Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

Ieškovė S. B. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai pagal 2017 m. sausio 5 d. skolos raštą 2665,56 Eur skolos ir 459,09 Eur palūkanų, iš viso 3124,65 Eur. ( e. b. 1 t., l. 1-3).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies

III. Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl paskolos teisinių santykių tarp šalių ieškovės S. B. ir atsakovės D. M.: ieškovė įrodinėja, kad atsakovė jai skolinga pagal 2017 m. sausio 5 d. skolos raštą 2665,56 Eur skolos ir 459,09 Eur palūkanų, iš viso 3124,65 Eur; o atsakovė įrodinėjo, kad dėl negražintos skolos dalies ji susitarusi su ieškove, kad ji ją užskaitys už jos teiktas paslaugas ieškovei, t. y. ieškovei nebeskolinga.

IV. Dėl ieškinio pagrįstumo

Šalys pripažįsta, kad tarp jų buvo paskolos teisiniai santykiai nuo 2016 metų pradžios, ieškovė skolino pinigus atsakovei, o atsakovė skolinosi iš ieškovės. Paskolos teisinių santykių metu galiojusioje CK 6.870 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pareigą įrodyti, kad perdavė pinigus, turi ieškovė (paskolos davėjas). CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eurų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje; šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Taip pat paskolos gavėjas turi pareigą įrodyti, kad jis paskolą gražino.

Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos teisingam svarbūs klausimai. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Ieškovės pateiktu skolos rašto originalu nustatyta, kad jis surašytas ranka ant balto lapo, kitoje jo pusėje yra atsakovės asmens paso, galiojusio tuo metu ir galiojančio dabar, kopija. Ieškovė teigė, kad ji surašiusi skolos raštą, o atsakovė jame pasirašiusi (e. b. 4). Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad skolos raštelis tikrai buvo surašytas, šalia jame parašytų pinigų sumų yra jos parašai. Atsižvelgiant į paminėta, šis lapelis pripažintinas skolos rašteliu CK 6.870 straipsnio 1 dalies prasme.

Teisminio nagrinėjimo metu aiškinantis šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygas (kaip bus nurodyta vėliau) kilo tam tikri neaiškumai. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. 3 dalyje nustatyta, kad jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. 5 dalyje nustatyta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Atsakovės prašymu teismas posėdyje apklausė liudytojus - J. M., kuri yra atsakovės vaikaitė, ir jos sūnų A. M.. Liudytoja J. M. teismo posėdyje patvirtino, kad pažinojusi ieškovę, nes iš jos nuomavo kambarį, patvirtino, kad jos močiutė tikrai prižiūrėdavo ieškovės sūnų, ji pati ieškovės motinos nemačiusi, tačiau jai močiutė pasakojo, kad prižiūrėjo ir jos motiną, ieškovė ir atsakovė viena kitai draugiškai padėdavo, taip ir atsiskaitydavę, žinanti, kad atsakovė yra skolinusi iš ieškovės pinigų, kiek nesakė, apie skolų gražinimą nepasakojo, tačiau iš jos žinanti, kad tarp jų buvo susitarimas, kad už skolą atsakovė prižiūrės ieškovės mamą, sūnų. Liudytojas A. M., kuris yra atsakovės sūnus, teismo posėdyje teigė, kad ieškovą matęs 1-2 kartus, žinantis, kad atsakovė buvo pasiskolinusi pas ieškovę pinigų, buvo kalba, kad atsakovė atidirbs už skolą, prižiūrėdama ieškovės vaiką ir mamą, atsakovė prižiūrėjo ieškovės sūnų, o ieškovės mamą matęs pas ieškovę vieną kartą, jam atsakovė teigė, kad prižiūrėjo ir jos mamą. Liudytojas pripažino, kad po brolio mirties 2016 m. spalio mėn. pradėjęs reabilitaciją Lietuvoje, reikėjo mokėti kas mėnesį nuo 150 Eur iki 200 Eur; po metų reabilitacijos grįžęs į Angliją, už reabilitaciją mokėdavo atsakovė, grįžęs jai pinigus atidavęs.

Teismas įvertinęs atsakovės paaiškinimus, kad ji susitarusi su ieškove, jog likusi skolos dalis bus įskaityta kaip skolos gražinimas daro išvadą, kad atsakovė turėdama pareigą tą įrodyti to nepadarė. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad skolos sutartis buvo įforminta raštiškai, todėl ir susitarimas prie paskolos sutarties turėjo būti įformintas raštiškai, tačiau to nebuvo. Nors skolos raštelyje nurodyti keturi atvejai, kai bendroje sumoje atsakovė gražino 1000 svarų, tačiau paskutinis gražinimas buvo 2020 m. lapkričio 5 d., kai atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ji į Lietuvą grįžusi 2020 m. balandžio mėn., po to į Angliją nebuvo išvykusi, o ieškovės vaiką, mamą prižiūrėdavusi 2019 metais. Tai rodo, kad skolą dalimis ieškovė gražino 2019 m. ir 2020 metais, kai ją turėjo gražinti prieš metus daugiau laiko (iki 2018 m. sausio 5 d.), tai yra ji pripažino, kad yra skolinga ieškovei, ir tik grįžusi į Lietuvą nustojo visiškai dengti skolą ieškovei. Be to ieškovė ir atsakovė teikė viena kitai paslaugas neatlygintinai, todėl nėra jokio pagrindo tikėti atsakove, kad ji paslaugas teikė už skolą, o ieškovė jai tokiu atveju paslaugas teikė neatlygintinai. Nors atsakovė savo argumentus įrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau jais tikėti besąlygiškai nėra pagrindo tikėti, nes jie yra atsakovės sūnus ir vaikaitė, t. t. be jokios abejonės yra šališki. Atsakovė atsiliepime nenurodė, kad ką nors apie skolą ir jos gražinimą žinotų jos sūnus ir vaikaitė, tai nurodė tik parengiamajame posėdyje. Liudytojai perpasakojo teismui tik tą, ką jiems pasakojo atsakovė, t. y. nenurodė, kad būtų girdėję, kaip ieškovė ir atsakovė susitarė dėl skolos dengimu paslaugomis ieškovei. Remiantis įrodinėjimo taisyklėmis faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo, teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismo vertinimu atsakovės pateiktų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad atsakovė dalį paskolos ieškovei padengė savo paslaugomis, todėl laikytina, kad ji šios aplinkybės neįrodė.

Analizuodamas skolos raštelio turinį, teismas nustatė, kad jo viršuje parašyta perkelta, šalia ,,D. M., parašas, skaičiuota 2016.10.07 dienai). Kairėje stulpeliu parašyta ,,200 svarų, 23/4/16, parašas“; ,,300 svarų 23/5/16, parašas“; ,,400 svarų 23/6/16, parašas“; ,,700 svarų 23/7/16 parašas“; 750 svarų 23/8/16 parašas“; ,,800 svarų 23/9/16 parašas“; ,,850 svarų 23/10/16 parašas“. Išanalizavus šiuos įrašus, nustatyta, kad konkreti suma įrašoma konkrečiai mėnesio dienai, t. y. 23 dienai, du mėnesius ji padidėja kas mėnesį nuo 200 svarų po 100 svarų, po to per mėnesį padidėja 300 svarų, toliau 700 svarų suma tris mėnesius padidėja kas mėnesį po 50 svarų. Ieškovė teismo posėdyje, kad ji skaičiuodavusi nuo 500 svarų 50 svarų mėnesinių palūkanų, tačiau teigė negalinti paaiškinti, kodėl kas mėnesį skolos raštelyje prisidėdavo būtent po 50 svarų. Atsakovė teismo posėdyje tvirtino, kad daug ko neatsimenanti, kad buvo skolinama gal su palūkanomis, gal be jų, nesutiko, kad su ieškove buvo sutartos 50 svarų mėnesinės palūkanos, tačiau atsakovės atstovas baigiamojoje kalboje prašė pripažinti šias sumas po 50 svarų pripažinti pelno palūkanomis.

Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad ji dėl sūnaus, kuris mirė (duomenys neskelbtini), laidotuvių skolino iš ieškovės iš karto 300-500 svarų, kas sutampa su jos skolos padidėjimu 300 svarais laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2016 m. liepos 23 d.. Atsakovė teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad prieš skolos raštelį tai irgi skolino pinigų iš ieškovės, nes jai jų trūko. Todėl teismas daro išvadą, kad 700 svarai 2016 m. liepos 23 d. yra atsakovės pasiskolinta suma. Toliau analizuojant skolos raštelį nustatyta, kad jame žemiau kairėje parašyta +570 svarų (A.), bendra suma yra 1420 svarų. Atsakovė pripažino teismo posėdyje, kad skaičių 1420 svarų parašiusi ji pati, kad ji skolinusi iš ieškovės 570 svarų savo sūnui A. M., nes jis sunkiai sirgo, ką patvirtino ir pati ieškovė, teigdama, kad 570 svarų atsakovė skolino sūnui dėl jo sveikatos. Teismo vertinimu 1420 svarų yra suma, kurią atsakovė tuo metu buvo skolinga ieškovei.

Toliau teismui aiškinantis skolos raštelio turinį nustatyta, kad jame parašyta 1420+150 lygu 1570 svarų, data 23/11/16; žemiau yra parašyta: ,,1720 23/12/16 ir 1870 23/01/07“, abi eilutės sujungtos ir parašyta ,,D. M. 2017.01.5 diena, šalia parašas“. Iš šių eilučių matyti, kad skola kas mėnesį padidėja po 150 Eur., kodėl ši suma sutapo su vėliau sutartomis tokiomis pat mėnesinėmis palūkanomis ieškovė teigė nežinanti, bet tvirtino, kad tai nebuvo palūkanos, o tokiomis sumomis atsakovė skolinosi, nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. sausio 23 d., atsakovė iki 2017 m. sausio 5 d. pasiskolino 150 Eur, daugiau ji nesiskolino. Atsakovė teismo posėdyje nors teigė, kad 150 Eur mėnesinių palūkanų nebuvo, tačiau dėl skolintos sumos padidėjimo kas mėnesį po 150 Eur, teigė, kad išeitų, kad ieškovė pridėjo po 150 Eur palūkanų, nes ji tikrai nesiskolinusi kas mėnesį periodiškai vienodas pinigų sumas. Atsakovės atstovas baigiamojoje kalboje prašė pripažinti šias sumas ne skolą, o pelno palūkanas. Teismas, remdamasis CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgdamas į pačios ieškovės paaiškinimą, kad ji nuo 500 svarų skaičiuodavusi 50 svarų mėnesinių pelno palūkanų, į tai, kad skolos raštelyje pati ieškovė prie atsakovės įrašytos 1420 svarų sumos kas mėnesį buvo pridedama po 150 svarų tai pačiai mėnesio dienai, šalia atsakovės parašų nėra, skolos raštelis surašytas 2017 m. sausio 5 d., o 1870 svarų suma yra nustatyta 2017 m. sausio 17 d., t. y. į priekį, kas teismo vertinimu reiškia palūkanų paskaičiavimą į priekį, po skolos rašto toliau skaičiuojamos kasmėnesinės 150 svarų palūkanos, kurios sutampa su kasmėnesinėmis sumomis iki skolos raštelio pasirašymo, be to niekur skolos raštelyje nenurodyta, kad būtent šias pinigų sumas atsakovė iš ieškovės gavo, tik nurodyta bendra skolos suma, sprendžia, kad ieškovė neįrodė (jos pareiga yra įrodyti, kad pinigai buvo perduoti), kad atsakovė iš jos skolinosi po 50 svarų ir po 150 svarų kas mėnesį, daro išvadą, kad tai buvo jos paskaičiuotos paskolos (pelno) palūkanos, o ne realiai paskolintų pinigų suma, o surašydama skolos raštelį 2017 m. sausio 5 d. ieškovė nurodė bendrą sumą su palūkanomis, kurią tą dieną jai buvo skolinga atsakovė. Todėl teismas visiškai sutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad skolą sudaro ne 1870 svarų, o 1270 svarų palūkanų ir 600 svarų paskolos (pelno) palūkanų bendroje sumoje.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Šalių sudarytoje paskolos sutartyje nurodyta, kad jos galiojimas yra iki 2018 m. sausio 5 d., iki kada turi būti padengta skola ir mokamos palūkanos.

Toliau aiškinantis skolos raštelio turinį nustatyta, kad jame žemiau parašytas tekstas ,,Aš, D. M., a/k (duomenys neskelbtini) skolinu iš S. B., a/k (duomenys neskelbtini), 1870 svarų sterlingų, palūkanos į mėnesį 150 svarų sterlingų, gražinimo data 2018 m. sausio 5 d. Šalia kitu rašalu yra įrašas ,,patvirtinu, kad 1870 svarus gavau grynais iš S. B.“. Apačioje yra įrašai ,,D. M., šalia parašas“; žemiau įrašas ,,S. B. parašas“. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad 2017 m. sausio 5 d. ji jokių pinigų atsakovei neskolinusi, nes šie pinigai buvo jau skolinami nuo 2016 m. pradžios be jokių skolos raštelių, ir nuo 2017 m. sausio 5 d. jokių pinigų atsakovei neskolino. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad surašant skolos lapelį atsakovė jokių pinigų negavo, o skolos rašteliu buvo nustatyta atsakovės ankstesnė skola ieškovei, o kadangi ieškovė atsakovei pinigus skolino su pelno palūkanomis, tai dar kartą patvirtina, kad į šią pinigų sumą įėjo ir ieškovės priskaičiuotos 600 svarų palūkanos.

Kadangi teismas nustatė, jog iš šios 1870 svarų sumos sudaro 600 svarų paskolos (pelno) palūkanos, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 4 dalimi, nuo šios sumos ieškovė 150 svarų mėnesinių palūkanų paskolos rašto pasirašymo metu ieškovė negalėjo skaičiuoti. Atsakovė nenurodė, kaip turėtų būti paskaičiuotos palūkanos tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad 2017 m. sausio 5 d. atsakovė ieškovei buvo skolinga ne 1870 svarų, o 1270 svarų palūkanų ir 600 svarų paskolos (pelno) palūkanų bendroje sumoje, tačiau teismui šį faktą konstatavus, iškyla klausimas dėl ieškovės paskaičiuotų paskolos (pelno) palūkanų nuo atsakovės pasiskolintos sumos 2017 m. sausio 5 d. teisingumo. Apskaičiuodamas palūkanų dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad pati ieškovė nurodė, kad įprastai ji skaičiuodavo nuo 500 svarų 50 svarų mėnesinių palūkanų, t. y. 10 procentų, kas iš esmės atitinka jos vėliau skaičiuotas 150 svarų mėnesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, paskaičiuotina, kad atsakovė nuo pasiskolintos 1270 svarų sumos turėjo mokėti ne 150 svarų kasmėnesinių palūkanų, o 127 svarus mėnesinių palūkanų, o už 12 mėnesių iš viso 1524 svarus palūkanų, prie kurių pridėtinos ankstesnės palūkanos 600 svarų, iš viso palūkanų suma sudaro 2124 svarų. Visa mokėtina atsakovė suma 2018 m. sausio 5 d. sudarė 3394 svarus, o ne 3670 svarų (150x12+1870 svarų). Ieškovė ieškinį pareiškė eurais, visas sumas konvertuodama į eurus iš svarų, tačiau kokiu kursu koncertavo teismui nepateikė. Teismas protokoline nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę pateikti teismui duomenis apie valiutų kursus, kuriais ji ieškinyje konvertavo svarą į eurą, tačiau ieškovė teismui jų nepateikė, todėl teismas vadovaujasi ieškovės ieškinyje nurodytais valiutų konvertavimo santykiais. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė 2018 m. sausio 1870 svarus konvertavo į 1589,50 Eur, t. y. santykiu 1,1785:1), todėl tuo remiantis visa mokėtina atsakovės suma 2018 m. sausio 5 d. sudarė 3394 svarus (2879,93 Eur).

Skolos raštelio gale yra įrašai apie pinigų gavimą (gražinimą) ,,20/2/2019 gavau 500 (penki šimtai) svarų, parašas; 12/2/2019 gavau 200 svarų, parašas“; ,,07/5/19 gavau 200 svarų, parašas“, 05/11/20 gavau 100 svarų“. Pažymėta iš viso, kad gražinta 1000 svarų, ką patvirtino teismo posėdyje ieškovė. Atsakovė taip pat teismo posėdyje pripažino, kad dalį pinigų ji gražinusi ieškovei 2019-2020 metais, nes dirbusi, saugojusi vaikus. CK 6.54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; 4 dalyje, kad ketvirtąja eile yra mokamos įmokos pagrindinei prievolei įvykdyti. Iš šalių paskolos sutarties matyti, kad joje nebuvo susitarta kokia eile bus dengiama paskola ir palūkanos, todėl laikytina, kad atsakovė pirmiausia padengė palūkanas, kurių mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, po to dengė pačią skolą. Ieškovė ieškinyje konvertavo 500 svarus į 425 Eur, 200 svarus į 170 Eur, 200 svarus į 170 Eur, 100 svarus į 85 eurus, tad darytina išvada, kad atsakovė yra atlyginusi 850 Eur skolos, dėl ko jos bendra skola su paskolos palūkanomis sudaro 2029,93 Eur.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nuo negražintos paskolos sumos 5 procentus metinių palūkanų (kompensacinių). Ji teismo posėdyje teigė, kad suėjus paskolos gražinimo terminui ji nuo 2018 m. sausio 5 d. skaičiuojanti tik 5 procentus metinių palūkanų (kompensacinių) nuo negražintos sumos. Atsakovė prašė taikyti kompensacinių palūkanų 5 metų senatį, ir jas skaičiuoti nuo negražintos sumos už penkių metų laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. balandžio 15 d.. Be to, kadangi teismas nustatė mažesnį dydį skolos 2018 m. sausio 5 d., negu ieškinyje nurodė ieškovė, todėl ieškinyje paskaičiuotos palūkanos (kompensacinės) nėra teisingos, ir jos turi būti teisingai perskaičiuotos.

CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 1.125 straipsnio 10 d. nurodyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Atsakovė prašo taikyti palūkanoms sutrumpintą 5 metų terminą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas taikyti 5 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl palūkanų skaičiavimo. Jos skaičiuotinos penkis metus atgal nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 15 d.. Aukščiau teismas apskaičiavo, kad 2018 m. sausio 5 d. atsakovė ieškovei buvo skolinga 2879,93 Eur. Skolos rašteliu nustatyta, kad atsakovė iki 2019 m. balandžio 15 d. buvo gražinusi 700 svarų (ieškovė ieškinyje įvertino, kad tai yra 425 Eur + 170 Eur), t. y. 595 Eur., t. y. 2019 m. balandžio 15 d. negražintos paskolos dalis su palūkanomis sudarė 2284,93 Eur. Nuo šios sumos skaičiuotinos metinės 5 procentų palūkanos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gegužės 7 d., kai atsakovė gražino dar 200 svarų. Metinės 5 procentų palūkanos nuo šios sumos sudarytų 114,2 Eur., vienos dienos sudarytų 0,31 Eur ( 114,2 / 365 ). Laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gegužės 7 d.. yra 22 diena, tad palūkanos už šį laikotarpį sudaro 6,82 Eur.. 2019 m. gegužės 7 d.. atsakovė gražino dar 200 svarų ( ieškinyje nurodė, kad ši suma atitinka 170 Eur), tad atsakovė skola tai dienai buvo 2114,93 Eur, nuo kurios skaičiuotinos 5 procentų metinės palūkanos iki 2020 m. lapkričio 5 d., kai atsakovė ieškovei gražino dar 100 svarų. Metinės 5 procentų palūkanos nuo 2114,93 Eur sumos sudarytų 105,75 Eur., vienos dienos sudarytų 0,29 Eur ( 105,75 / 365 ). Laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. yra 548 diena, tad palūkanos už šį laikotarpį sudaro 158,92 Eur.. 2020 m. lapkričio 5 d. atsakovė gražino dar 100 svarų (ieškinyje ieškovė nurodė 85 Eur), tad tai dienai negražinta suma sudarė 2029,93 eurus. Metinės 5 procentų palūkanos nuo 2029,93 sumos sudarytų 101,5 Eur., vienos dienos sudarytų 0,28 Eur ( 101,5 / 365 ). Laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. balandžio 15 d. yra 1257 diena, tad palūkanos už šį laikotarpį sudaro 351,96 Eur.. Iš viso bendrai palūkanos sudaro (6,82 Eur+158,92 Eur+351,96) 517 Eurai. Ieškovė prašo priteisti ieškiniu 459,09 Eur palūkanas. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą; 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-220-381/2023 40 punktą). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas negali peržengti ieškinio ribų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina jos ieškiniu prašomų palūkanos (kompensacinės) 459,09 Eur sumoje.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, trečiojo asmens ir jų atstovų paaiškinimus, tiek atskirai, tiek visumoje, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, kad suteikė paskolą atsakovei, ir negražintos paskolos dalis su paskolos (pelno) palūkanomis sprendimo priėmimo dieną sudaro 2029,93 Eur., kompensacinės palūkanos sudaro 459,09 Eur, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos minėtos sumos.

V. Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl 2029,93 Eur skolos (su paskolos (pelno) palūkanomis, kompensacinių palūkanų 459,09 Eur priteisimo, nuo šios sumos 2489,02 Eur ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2024 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-08264 ieškovei S. B. buvo teikta nemokama 100 proc. teisinė pagalba (e. b. l. 15 - 16). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2023-08264 ieškovei teikiamos 100 procentų nemokamos teisinės pagalbos teikimas buvo pratęstas iki 2025-08-31 (e. b. l. 105 - 106).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei buvo teikiamos 100 procentų nemokama teisinė pagalba (e. b. l. 31-32). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 12 d. pažyma nustatyta, kad atsakovei teiktos nemokamos teisinės pagalbos išlaidos yra 670,83 Eur ( e. b. l. 121-126).

Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-08264 ieškovei S. B. buvo teikta nemokama 100 proc. teisinė pagalba (e. b. l. 15 - 16). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 12 d. pažyma nustatyta, kad atsakovei teiktos nemokamos teisinės pagalbos išlaidos yra 670,83 Eur ( e. b. l. 121-126).

CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į paminėta, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2029,93 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt devynių eurų 93 euro ct) skolą.

Priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkių procentų metines kompensacines palūkanas nuo 2029,93 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt devynių eurų 93 euro ct) skolos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 15 d., t. y. 459,09 Eur.(keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 9 euro ct).

Priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkių procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 2489,02 Eur(dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 2 euro ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Daiktinį įrodymą – 2017 m. sausio 5 d. skolos raštelį palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Bylinėjimosi išlaidų valstybei iš šalių nepriteisti.

Sprendimo kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti jo paskelbime nedalyvavusių šalių atstovams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.