kaltinamajam atleido ir pretenzijų neturi. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamojoje byloje yra įrodymai, kad kaltinamasis linkęs smurtauti artimoje aplinkoje. Kaltinamasis buvo 3 kartus sulaikytas 48 valandoms po smurto artimoje aplinkoje. Kaltinamasis prie baro sužalojęs nukentėjusiąją L. K. ir kitus asmenis, nenusiramino, o praėjus tam tikram laikotarpiui, patykojo nukentėjusios skverelyje, grįžtančios namo, A. R. ir ją sunkiai sužalojo. Teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad nėra teisinio pagrindo kaltinamąjį A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tyčią, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis A. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą, todėl jam skirtina sankcijoje už labai sunkų nusikaltimą numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuota laisvės atėmimo bausmė. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. R. dirba, nusikalstamų veikų padarymo metu vienintelis išlaikė šeimą, administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, yra nustatytos kelios lengvinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nukentėjusioji nepareiškė nustatyta tvarka ieškinio dėl padarytos turtinės žalos, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiomis, todėl kaltinamajam A. R. terminuotos laisvės atėmimo bausmės laikas skirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artimas sankcijos minimumui. Kaltinamajam paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį subendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ši subendrinta bausmė apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintina su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Prašė priteisti iš A. R. už A. R. ir L. K. gydymą 1 213,39 eurų. Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad 2019-12-18 Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padaryta žala atlyginta. Klaipėdos teritorinė ligonių kasos ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302– 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems (3) metams.

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti A. R. laisvės atėmimą trejiems (3) metams.

A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. vasario 7 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. vasario 7 d.

Kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą suėmimą – kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, palikti nepakeistą.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atmesti.

2019 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Arūno Saunoriaus nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje LT (duomenys neskelbtini), leidžiant A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per mėnesį disponuoti 555 Eur suma, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, DVD-R laikmenas su vaizdo kamerų įrašais, DVD-R laikmeną su policijos pareigūnų vaizdo įrašais, BD-R laikmenas su vaizdo kamerų įrašais, DVD-R laikmenas su telefoninių pokalbių išklotinėmis, BD-R laikmeną su vaizdo kamerų įrašais, CD laikmeną su kamerų vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.