Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Vladui Butkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. A. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2016-03-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-54350712-16 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2016-03-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-54350712-16, Ž. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 127 str. 2 d. paskirta 45 Eur bauda dėl to, kad jis 2016 m. vasario 4 d., apie 21 val. 20 min., Radviliškio r., kelio Jonava – Kėdainiai - Šeduva 84,70 kilometre, vairuodamas sunkvežimį (duomenys neskelbtini,) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini,) su prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini,) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini,) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio dangą, vietovės reljefą, dėl ko nuvažiavo nuo kelio, taip sulaužydamas signalinį stulpelį bei apgadindamas kelio sankasą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktus (b.l. 8).

Ž. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iš jo negautas, be to, bylos nagrinėjimo teisme data buvo iš anksto su juo suderinta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas teismui atsiliepimo nepateikė. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Vladas Butkus teisme su skundu nesutiko.

Suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini,) atstovas į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas raštas, kuriame nurodyta, kad Ž. A. informavo įmonę apie įvykį, turtinė žala įmonei buvo padaryta: apibraižytas bamperis, taip pat sudaužytas žibintas, sulamdyta priekabos daiktadėžė, tačiau transporto priemonė ir priekaba buvo apdrausta Kasko draudimu, žalą atlygino draudimo bendrovė, todėl pretenzijų niekam neturi. Ž. A. įmonėje nebedirba (b.l. 46, 47).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 5 d. Ž. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. vasario 4 d., apie 21 val. 20 min., vairuodamas sunkvežimį (duomenys neskelbtini,) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini,) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini,) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio dangą, vietovės reljefą, dėl ko nuvažiavo nuo kelio, taip sulaužydamas signalinį stulpelį, apgadindamas kelio sankasą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta ATPK 127 str. 2 d. (b.l. 20). Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2016 m. kovo 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-54350712-16 Ž. A. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 45 Eur bauda (b.l. 8, 9).

Nagrinėjamu atveju Ž. A. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Ž. A. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą duotame paaiškinime, tiek teismui pateiktame skunde neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, argumentuodamas tuo, jog eismo įvykis kilo dėl to, kad jo vairuojamas automobilis netikėtai įvažiavo į gilią kelio duobę, kurios jis neturėjo galimybės pastebėti dėl tamsaus paros meto bei įspėjamųjų ženklų nebuvimo. Teismas šiuos Ž. A. argumentus laiko nepagrįstais.

Kaip matyti iš policijos komisariato pateiktoje medžiagoje esančio paties Ž. A. rašytinio paaiškinimo (b.l. 20), įvykio metu važiavimo sąlygos buvo sudėtingos. Kaip nurodo Ž. A., buvo apsiniaukę, tamsus paros metas, kelio danga vietomis buvo apledėjusi. Be to, Ž. A. nurodo važiavęs 75-80 km/h greičiu. Tuo tarpu kelio „Jonava – Kėdainiai – Šeduva“ priežiūra vykdanti valstybės įmonė „Šiaulių regiono keliai“ (b.l. 21), atsakydami į teismo užklausimą, nurodė, kad šio kelio ruože nuo 77,160 iki 87,244 km kelio ženklas Nr. 329 (ribotas greitis iki 50 km/h) pastatytas 2016 m. sausio 29 d. suderinus su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnyba, o visame minėtame kelio ruože dėl blogos kelio dangos būklės kelio ženklai Nr. 120 (nelygus kelias) su lentelėmis Nr. 805 (galiojimo zona į priekį) pastatyti 2014 m. spalio mėnesį (b.l. 30). VĮ „Šiaulių regiono keliai“ savo rašte taip pat pažymėjo, kad kelio „Jonava – Kėdainiai – Šeduva“ ruože nuo 77,160 iki 87,244 km asfaltbetonio duobių remonto darbai buvo vykdomi 2016 m. sausio 27, 28 dienomis ir vasario 1, 2, 3 dienomis ir iki 2016 m. vasario 3 d. didžiosios duobės, galėjusios kelti pavojų eismo saugumui, buvo sutvarkytos. Po 2016 m. vasario 4 d., tai yra vasario 5 ir 6 dienomis minėtame kelio ruože buvo atliekamas pavienių – nedidelių duobių, atsirandančių po nakties išeinant įšalui ir deformavusis asfaltui, remontas ir pakelės šiukšlių surinkimas (b.l. 30). Policijos komisariato pateiktoje medžiagoje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad eismo įvykio vietoje kelio danga nėra lygi, matosi sutrūkinėjusi ir išvažinėta. Duomenų, kad eismo įvykio vietoje būtų buvusi gili duobė, nėra. Tuo tarpu Ž. A. į bylą pateiktos fotonuotraukos (b.l. 6) nėra informatyvios, tai yra nėra duomenų, kada jos darytos ir kuriame kelio ruože, todėl teismas jomis nesiremia.

Įvertinus nagrinėjamoje byloje užfiksuotų kelio važiuojamojoje dalyje buvusių nelygumų pobūdį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kelio būklės, taip pat – važiavimo sąlygų, į kurias vairuotojas turėjo atsižvelgti, pasirinkdamas važiavimo greitį, sudėtinė dalis. Be to, tokia kelio dangos būklė vairuotojo turėjo būti vertinama ir kitų eismo sąlygų kontekste, kaip jau minėta, paties Ž. A. paaiškinime nurodyto tamsaus paros meto, rūko bei vietomis slidžios kelio dangos. Būtent Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimai įpareigoja vairuotojus atsižvelgti į važiavimo sąlygas pasirenkant greitį, ko nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius įrodymus Ž. A. nepadarė. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui pateiktame skunde nurodė, kad jo išdėstytos aplinkybės yra užfiksuotos vaizdo registratoriumi, buvusiame jo vairuojamame automobilyje, o filmuotą medžiagą jis perdavė policijos pareigūnams, tačiau Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisariatas teismą informavo, kad vaizdo įrašo pateikti neturi galimybės, kadangi jis dėl techninių kliūčių neišsaugotas (b.l. 15). Liudytojų, tai yra Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnų M. Z. ir A. K. į teismą iškviesti nepavyko, kadangi šiuo metu jie Radviliškio rajono policijos komisariate nebedirba, jų gyvenamosios vietos yra nežinomos (b.l. 55). Pats Ž. A. savo teise dalyvauti teismo posėdyje nepasinaudojo ir jame nedalyvavo, bylos proceso eiga nesidomėjo. Teismas laiko, kad išnaudojo visas galimybes dėl byloje esančių įrodymų.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad būtent Ž. A. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio dangą, vietovės reljefą, dėl ko nuvažiavo nuo kelio. Būtent Ž. A. padaryti Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų pažeidimai sąlygojo eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tai yra signalinis stulpelis ir kelio sankasa. Ž. A. teigimu, žala niekam nebuvo padaryta, todėl jo veiksmus traktuoti kaip pažeidimą nėra pagrindo. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo nulaužtas kelio signalinis stulpelis bei apgadinta kelio sankasa. Nors VĮ „Šiaulių regiono keliai“ teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad dėl eismo įvykio žalos nepatyrė (b.l. 22). Materialinių nuostolių nebuvimas šiuo atveju nepaneigia paties pažeidimo fakto, todėl galimybė pataisyti signalinį stulpelį ar kelio sankasą nepatiriant jokių materialinių nuostolių nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. Įvertinus ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, matyti, kad žalos padarymas nėra vienas iš šio pažeidimo būtinųjų požymių, todėl byloje esantys įrodymai, patvirtinantys žalos nebuvimo faktą, pažeidėjo veiksmus kvalifikuojant pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį neturi teisinės reikšmės. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad be signalinio stulpelio bei kelio sankasos, buvo apgadintas ir Ž. A. vairuotas automobilis, priklausantis UAB (duomenys neskelbtini,) Ši aplinkybė nebuvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime, tačiau pažeidimo kvalifikacijos tai nekeičia.

Ž. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno M. Z. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, Ž. A. rašytiniu paaiškinimu, fotonuotraukomis bei kita byloje surinkta medžiaga.

Skiriant nuobaudą Ž. A., jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčydamas jo atžvilgiu priimtą nutarimą be savo samprotavimų, jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti priimto nutarimo ar paskirtos nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. 1 p., nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda paliktini nepakeisti, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300, 301, 302 straipsniais,

nutarė:

Ž. A. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2016-03-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-54350712-16 dėl Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.